TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Delfinai į Klaipėdą atplukdė verslo idėjų

2015 08 22 6:00
Rugpjūčio 18-ąją už kelių šimtų metrų nuo pietinio molo jūroje bangas skrodė delfinų porelė. Sauliaus Karaliaus nuotrauka

Šio mėnesio viduryje Klaipėdoje, prie pat pietinio molo, netikėtai pasirodžiusi laukinių delfinų porelė ne tik nustebino poilsiautojus, bet ir įkvėpė turizmo plėtotojus. Kuriami planai ateityje organizuoti specialias išvykas laivais į atvirą jūrą, siūlant pamatyti įvairius, egzotiškai atrodančius Baltijos gyventojus.

„Turistams jau tapo įprasta plaukioti uosto akvatorija, Kuršių mariomis, o į jūrą leistis tik žūklauti. Manome, kad delfinų, ruonių ir kitokių egzotiškų Baltijos bangas skrodžiančių gyvūnų stebėjimas gali būti nauja, netikėta ir perspektyvi atrakcija vystant jūrinį turizmą“, – LŽ teigė uostamiesčio verslininkai.

Jiems pritarė Lietuvos jūrų muziejaus (LJM) ichtiologas Saulius Karalius. Jis patikino, kad Atlanto afalinomis vadinami laukiniai delfinai į mūsų krantus pasuka nebe pirmą kartą, ir jų vizitai gali tik dažnėti. Manoma, kad pastarąjį kartą delfinus atviliojo ne kas kitas, o į Klaipėdą plaukiantys kruiziniai laivai.

Lydėjo kruizinius laivus?

Rugpjūčio 18-oji Kopgalio lankytojams ir gamtininkams ilgam įsirėžė į atmintį: už kelių šimtų metrų nuo pietinio molo jūroje bangas skrodė delfinų porelė. Atlanto afalinos prie mūsų krantų atklydo iš Šiaurės jūros per Kategato sąsiaurį.

Paaiškėjo, kad Kopgalį aplankę delfinai (juos atskyrė pagal randus ant nugarų) įveikė apie 1,5 tūkst. kilometrų ir atplaukė būtent nuo Danijos krantų.

„Negaliu pasakyti, ar tai buvo du patinėliai, ar porelė. Buvo matyti tik tiek, kad jie tikrai nėra nusilpę, sveiki, jų ilgis siekė apie 3 metrus. Tarsi kokia porelė jie žaidė, išdykavo, šokinėjo iš vandens į viršų. Buvo matyti, kad delfinai rado ir ėdesio – žuvų, nes jas išmesdavo į viršų“, – sakė LJM Akvariumo skyriaus vedėjas S. Karalius.

Biologas svarstė, kad Atlanto afalinos tiesiog sekė paskui kruizinius laivus, jų Klaipėdoje tądien švartavosi net trys.

Žmonėms, stebintiems per bangas šokinėjančius jūrų žinduolius, gali atrodyti, kad jie prie laivų bortų prisiartina norėdami rodytis lainerių keleiviams. Iš tiesų delfinai tiesiog naudojasi laivų sukeltomis srovėmis – jie gali greičiau plaukti, mažiau tereikia fizinių pastangų.

„Yra tikrai didelė tikimybė delfinus išvysti ir ateityje, nors taip arti prie Lietuvos krantų kaip rugpjūčio 18-ąją šie gyvūnai buvo priplaukę pirmąkart istorijoje. Dirbu LJM jau 35 metus, tačiau nieko panašaus nemačiau. Delfinų, tik toliau į jūros akvatoriją, buvo fiksuota ne kartą ir ne du. Pavyzdžiui, Atlanto afalinos atviroje mūsų jūroje buvo nufotografuotos 2007 metais, žvejai stebėjo panašius į afalinas gyvūnus su aukštais pelekais ir 2012-aisiais“, – pasakojo S. Karalius.

Paklaustas, ar pas mus jūroje įmanoma išvysti daugiau egzotiškų gyvūnų, ichtiologas teigė tuo neabejojantis.

Štai tokį monstrą – baltąjį banginį – 1908 metais žvejai pagavo pačioje Klaipėdoje. / LŽ archyvo nuotrauka

„Priekrantėje nuolat sukiojasi ir maitinasi pilkieji ruoniai. Yra buvęs net retas žieduotasis ruonis, labai retai užsuka jūrų kiaulių. Prieš keletą metų bangos ties Karkle išmetė įspūdingą pietų jūrų žuvį – durklažuvę, tik nugaišusią. O gyvą ją esame radę prie Smiltynės krantų: žuvis įspūdingu „durklu“ siekė net 2 metrus. Pastaraisiais metais prie mūsų krantų galima išvysti įdomių, egzotiškai atrodančių ir žmonėms nuostabą keliančių gyvūnų“, – kalbėjo jis.

