TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Dėl Vilniaus K. Škirpos alėjos įsiplieskė ginčai

2016 07 14 11:29
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Vilniaus miesto savivaldybė rudenį ketina surengti viešą diskusiją, kurioje vilniečiai ir visi suinteresuotieji galės išsakyti savo nuomonę dėl Kazio Škirpos alėjos pavadinimo keitimo. Sostinės centre, Gedimino pilies papėdėje, esančią gatvelę siūloma vadinti Teisuolių alėja.

Iniciatyvą atsisakyti su K. Škirpos vardu susijusio pavadinimo iškėlė sostinės tarybos narys Markas Adamas Haroldas. Savo kreipimesi į Vilniaus miesto pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisiją jis pabrėžė, kad nors K. Škirpa laikomas Lietuvai nusipelniusiu žmogumi, „dalis jo veiklos negali būti pateisinama jokiomis aplinkybėmis“. Tarybos narys paragino K. Škirpos alėją pavadinti Teisuolių vardu ir taip pagerbti Lietuvos žydus gelbėjusius asmenis.

Nuomonės skiriasi

„Lietuvos žinių“ portalas lzinios.lt ne kartą rašė, kad K. Škirpos, pirmojo kariuomenės savanorio ir diplomato, veikla vertinama prieštaringai dėl simpatijų nacistinei Vokietijai ir galimo dalyvavimo žydų žudynėse. Vilniaus miesto pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisijos sekretorė Lina Matulaitė lzinios.lt sakė, kad dėl diskusijos būtinybės sutarė visi komisijos nariai. Ši greičiausiai bus surengta rudenį. Pasak L . Matulaitės, komisija pastaruoju metu gauna nemažai laiškų šia tema, vienuose pritariama pavadinimo keitimui, kituose – tokia iniciatyva kritikuojama.

„Pozityvu, žinoma, kad visuomenė galės pareikšti savo nuomonę, kuri teisiniu požiūriu savivaldybės neįpareigoja. Kol kas Teisuoliai gali laukti eilėje. O nacių padlaižys ir žydšaudžių ideologinis vadeiva galės toliau kaboti, kaip tebekabo kitas rudųjų kolaborantas – Vėtra. Nes nužudytieji nebalsuoja. Apmaudu ir gėda. Elgtis logiškai, vakarietiškai ir progresyviai neišdrįsta“, – minėtos komisijos sprendimą savo paskyroje socialiniame „Facebook“ tinkle įvertino visuomenininkas Sergejus Kanovičius.

Kaune gatvė liko

Galvosūkį dėl K. Škirpos gatvės pavadinimo ketimo pernai vasarą sprendė ir Kauno savivaldybė. Kaip žinoma, iniciatyvą svarstyti K. Škirpos gatvės pavadinimo tikslingumą ir nuimti jam skirtą memorialinę lentą buvo parodęs Kultūros paveldo departamento Kauno skyrius. Kauno savivaldybė patarimo kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC). Jo specialistai konkrečius faktus ir išvadas pateikė atskiroje studijoje. Ja rėmėsi Kauno miesto savivaldybė ir nusprendė nepritarti siūlymui panaikinti ir pakeisti K. Škirpos įamžinimo ženklus Kaune. LGGRTC konstatavo, kad K. Škirpa negali būti laikomas Kauno Tautinio darbo apsaugos bataliono steigėju, atsakingu už jo egzistavimo laikotarpiu 1941 metų liepos 4,6, 9, 19 dienos Kauno VII forte vykdytas masines žydų žudynių operacijas.

