Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
GIMTASIS KRAŠTAS

Druskininkai – perlas Lietuvos kurortų karūnoje

 
2017 05 27 6:00
Vijūnėlės parkas lankytojų laukia ištisus metus.

Seniausias Lietuvos kurortas – Druskininkai – šiuo metu rašo savo pakilimo istoriją. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą Druskininkų miestas pasitiko būdamas garsus ir žinomas kurortas, bet pasikeitus ekonominei ir politinei situacijai jis artėjo prie bankroto ribos. Nuo 2000-ųjų, kai prie kurorto vairo stojo mero Ričardo Malinausko vadovaujama komanda, Druskininkai ne tik atsigavo po patirto nuostolio, bet ir suklestėjo.

Šiandieniniai Druskininkai – tarptautinis, visus metus veikiantis balneologinis, purvo, mineralinio vandens ir klimato terapijos kurortas, šiemet minintis 223 metų sukaktį ir vasarą pasitinkantis tradicine sezono atidarymo švente (gegužės 25–28 d.).

Jos programoje – kultūros ir sporto renginiai, amatų ir tautodailės dirbinių mugė, pramogos, žaidimai, netikėtos atrakcijos. „Visi – į Druskininkus!“ – tai šių metų šventės šūkis. Ir jis galioja ne tik šventiniam savaitgaliui, o ištisus metus.

Pasikeitė neatpažįstamai

Druskininkų miesto vardas susijęs su druska. Druskininkas – asmuo, vertęsis druskos gamyba, pardavimu, pristatymu. Jau labai seniai kurorto apylinkėse tryško mineralinių druskų turinčios versmės. Šaltinių gydomąja galia pirmieji įsitikino vietos gyventojai. 1794-ųjų birželio 20 dieną Lietuvos ir Lenkijos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis Druskininkus paskelbė gydomąja vietove. XIX amžiaus pabaigoje Druskininkai buvo garsūs ne tik visoje carinės Rusijos imperijoje, bet ir už jos ribų.

Po Sovietų Sąjungos žlugimo Druskininkuose labai sumažėjo turistų ir poilsiautojų, o tai padarė labai neigiamą poveikį Druskininkų ekonomikai. 2001 metais nedarbo lygis kurorte pasiekė 29 procentus. Tada apie Druskininkus buvo kalbama, jog tai bankrutuojantis, tik pensininkams skirtas miestas, kuriame vos ne ant kiekvieno kampo buvo galima sutikti narkomanų, o vasaromis jį okupuodavo mašalai. Tačiau šiandien tokių epitetų jau nebelikę. „Juos jau sunkiai kas nors prisimena. Miestas išaugo ir neatpažįstamai pasikeitė“, – teigė Druskininkų savivaldybės meras R. Malinauskas.

Pasak jo, prieš du dešimtmečius mieste net daugelis gydyklų buvo bankrutavusios ir užsidariusios. Nebuvo nė vieno veikiančio viešbučio, beveik nebuvo likę ir viešojo maitinimo įstaigų. Tačiau šiandien miestas visiškai kitoks – veikia devynios didžiosios sveikatinimo ir SPA įstaigos, beveik pusšimtis viešbučių bei poilsio namų, gausybė kavinių ir restoranų.

Prieš beveik 15 metų buvo nutarta kurorto infrastruktūrą kurti „po stogu“, kad ši kuo mažiau priklausytų nuo gamtos sąlygų, nuo metų laiko. Ir šis sumanymas pasitvirtino. Visus metus veikia vandens parkas, sniego arena, gydyklos, o ką jau kalbėti apie viešbučius, turinčius SPA bei konferencijų centrus. Infrastruktūrą papildo ir parkai – Vijūnėlės, Karolio Dineikos sveikatingumo, Centrinis gydyklų parkas. „Visa tai sudaro traukos objektų visumą, kuriančią didelę pridedamąją vertę Druskininkų kurortui“, – tvirtino Druskininkų meras.

Ištisus metus

Praėjusiais metais Druskininkuose ilsėjosi beveik trečdalis milijono poilsiautojų. „Tai tie žmonės, kurie čia oficialiai nakvojo bent vieną naktį. Gali būti, kad mieste apsilankė dar beveik tiek pat, o gal ir dar daugiau turistų, kurie ilgiau neužtruko – atvykę papramogavo ir išvyko“, – sakė R. Malinauskas.

Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro sukauptais duomenimis, kurortą aplankančių turistų kasmet daugėja. Pernai, palyginti su 2015 metais, apsilankiusiųjų srautas išaugo 9,8 proc. – nuo 298 tūkst. pakilo iki 327,7 tūkstančio. Daugumą – 66 proc.– sudarė poilsiautojai bei besigydantieji Lietuvos gyventojai. Daugiau nei anksčiau žmonių į šį Lietuvos kurortą atvyko iš Baltarusijos, Lenkijos, Latvijos, Vokietijos. Tačiau akivaizdžiausiai daugėjo turistų iš Izraelio. Mažėjo tik atvykstančiųjų iš Rusijos – jų sumažėjo 3 procentais.

Pasak mero R. Malinausko, turistus į Druskininkus traukia visas paslaugų kompleksas – ne tik sanatorijų, SPA centrų, gydyklų siūlomos paslaugos, bet ir gamta, sutvarkytas miestas. Ir taip Druskininkuose būna visus metus.

Į kurortą atvykstančius turistus galima suskirstyti į dvi grupes: norinčius sustiprinti sveikatą ar ramiai pailsėti po įtemptų darbų ir ieškančius aktyvių laisvalaikio pramogų. Druskininkai turi ką pasiūlyti visiems, o pramogų gausa čia lenkia net kai kuriuos didmiesčius.

Druskininkuose per metus išpilstoma 32,8 mln. litrų mineralinio vandens. Čia taip pat gaminami juvelyriniai dirbiniai, plastikiniai buteliai, filtrai automobiliams, saugos diržai vaikų vežimėliams ir kt.

Populiariausios pramogos kurorte ir toliau išlieka vandens parkas, slidžių trasos, unikalusis lynų kelias, golfo aikštynas, daugelis atvykstančių nori pasimėgauti sveikatinimo paslaugomis ir gydomosiomis procedūromis. Ramesnį poilsį mėgstantys svečiai mielai renkasi pasivažinėjimą dviračiais, Karolio Dineikos sveikatingumo parko erdves.

Druskininkuose aktyvėja laivyba, ekskursijos Nemunu, plaukiojimas vandens dviračiais, populiarėja irklentės. Praėjusiais metais gausų paslaugų spektrą papildė vadinamieji iliuzijų ir pabėgimo kambariai.

Nepamiršo neįgaliųjų

Druskininkų savivaldybėje infrastruktūra kuriama taip, kad atitiktų žmonių, turinčių judėjimo negalią, poreikius ir leistų pasimėgauti išskirtinėmis, tik šiame kurorte siūlomomis pramogomis.

Druskininkuose esančio Ilgio ežero pakrantė pritaikyta judėjimo negalią turintiems žmonėms. Čia įrengtas patogus privažiavimas, nuovaža, vedanti į vandenį, yra neįgaliojo vežimėlis, kuriuo gali pasinaudoti visi norintieji. Žiemą vasariškus malonumus galima išbandyti vandens parke, kuriame įrengti keltuvai į baseiną, yra ir specialus pirčių erdvei pritaikytas nekaistantis neįgaliojo vežimėlis.

Judėjimo negalią turintys žmonės gali išbandyti ir lynų kelią – unikalią pramogą, kuri leidžia pasigrožėti kurorto panorama ir vos per kelias minutes iš miesto centro nusikelti į slidinėjimo trasas. Pramogas neįgaliems klientams siūlo ir į geriausių pasaulio slidinėjimo arenų penketuką patenkanti sniego arena, kurioje yra ir specialios monoslidės.

O nuo šiol judėjimo negalią turintys druskininkiečiai ir kurorto svečiai galės patirti dar ir supimosi džiaugsmą – Druskininkų Karolio Dineikos sveikatingumo parke pradėjo veikti sūpuoklės neįgaliesiems. Dviejų metrų pločio sūpynės pagamintos Prancūzijoje. Jose sukonstruota speciali įvažiavimo rampa, kuri pakeliama ir saugiai užfiksuojama. Įrengti uždaromi varteliai, svirtis ir mechanizmas, suteikiantis galimybę pasisupti bei sustoti be aplinkinių pagalbos.

„Su neįgaliųjų atstovais susitinkame ne tik per šventes, bet ir padiskutuoti apie jų problemas, nes jie patys geriausiai pastebi ir žino, kur ko reikia, kur kokių kyla problemų“, – teigė Druskininkų meras R. Malinauskas. Anot jo, įsiklausant į neįgaliųjų poreikius, prie visų Druskininkų savivaldybėje esančių švietimo įstaigų, viešosios bibliotekos, miesto muziejaus, kitų įstaigų įrengtos patogios nuovažos. Viešojo transporto infrastruktūra taip pat pritaikyta žmonėms, turintiems judėjimo negalią – į autobusus lengvai galima įvažiuoti su neįgaliojo vežimėliu.

