TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Didmiesčių šurmulys keičiamas į kaimo ramybę

2013 04 11 5:36
Kardokų kaime besikuriančias jaunas šeimas vilioja galimybė gyventi darnoje su gamta. /A.Augutės archyvo nuotrauka

Pastaruoju metu Lietuvoje tarp jaunų šeimų vis labiau plinta iš Vakarų Europos atėjusi "mada" subūrus bendraminčius kurti nedideles ekologines gyvenvietes.

Dvi ekologinės gyvenvietės kuriamos nedidelėje Kazlų Rūdos savivaldybėje - Kardokų ir Dovydų kaimuose.

Įdomi veikla

Pirma iš Kauno į Kardokų kaimą beveik prieš aštuonerius metus atsikraustė Raimundo Vaičiūno šeima. Tiesa, ne iš karto, o kai susirentė čia gyvenamąjį namą iš šiaudų ir molio. Netrukus atsirado bendraminčių - kaime įsikūrė dar aštuonios iš didmiesčių atvažiavusios šeimos. Žiemą Kardokuose lieka tik trys, nes kitos dar statosi namus, kuria savo ūkius.

"Visa mūsų ekologinė gyvenvietė dar tik kuriama", - LŽ teigė R.Vaičiūnas. Pašnekovas neslėpė, kad jo šeima nėra visiškai nutraukusi ryšių su laikinąja sostine - vyras kasdien vyksta į Kaune esančią darbovietę, vežioja vyresnius vaikus į mokyklą. Panašiai elgiasi ir kiti ekologinės gyvenvietės žmonės. "Svarstome, kad būtų gerai, jei mūsų kaime po kurio laiko atsirastų mokykla, nes vaikų daugėja. Bet kaip tą idėją pavyks įgyvendinti, kol kas sunku prognozuoti", - kalbėjo R.Vaičiūnas.

Pasak jo, šeimas į Kardokų kaimą atviliojo siekis gyventi darnoje su gamta, noras valgyti pačių išaugintas daržoves ir vaisius. Kardokuose įsikūrę jauni žmonės rado įdomių užsiėmimų ir veiklos - vieni kepa duoną, augina bites, kiti ruošia rytietiškus patiekalus, dar kiti gamina muilą, maišo ekologiškus dažus, gilinasi į homeopatijos paslaptis ir kuria biblioteką. Visos šeimos puoselėja gamtinę žemdirbystę.

R.Vaičiūnas tikino, kad kaime apsigyvenę žmonės nesijaučia esą atsiskyrėliai. Mat į jų trobas yra įvesta elektra, šeimos turi kompiuterius, veikia interneto ryšys.

Savyje neužsisklendžia

Į Kardokus atsikėlus jaunoms šeimoms atsirado ir kaimo bendruomenė. Jos vadovė Aušra Augutė LŽ sakė, kad jie stengiasi ir aplinkinių kaimų gyventojams, ir užsukantiems lankytojams išaiškinti, kas yra ekologiškas gyvenimo būdas. A.Augutės žodžiais, ekologinės gyvenvietės kasdienybė niekuo nesiskiria nuo kitų kaimo žmonių kasdienybės - visi tvarkosi namus, rūpinasi vaikais, ūkiu. "Keliai valomi, mašina galima važiuoti kur nori. Gyvename taip, kaip ir kiti kaimiečiai", - tvirtino ji.

Savyje neužsisklendę bendruomenės nariai, pasak vadovės, įsitraukia vis į kitokią veiklą - rengia labdaros akcijas Kybartų vaikų globos namams. Praėjusių metų pabaigoje jie šiai įstaigai dovanojo drabužių, šaldiklį, kompiuterį, baldų, o šiemet valstybės globojamus vaikus žada nusivežti į Marijampolės kino teatrą.

"Didžiausia mūsų problema, kad kol kas kaimo bendruomenė neturi savo namų, nes vasarą esame numatę vaikams organizuoti stovyklą, rengti paskaitas, seminarus ekologijos tema", - aiškino A.Augutė.

Traukia gamta

Kardokų ekologinė gyvenvietė - ne vienintelė nedidelėje Kazlų Rūdos savivaldybėje. Dar vienos gyvenvietės užuomazgos pastebimos netoli Bagotosios esančiame Dovydų kaime. Ten šalia Noreikupės upelio jau trejus metus gyvena, naujas sodybas iš šiaudų renčia ir ūkininkauja dvi jaunos šeimos. Šiame kaime yra vietos įsikurti dar 5-6 šeimoms, kurioms artimas toks gyvenimo būdas.

"Iš didmiesčių jaunų žmonių į savo kaimus tikrai niekuo neviliojame. Jie patys apsisprendžia čia įsikurti", - tikino LŽ kalbinamas Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos direktorius Valdas Kazlas. Anot jo, svarbiausia - netrukdyti tokiems žmonėms išduodant statybos leidimus, rengiant reikalingus teritorijų planavimo ir tvarkymo dokumentus. Mat kiekviena jauna šeima dabar kaime yra vos ne aukso vertės. Būtent nuo jų priklauso mokyklų, parduotuvių ir kitų įstaigų likimas.

"Mes net uždarytų kaimo mokyklų neparduodame, o pertvarkome į daugiafunkcius centrus, kad juose bet kada būtų galima įkurti mokyklas. Tik reikia, jog kaimuose atsirastų vaikų", - neslėpė V.Kazlas.

Savivaldybės administracijos direktoriaus nuomone, gali būti, kad į Kazlų Rūdos savivaldybės teritoriją jaunas, vaikų turinčias šeimas vilioja tai, jog dalis kaimų yra nors ir nuošaliose, bet labai vaizdingose ir miškingose vietose.

Atsiranda ir kitur

Lietuvoje šiuo metu kuriamos devynios ekologinės gyvenvietės - Prienų, Lazdijų, Trakų, Molėtų, Vilniaus, Ukmergės rajonuose. Tačiau ne visose jose jau pastatyti gyvenamieji namai, ne visur esama nuolatinių gyventojų. Kai kur gyvena po vieną ar dvi šeimas. "Lietuvoje kol kas matyti tik tokių gyvenviečių kūrimosi pradžia", - LŽ teigė R.Vaičiūnas.

Ekologinių gyvenviečių idėja atkeliavo į Lietuvą iš Vakarų Europos. Tokių gyvenviečių ar ištisų kaimų yra Prancūzijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Europos Sąjungos šalyse. Kai kuriose valstybėse į ekologines gyvenvietes susibūrusių bendruomenių yra net po kelias dešimtis. Jų nariai - nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų - paprastai apsigyvena atokiau nuo kitų kaimų ir miestelių. Didžiausia gyvenvietė, kurioje galės įsikurti iki tūkstančio žmonių, šiuo metu kuriama Italijoje.

Vakarų šalyse ekologinės gyvenvietės turi savo mokyklas, parduotuves, pačios rūpinasi infrastruktūra. Tiesa, ten gyvenimo būdas dažnai būna uždaras, vyrauja pusiau natūrinis ūkis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"