TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Dijokiškių ūkininkas - netradicinio verslo puoselėtojas

Medienos kuro ištekliams papildyti daugelyje šalių ir Lietuvoje jau veisiamos gluosnių plantacijos. Tiesa, jų plotai dar nedideli. Kartą užsodinus lauką, kas trejus ketverius metus galima nuimti gerą biomasės derlių. Vis dėlto mūsų rajone yra keletas šio energetinio kuro propaguotojų ir gamintojų, kurie tikina, jo tai - ateities verslas. Vienas iš jų - Dijokiškių kaimo (Jonavos r., Kulvos sen.) ūkininkas Ramūnas Mačiulis.

Technika - be europinės paramos

„Ką čia auginti, prisimenu, svarsčiau prieš penkerius metus, kai supratau, kad šimtas hektarų šiais laikais augalininkystėje - ne laukas“, - sako dabar Ramūnas.

Tada ir toptelėjo jam mintis: reikia „kabintis“ į žilvičius. Ilgainiui įsigijo krūmų smulkintuvą, skiedravežį, vadinamąją medžio kirpimo galvą, pakabinamą ant traktoriaus „Valtra“. Jokių europinių paramų neprašė, gal ir pats dar nelabai tikėjo, jog pasiseks. Technika, žinia, ne nauja, bet patikima. įvažiavus į kokį nors krūmyną, pavyzdžiui, su „Valmet“ traktoriumi, galima prisikrauti net 25 cm diametro kuolų.

Dabar su šia technika ūkininkas gali per mėnesį prisikrauti iki 2,5 tūkst. erdmetrių medienos. Iškyla klausimas - kur realizuoti? Geriausias realizavimo laikas - šaltmetis, tada visi dairosi, klausinėja, kur galime gauti pigesnio kuro. Šiuo metu šeimininko sandėlyje dar nemažai pernykščių „šakaliukų“, susmulkintų spygliuočių laužo, tad tikimasi, jog spustelėję šaltukai padės galutinai ištuštinti aikšteles, apsišvarinti.

Kviečių neketina iškeisti į žilvičius

Supratęs, kad kelio atgal nėra, Dijokiškių ūkininkas su keliais bendraminčiais įkūrė bendrovę „Verslo vizijos“. Netrukus apie verslo užmojus sužinojo ne tik aplinkiniai, bet ir Kėdainių, Kaišiadorių žemdirbiai, pasikvietė pas save apleistų plotų tvarkyti ar po elektros stulpais vešinčių krūmų rauti. Viena iš sutarčių buvo naudinga ir tiems, kas dirba žemę prie Lankesos - “Pauliukų“ bendrovei, Þeimių kai kuriems ūkininkams. R.Mačiulio technika padėjo išvežti ir sudoroti rekonstruojamos upės krūmynus.

„Gaila, Kulvos apylinkėse neturime tinkamų žemių žilvičiams auginti, tad tenka dairytis toliau, siūlyti savo paslaugas“, - sako Ramūnas.

Suprantama, jis neketina savo šimto hektarų  skirti vien žilvičiams. Èia dabar neblogai veši žieminiai ir vasariniai kviečiai, rapsai. Taikydamas sėjomainą, šeimininkas gauna palyginti neblogą derlių. Ypač dabar, kai  susiorganizavus į melioracijos įrenginių naudotojų asociaciją pavyko nusausinti anksčiau balose skendinčius laukus.

„Grūdininkystė - dabar jau mano pagalbinis verslas, bet vis tiek brangus, juk kadaise čia ir tėvų valstietiškai gyventa, tvarkytasi“, - pasakoja dijokiškietis.

Energetiniai augalai - kas tai?

Kadangi bendrovės pavadinimas išduoda, jog vyrai nesnaudžia ir, ko gero, turi aiškią biokuro viziją, teiraujamės, ar ketinama apsiriboti žilvičių kirtimu, ar pasieškos ir kitokių energetinių šaltinių.

Anot Ramūno, mūsų šalyje galime surasti ir daugiau energetinių augalų, nors, tiesą sakant, ne visi žinomi, populiarūs. Be drebulių ir liepų, iki trijų metrų aukščio kepurnėjasi drambliažolės, vis dažniau kalbama ir apie kone egzotinę žolę - miskantą. Tai Azijos daugiametis augalas, per vasarą išauginąs iki 3,5 m aukščio bambaliuotus, bambuką primenančius stiebus su ilgais siaurais lapais. Iš hektaro gaunama 12-18 tonų biomasės. Pavasarį augalas atželia, tad kasmet galima nuimti nemažai derliaus. įdomu, kad miskantas reikalauja labai mažai agrochemijos, herbicidus purškia tik pirmaisiais metais, po to augalai patys nustelbia piktžoles. O biomasė išties kaloringa: 1 kg sausos biomasės duoda 17 MJ (megadžaulių) energijos, t. y. 20 t žolės atstoja 8 t akmens anglies. Be to, joje labai mažai mineralų, mat augalas prieš žiemą juos sukaupia šakniastiebiuose. Miskanto biomasė tinka ne tik kurui, bet ir pakratams. “Tai būtų įdomu tokį augalą prisijaukinti”, - svarsto Ramūnas su bendraminčiais.

Tačiau tai - ateities vizija. Kol kas mūsų ūkininko ir verslininko akiratyje - tik vietinių krūmynų perdirbimas ir landšafto gražinimas. Šiomis dienomis dijokiškiečio technika švarina laukų horizontus Upninkų krašte, kur ypač palankios sąlygos veistis žilvičiams, karklams, daug naudos Ramūnas mato ir bendradarbiavimo su Jonavos urėdija srityje, pavieniais žemdirbiais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"