TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Didinant prekių paklausą pajamos neišseks

Prof. Rimvydas JASINAVIČIUS

Žmogus pelnytai pinigų gali gauti tik mainais už savo atliktas paslaugas, darbo produktus ar nuosavybę. Todėl norint gauti daugiau pinigų būtina nuolat rūpintis kuriamų ir turimų vertybių galimybėmis ir jas parduoti kuo brangiau. Mokėdamas kainą pirkėjas savo atiduodamų pinigų kiekiu patvirtina tuo momentu gaunamos naudos vertę. Suprantama, šis sandoris visada turėtų būti abiem šalims vertingas ir sudaromas laisva valia. Priešingu atveju jis byloja apie tam tikrą reketo aspektą.

Pardavėjas, norėdamas gauti didesnę kainą, privalo visada prisiminti, jog rinkoje pardavimo kainą lemia paklausos kokybės ir darbo apimties sandauga. Ši sandauga akivaizdžiai parodo, jog bet kuriam iš veiksnių priartėjus prie nulio pardavimo kaina irgi sumažės iki nulio. Tai reiškia, kad nepaklausios, nekokybiškos ir efektyvaus darbo sąnaudų nepareikalavusios paslaugos ar prekės negali būti parduodamos brangiai. Nepaisant pardavėjo norų, pirkėjas mainais už jas savų pinigų atiduoti nenorės.

Daugelis žmonių, net nežinodami šios kainos formulės, intuityviai jaučia, kad norint uždirbti daugiau reikia dirbti daugiau - didinti darbo apimtį. Tačiau didėjant darbo apimčiai užmokestis dažniausiai proporcingai nedidėja. Ypač tada, kai tų darbų kokybė nepagerėja, o svarbiausia - jei nesikeičia tų darbų paklausa. Ir dėl to kaltas ne pirkėjas, o situacija rinkoje, kurią valdo trijų minėtų veiksnių sandauga.

Mažiausiai sąnaudų reikalaujantis būdas, leidžiantis pasididinti pajamas - savo darbų paklausos didinimas.

Amerikiečių rašytojas ir verslininkas Robertas Kijosakis savo pirmojoje knygoje "Du tėčiai: turtingas ir vargšas" žmonių gyvenimo būdą nuolat dirbti dėl papildomų pinigų, kad apmokėtų vis didėjančias sąskaitas, vaizdingai palygino su gyvenimu žiurkių rate. Lietuviams suprantamesnė būtų kita metafora - voverės bėgimas ratu. Voverytė, šuoliuodama aukštyn, intensyviai bėga ratelyje, bet jos kūno svoris verčia ratelį suktis atgal. Todėl jos padėtis išorės atžvilgiu nesikeičia, nepriklausomai nuo bėgimo greičio ar nuo pastangų užšokti vis aukščiau.

Taip ir žmogus, kuris nevaldo savo išlaidų srauto, negali pasigerinti gyvenimo vien tik daugiau ir sunkiau dirbdamas. Darbas dėl pinigų papildomoms išlaidoms apmokėti - tai nelyg voverytės pastangos ratelyje užšokti aukščiau.

Didėjančių išlaidų svoris visada temps žmogų žemyn.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"