Istorikų nuomonė

Istorikas Algimantas Kasparavičius yra teigęs, kad nėra įrodymų, jog K. Škirpa prisidėjo prie žydų šaudymo. Pasak istoriko, K. Škirpa neslėpė susižavėjimo Vokietija, nes daugiau nei 10 metų ten praleido – dirbo konsulu, vėliau – karo atašė. Būtent šiuo laikotarpiu – 1933–1934 metais – K. Škirpos iš Berlyno į Kauną siųstuose dokumentuose juntamas tam tikras jo susižavėjimas nacistinės Vokietijos vykdoma politka. „Dėl to jis turėjo labai daug nemalonumų. Prezidentas Antanas Smetona 1939 metų žiemos pabaigoje net kėlė klausimą dėl K. Škirpos atleidimo iš diplomatinės tarnybos“, – yra sakęs A. Kasparavičius. Tačiau K. Škirpa nebuvo atleistas. Berlyne jis subūrė aktyvistų frontą. Frontininkai siekė išvaduoti Lietuvą iš sovietų okupacijos ir rengė 1941 metų sukilimą. Laisva Lietuva matyta be žydų tautybės asmenų. LGGRTC vadovės Birutės Teresės Burauskaitės teigimu, pastaroji nuostata, kad Lietuvoje būtų sudaryta situacija, jog žydai pasišalintų, iškeliautų – iš tiesų gana aštri. „Tačiau apie jokius veiksmus ten tikrai nekalbama. Bet kas dabar nustatys, ar tai buvo duoklė Vokietijos valdžiai, kad jiems leistų kurti organizaciją, ar jų įsitikinimo išraiška“, – yra sakiusi B. T. Burauskaitė.

Neišleido iš Berlyno

K. Škirpos idėja buvo sukurti Tautinio darbo apsaugos batalioną. Šis be teismo Kauno VII forte sušaudė tūkstančius žydų. Tačiau istorikai įsitikinę, kad atsakomybę dėl to turėtų prisiimti tuometinė laikinoji vyriausybė ir jos vadovas. Pasak A. Kasparavičiaus, yra išlikę laikinosios vyriausybės posėdžių protokolai, atskleidžiantys, kokiais argumentais vadovaujantis buvo kuriamas Tautinio darbo apsaugos batalionas. Istorikas priminė, kad kaip tik tuo metu K. Škirpai buvo skirtas namų areštas Berlyne. „Nacistinė Vokietija, matydama tokį K. Škirpos aktyvumą, žinodama jo labai plačius ryšius, tuo metu į Lietuvą jo tiesiog neišleido“, – yra teigęs istorikas. B. T. Burauskaitė taip pat pabrėžė, kad nedrįstų K. Škirpos vadinti nusikaltėliu ar susijusiu su masinėmis žudynėmis.

K. Škirpos biografija

K. Škirpa (1895–1979 m.) buvo Lietuvos diplomatas, politinis veikėjas. 1918 metais jis tapo pirmuoju savanoriu, įsirašiusiu į Lietuvos kariuomenę, ir dalyvavo kovose su bolševikais bei bermontininkais. Buvo Steigiamojo Seimo narys, dirbo krašto apsaugos komisijoje. Lenkijai užėmus Vilnių, suformavo savanorių pulką kovoti su lenkais.

K. Škirpa ėjo įvairias pareigas diplomatinėje tarnyboje. 1927 metais jis buvo konsulinio skyriaus vedėjas Lietuvos pasiuntinybėje Berlyne, vėliau – Lietuvos karo atstovu Vokietijai. 1938 metais tapo pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru Lenkijai, paskui – Vokietijai.

1940 metais Sovietų Sąjungai okupavus Vilnių, Berlyne sudarė Lietuvių aktyvistų fronto branduolį. Rengė 1941 06 23 sukilimą ir buvo paskelbtas laikinosios Lietuvos vyriausybės ministru pirmininku. 1944 metais įteikė Reicho vyriausybei memorandumą, kuriame reikalauta atšaukti okupaciją Lietuvoje, vėliau buvo suimtas ir išsiųstas į politinių internuotųjų stovyklą.

Pasibaigus karui emigravo į JAV. 1957–1958 metais vadovavo Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto komisijai, siekusiai sujungti visas partijas ir rezistencinius sambūrius.

1995 metais jo palaikai perlaidoti Kauno Petrašiūnų kapinėse.

Kiek supratau Vilniaus savivaldybės pavadinimų komisija vienbalsiai atidėjo sprendimą dėl pagrįsto Mark Adam Harold siūlymo pakeisti K Škirpos alejos pavadinimą ir ją vadinti Pasaulio teisuolių aleja. Siūloma, kad savo nuomonę šiuo klausimu išreikštų visuomenė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"