TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Didžiules prieglaudas keis jaukūs namai

2014 10 18 6:00
www.lietuve.lt nuotrauka

Sovietmečio palikimas - šimtus neįgaliųjų ir dešimtis našlaičių po vienu stogu glaudžiančios įstaigos - netrukus išnyks. Jas pakeis namai arba butai, kuriuose po kelis ar keliolika gyvens tėvų netekę vaikai arba neįgalūs žmonės, prižiūrimi socialinių darbuotojų. Taip pat rasis patalpų, kuriose laikinai įsikurs nedarnios šeimos.

Prieš ketverius metus patvirtinusi Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, Lietuva įsipareigojo tinkamai pasirūpinti savotiškais rezervatais tapusiuose pensionuose gyvenančiais neįgaliaisiais ir vaikų namų našlaičiais. Pripažinta, kad šie žmonės neturi būti atskirti, ištremti į atokias vietas ir kad jų nedera apgyvendinti vienoje vietoje po kelis šimtus ar dešimtimis. Todėl siekiama, kad jie gyventų panašiai kaip ir sveikieji - įprastuose namuose arba butuose, o jų dienotvarkė nebūtų įsprausta į režimo rėmus.

Kainuotų pigiau

Šiuo metu intensyviai ieškoma regiono, kuriame įsikūrusios neįgaliųjų ir našlaičių globos įstaigos norėtų skaidytis į mažesnes. Tokią galimybę turi kiek daugiau nei 10 įstaigų. Būtent jų pertvarkai iš europinio iždo ir skirta 230 mln. litų. Šiuos pinigus privalu panaudoti iki 2020 metų.

„Būsimą privalomą globos įstaigų pertvarką jau pristačiau beveik visiems Lietuvos regionams. Tenka pripažinti, kad pramušti ledus nelengva. Nerimaujama dėl pokyčių, išgirdau nuomonių, kad išskaidytas globos įstaigas išlaikyti taps brangiau, nors tai netiesa“, - LŽ teigė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės aprėptiems departamento Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Daiva Buivydaitė.

Anot jos, mūsų šalyje šiuo metu yra 38 stacionarios neįgaliųjų įstaigos, kuriose gyvena per 6 tūkst. suaugusių žmonių, keturios negalią turinčių vaikų ir jaunuolių globos įstaigos, penki kūdikių ir 88 vaikų globos namai, kuriuose gyvena daugiau kaip 2,5 tūkst. vaikų. Išlaikyti visas šias įstaigas mokesčių mokėtojams per metus kainuoja per 280 mln. litų.

„Tipinės, tris šimtus gyventojų turinčios suaugusių neįgaliųjų globos įstaigos išlaikymas atsieina 6,7 mln. litų. Nuodugniai skaičiavome ir išsiaiškinome, kad tuos tris šimtus neįgaliųjų apgyvendinus po kelis (daugiausia - po keliolika) ir nuolat juos prižiūrint už atlyginimą dirbantiems specialistams, jų išlaikymas valstybei per metus kainuotų 800 tūkst. litų pigiau“, - tikino D. Buivydaitė.

Bijo ir neįgaliųjų, ir našlaičių

Reikalaujama, kad naujai įsteigtuose grupinio gyvenimo namuose, kuriuose numatoma įkurdinti menkai tegalinčius savimi pasirūpinti žmones, gyventų ne daugiau kaip 10 neįgaliųjų, o vaikų tokiuose namuose privalėtų būti ne daugiau kaip aštuoni. Savarankiško gyvenimo namuose, priglausiančiuose didesnių gebėjimų neįgaliuosius, galėtų gyventi iki 30 žmonių.

Atsirastų ir vadinamasis apsaugotas būstas, skirtas žmonėms, kurie patys gerai orientuojasi. Su jais dirbantys socialiniai darbuotojai padėtų jiems integruotis į visuomenę.

„Sovietmečiu nuo visuomenės buvo atskirti ir našlaičiai, ir neįgalieji. Jie buvo apgyvendinti rajonų ar miestų pakraščiuose pastatytuose pensionuose ir vaikų namuose. Sveikoji visuomenės dalis, nematydama tų žmonių, nebendraudama su jais, nuo jų atprato, tad dabar nebežino, kaip reikėtų gyventi greta jų“, - sakė D. Buivydaitė. Ji pabrėžė, kad dėl nežinojimo kyla baimė, nors bijoti neįgaliųjų ar našlaičių tikrai nereikia.

Nugalėjo nerimą

Kaip realiausius pretendentus vykdyti pertvarką D. Buivydaitė minėjo Tauragės, Telšių ir Šiaulių regionus. Telšių regiono plėtros tarybos pirmininkas, Telšių rajono meras Vytautas Kleiva LŽ pasakojo, kad iš pradžių pranešus apie galimą socialinės globos įstaigų pertvarką sulaukta kone visuotinio pasipriešinimo. „Nuogąstauta, kad našlaičius ar neįgaliuosius apgyvendinus daugiabučių namų butuose kris būsto vertė, taps nesaugu ar nejauku gyventi toje pačioje laiptinėje“, - prisiminė jis.

Teko dėti daug pastangų įrodinėjant, kad tuos žmones būtina traukti iš atskirties ir integruoti į bendruomenę. Be kita ko, atkreiptas dėmesys į tai, kad išlaikyti atskirus butus yra pigiau nei didžiules įstaigas. V. Kleiva džiaugėsi, kad jo argumentai lėmė daugelio regiono socialinės globos įstaigų norą naudojantis europinėmis lėšomis persitvarkyti iš esmės.

Telšių rajono merijos Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus vedėja Lendra Bukauskienė teigė, jog regione vykdant minėtą pertvarką už Europos Sąjungos pinigus būtų perkami butai, kuriuose gyventų po kelis našlaičius, prižiūrimus socialinių darbuotojų.

Neįgalieji pagal gebėjimus apsitarnauti būtų apgyvendinti po kelis ar keliolika, su jais taip pat dirbtų socialiniai darbuotojai. Numatyta pertvarkyti jau esamas socialinės globos įstaigas. „Dabar 300 ar 400 socialinės globos įstaigose gyvenančių žmonių vienu metu valgo, lanko užsiėmimus arba užsiima kita jiems siūloma veikla. Pertvarkius šias įstaigas, neįgalieji gyventų gerokai mažesnėmis grupėmis, o jiems pritaikytas būstas taptų namais“, - sakė L. Bukauskienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"