Žvilgsnis į ateitį

Turizmo sektorius ir jo plėtojimas – viena pagrindinių Druskininkų kurorto plėtros krypčių. Į kurortą atvykstantys turistai domisi ne tik pramogomis, bet ir kurorto istorija, todėl stengiamasi ją pateikti nekasdieniškai, pavyzdžiui, miesto muziejuje galima dalyvauti specialiuose edukaciniuose užsiėmimuose. Viena populiariausių edukacinių programų – „Į svečius pas kurorto vaistininką“ leidžia nekasdieniškai pažinti Druskininkus, jų raidą bei gamtą.

Be to, kiekviena Druskininkų įstaiga savo svečiams turi paruošusi įvairių naujovių. Pavyzdžiui, vandens parkas kviečia į pažintinį nardymą su profesionalams skirta įranga. Ši naujovė – galimybė ne tik įdomiai praleisti laiką, bet ir įgyti praktinių įgūdžių. Po nardymo pamokų išduodami tarptautiniai sertifikatai.

Pasak Druskininkų savivaldybės mero R. Malinausko, ir ateityje numatyta daug naujovių, kurios į kurortą turėtų pritraukti dar daugiau poilsiautojų – planuojama užbaigti tvarkyti bei galutinai įrengti Karolio Dineikos sveikatingumo parką, taip pat rekonstrukcijos laukia gydyklos, ketinančios lankytojams teikti ir naujas paslaugas, kokių Lietuvoje niekas kitas dar neteikia.

„Neatsisakome ir vadinamojo Jūros po stogu projekto, kurio metu ketiname išplėsti Druskininkų vandens pramogų parką – įrengti Baltijos jūros kraštovaizdžiui būdingą dirbtinį jūros paplūdimį“, – pasakojo R. Malinauskas. Šiame paplūdimyje būtų mineralinio vandens jūros bangų baseinas, smėlio paplūdimio zona, medinių lentelių pasivaikščiojimo takai, kaitinimosi natūraliuose saulės spinduliuose zona. Paplūdimio zonoje numatoma integruoti Lietuvos pajūriui būdingą augaliją. Taip pat planuojama įrengti aktyvaus poilsio zoną, kurioje, kaip įprasta tikrame paplūdimyje, būtų paplūdimio tinklinio aikštelė.

R. Malinausko teigimu, nepalaidota mintis Druskininkuose turėti Kultūros ir kongresų rūmus, nes mieste iki šiol nėra modernaus daugiafunkcio kultūros ir konferencijų komplekso, kuriame būtų galima organizuoti tarptautinius koncertus, teatrų ir kino festivalius. Todėl centrinėje miesto dalyje numatyta skirti sklypą tokios paskirties pastatui, kuriame būtų bent 1200 vietų žiūrovų salė bei repeticijų, kino salės, vertimo į užsienio kalbas patalpos, parodų bei ekspozicijų erdvės.

Neužmirštama ir idėja atnaujinti Druskininkų aerodromą, taip sudarant galimybes turistams, ypač iš užsienio, atvykti į kurortą oro transportu ir didinti kurorto teikiamų aktyvaus poilsio paslaugų įvairovę plėtojant aviaturizmą.

Palankios sąlygos

Prieš šešerius metus Druskininkų savivaldybė įvedė vietinę rinkliavą už naudojimąsi kurorto viešąja turizmo ir poilsio infrastruktūra. Ją moka verslininkai ir sanatorijos bei viešbučiai, teikiantys apgyvendinimo ir nakvynės paslaugas Druskininkų kurorte. Jie į miesto iždą už kiekvieno atvykusio kliento nakvynę moka po 1 eurą. Surenkamos lėšos naudojamos miesto infrastruktūrai ir kurortui populiarinti.

„Vietinės rinkliavos įvedimas pasiteisino. Šiais metais numatome surinkti apie 850 tūkst. eurų. Pusė jų bus skirta kurorto rinkodaros reikmėms – parodoms, leidiniams, informacijos sklaidai, o kita pusė gautų lėšų bus panaudota miesto infrastruktūrai puoselėti – gėlynams, fontanams“, – kalbėjo meras R. Malinauskas.

Jo teigimu, daug dėmesio skiriant miesto infrastruktūrai, užmarštyje nelieka ir verslo aplinka. Druskininkų savivaldybė pateko į dešimtuką geriausių šalies savivaldybių, kuriose kyla mažiausiai kliūčių plėtoti smulkųjį ir vidutinį verslą. Pasak R. Malinausko, tai pasiekta sudarant verslui kuo palankesnes sąlygas kurtis tiek pačiuose Druskininkuose, tiek kaimiškosiose vietovėse – yra taikomos įvairios mokesčių lengvatos investuotojams. Prie verslo sąlygų gerinimo prisidėjo ir tai, kad teritorijų planavimo dokumentai Druskininkuose greitai parengiami. Tai taip pat tampa paskata verslui kurtis būtent šiame kurorte.