Sprogdino banginį

Mažai kam žinomas faktas, kad iš Baltijos jūros pro uosto vartus buvo atplaukęs baltasis banginis. Tiesa, tai įvyko XX amžiaus pradžioje. 1908 metų vasario 26-osios vakariniame Karaliaučiaus „Hartungsche“ laikraštyje net buvo išspausdinta intriguojanti žinutė. Pranešta apie Mėmelio žvejų nudobtą jūrų keistenybę. Kitos dienos laikraštyje rašyta, kad nudobtas baltasis banginis yra giminingas tikriesiems dantytiesiems banginiams ir delfinams. Jo kūno ilgis siekė 4,15 metro, juosmens apimtis – 1,5 metro.

Keletą savaičių priekrantėje plaukiojusį baltąjį banginį po vasario 25-osios vidurdienio sprogstamuoju užtaisu apkurtino ir sumedžiojo keturi Kopgalio žvejai broliai Lorencai ir Robertas Gvildys. Prieš tai žvejai ne kartą banginį užspeisdavo tinklais, nusitaikydavo žeberklais, bet gyvūnui vis pavykdavo pasprukti. Bandyta žaizdas gildyti elektra, dėl to nuvargintas banginis ėmė vengti plaukioti paviršiuje ir pradėjo slėptis didesniame gylyje. Tuomet nutarta dviejų metrų gylyje prie plūduro pritaisyti sprogstamąjį dinamito užtaisą ir nuo valties nuleisti 150 metrų ilgio elektros laidą.

Kai tik sprogmuo buvo paruoštas, netruko pasirodyti ir persekiojamas gyvūnas. Per elektros išlydį sprogstamasis užtaisas suveikė ir kurtinamu trenksmu apkvaišino banginį. Apdujęs gyvūnas išplaukė į paviršių ir plūduriavo ant šono. Ilgai nedelsdami žvejai puolė prie aukos ir pribaigė žeberklu.

Per visą medžioklę netoli budėjo penki laiveliai tam atvejui, jei besipriešindamas gyvūnas būtų rengęsis pulti ir prireiktų pagalbos.

Žaibiškai pasklidus žiniai apie Klaipėdoje sugautą retą gyvį, atskubėjo Karaliaučiaus muziejininkai. Jie surinko banginio likučius. Baltojo banginio griaučiai buvo rodomi stiklinėje Zoologijos sodo mokomosios salės spintoje.

Mato perspektyvų

Paklausta, ar vis dažniau Baltijos jūroje pasirodantys egzotiški gyvūnai gali tapti nauja jūrinio turizmo niša, Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė kalbėjo atsargiai.

„Labai lengva nuvilti turistus, jei jie, sumokėję pinigus, neišvys to, kas žadėta. Kita vertus, vien proga pramoginiu laivu paplaukioti jūroje, išvysti jos akvatoriją, Klaipėdą, Kuršių neriją ar Palangą iš vandens jau yra atrakcija. Jei tik tie egzotiški jūrų gyvūnai rodytųsi dažniau… Žinoma, žvelgiant iš viešųjų ryšių pusės, rinkodaros, tiek delfinai, tiek ruoniai gali tapti nauju masalu turistams. Iš esmės tikrai skatinčiau mūsų laivų savininkus išnaudoti šias galimybes“, – LŽ sakė ji.

Tuo metu pramoginiais laivais, jachtomis žmones plukdantys verslininkai tikino matantys galimybę vystyti jūrinį turizmą su egzotiškos užtaisu.

„Visi, kurie buvo Turkijoje, Egipte, žino, kad prieš išplaukiant į kruizą žmonėms visada žadama, jog jie būtinai išvys delfinus Viduržemio jūroje ar ryklius Raudonojoje. Bet beveik niekada jų niekas nemato. Turistai dėl to nė kiek nenusivilia. Tai yra viešųjų ryšių akcijos, ne melas, nes tie gyvūnai išties ten plaukioja. Prie mūsų krantų buvo delfinų, yra ruonių. Kas gali paneigti, kad jūrų žinduoliai kaip tik pasirodys kokio nors plaukimo metu“, – LŽ sakė trijų denių pramoginį laivą „Venus“ valdančios bendrovės direktorius Vaidas Lomsargis.

Verslininkas atkreipė dėmesį į vieną trūkumą: dabar norint į jūrą plukdyti daugiau nei 12 žmonių taikomi itin griežti saugumo reikalavimai.

„Reikia atlikti tam tikras brangiai kainuojančias procedūras, pirkti naują ekipuotę keleiviams ir pan. Tačiau pati idėja organizuoti pažintines išvykas į Baltiją, reklamuojant galimybę išvysti delfinus, ruonius, man skamba itin patraukliai. Jei delfinai išties lydi kruizinius laivus, kurių mūsų mieste vasarą netrūksta, verta galvoti apie naują verslo rūšį“, – kalbėjo jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"