„Druskininkuose vienu metu gali ilsėtis per 8 tūkst. svečių. Tad pagal apgyvendinimo vietų skaičių mes jau lenkiame šalies sostinę Vilnių. Kai būna toks didžiulis srautas žmonių, o dar reikia įvertinti ir atvykstančiuosius vienai dienai, tai tampa didžiuliu iššūkiu ir maitinimo įstaigoms, ir pramogų sričiai – jiems reikalingi darbuotojai. Taip sukuriamas bendras paslaugų teikimo tinklas, kuriame triūsia nemenka dalis savivaldybės gyventojų“, – aiškino meras R. Malinauskas.

Kuriantis vis naujoms darbo vietoms, daugiabučių namų gyventojai noriai įsitraukia į daugiabučių namų renovacijos procesą. Druskininkų savivaldybės mero teigimu, jau net ir diskusijų nekyla, ar reikia renovuoti namą, nes buvo diskutuota ankstesniais metais, kol gyventojai suprato – kuo anksčiau pasinaudosi valstybės parama, tuo ji bus didesnė. Mieste jau renovuota 70 daugiabučių. Prie modernizuotų namų keičiami šaligatviai, atnaujinamos automobilių stovėjimo aikštelės, platinamos įvažos į aikšteles, apšviečiami daugiabučių kiemai. Taip pat renovuoti ir viešosios paskirties pastatai – darželiai, mokyklos.

Druskininkai nuo seno garsėja mineraliniais vandenimis. Per metus čia išpilstoma 32,8 mln. litrų mineralinio vandens. Druskininkuose taip pat gaminami juvelyriniai dirbiniai, plastikiniai buteliai, filtrai automobiliams, saugos diržai vaikų vežimėliams, kepami duonos ir pyrago gaminiai.

Savivaldybė rūpinasi ne tik turizmo infrastruktūra, bet ir bendruomenės poreikiais. Ypač džiuginanti tendencija – Druskininkus renkasi jaunos šeimos. Jos ypač vertina švietimo sistemą bei tai, kad norint užrašyti atžalas į darželį nereikia laukti eilėse, taip pat džiaugiasi, kad Druskininkuose daug popamokinės veiklos, aktyviai veikia Jaunimo užimtumo centras, vasarą vyksta stovyklos.

Bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai turi išskirtines galimybes naudotis esama Druskininkų sportinių bazių infrastruktūra – 6 klasių mokiniai nemokamai mokosi slidinėti sniego arenoje, o antrokai – plaukti vandens parke.

Ne tik kurortas

Druskininkų savivaldybei priklauso ne tik pats kurortas, bet ir aplink esančios kaimiškosios vietovės, suskirstytos į dvi seniūnijas. Iki praėjusio amžiaus pabaigos jos priklausė Lazdijų bei Varėnos rajonams. Šios seniūnijos taip pat pamažu integruojasi į Druskininkų kurorto gyvenimą. Kaimuose gyvenantys, dirbantys žmonės teikia paslaugas bei gamina įvairius produktus, pradedant sūriais ir baigiant šviežiomis daržovėmis.

Kaimų bendruomenės, į kurias susibūrę daugiausia vietos ūkininkai, amatininkai, atvykstantiesiems siūlo daugiau kaip 20 edukacinių programų ir pramogų. Supažindina su keramikos, aromaterapijos, bitininkystės paslaptimis, parodo, kaip gaminami sūriai, ir leidžia jų paskanauti, pavedžioja paslaptingais Leipalingio dvaro takais, po „plėšikų“ girią.

R. Malinausko teigimu, kaimiškųjų vietovių integracija į kurorto plėtrą duoda tam tikrų rezultatų – iš 10 kaimiškųjų bendruomenių 9 turi savo namus. Nupirkti buvusios kolūkio kontoros, parduotuvės ar kitokie pastatai, tinkami bendruomenių namams. Juose vyksta įvairios šventės, renginiai, patalpos naudojamos ir kitokiems bendruomenių poreikiams. „Tai suteikia žmonėms jausmą, kuris skatina bendradarbiauti, ką nors kurti čia, o ne vykti laimės ieškoti kažkur kitur“, – sakė R. Malinauskas.

Anot jo, bendruomenės rengia įvairius projektus ir gauna lėšų įvairiai technikai įsigyti. Todėl vieni spaudžia natūralias sultis, kiti lieja žvakes, treti – prekiauja įvairiais rankdarbiais. Šiemet ketinama pradėti įgyvendinti ir dar vieną projektą – steigti „menų kalvę“, kurioje menininkai turėtų ne tik patalpas verslui, edukacijai, bet ir erdves parodoms, prekybai meno dirbiniais.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"