TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Džino iš butelio kol kas neišleido

2016 05 18 6:00
www.persoo.co.uk nuotrauka

Pirmas bandymas Lietuvoje iš posto versti vos prieš metus tiesiogiai išrinktą savivaldybės merą kol kas atidedamas. Ekspertai spėja, kad dar bent keliose savivaldybėse nekantriai laukiama šios užsitęsusios istorijos baigties, nes ir jose gali būti inicijuotas nepasitikėjimas merais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) vakar tarė žodį Raseinių rajono mero Algirdo Griciaus ir savivaldybės tarybos daugumos konflikte – byla, kuri būtų atvėrusi kelią pradėti mero nušalinimo procedūrą, nutraukta. LVAT konstatavo, kad į teismą, prašant pateikti išvadą, buvo kreiptasi ne Raseinių rajono savivaldybės tarybos sprendimu, kaip reikalauja Vietos savivaldos įstatymas, o atskiro savivaldybės tarybos nario prašymu. Todėl A. Gricius liks meru. Bent jau kol kas.

Verdikto nebuvo

Sprendimą nutraukti bylą priėmė išplėstinė LVAT teisėjų kolegija, pirmininkaujama Anatolijaus Baranovo. Teisėjų kolegija išaiškino, kad... tik savivaldybės taryba turi teisę paduoti LVAT prašymą pateikti išvadą dėl mero priesaikos sulaužymo ir įgaliojimų vykdymo. O šiuo konkrečiu Raseinių rajono mero A. Griciaus atveju į LVAT kreiptasi ne savivaldybės tarybos sprendimu, bet atskiro savivaldybės tarybos nario pasirašytu prašymu.

LVAT paskelbus sprendimą nutraukti bylą, Raseinių meras A. Gricius teigė, kad tai neišsprendė konfliktinės situacijos tarp jo ir savivaldybės daugumos. „Problemos sprendimas tik atidedamas, o juk kalbama apie visos Lietuvos mastu kilusią problemą“, – teigė A. Gricius.

Raseinių rajono tarybos narys Rosvaldas Kunickas LŽ sakė, kad savivaldybės taryba buvo įpareigojusį jį bei dar vieną tarybos narį parengti kreipimąsi į LVAT, tai ir buvo padaryta. „Nepaisydami teismo sprendimo, vis tiek sieksime mero atšaukimo. Jei tai tėra procedūriniai pažeidimai, taryba vėl kreipsis į teismą, nes meras neina į kompromisą su tarybos dauguma, nenori dirbti kartu“, – tikino R. Kunickas.

Veikė ne pagal tarybos valią

Įtarimų, kad tiesioginiuose rinkimuose meru išrinktas A. Gricius gali nevykdyti teisės aktuose jam numatytų įgaliojimų naujai susiformavusiai šio rajono tarybos valdančiajai daugumai kilo šių metų pradžioje. Todėl buvo sudaryta speciali tarybos narių komisija. Ji konstatavo, kad pateikdamas atsiliepimus administracinėse bylose, kuriose buvo skundžiami praėjusių metų pabaigoje savivaldybės tarybos priimti sprendimai atleisti iš pareigų vicemerę Gitaną Rašimienę bei savivaldybės administracijos direktorių Algimantą Mielinį, meras A. Gricius teismams teikė ne savivaldybės tarybos išreikštą poziciją, o nurodydavo, jog savivaldybės taryba sutinka su buvusių politinio pasitikėjimo valdininkų skundais.

„Teismui pateikti mero pasirašyti procesiniai dokumentai prieštarauja tarybos išreikštai valiai ir siekiamai užimti gynybinei pozicijai bylose. Taigi meras nesiima atstovauti tarybos daugumos valios ir interesų, o priešingai, veikia pavienių tarybos mažumos narių naudai“, – konstatavo Raseinių rajono tarybos sudaryta speciali komisija. Pasiūlyta kreiptis į LVAT, kad šis teismas patvirtintų, ar iš tikrųjų Raseinių rajono meras A. Gricius sulaužė mero priesaiką ir nevykdė įstatymuose jam nustatytų įgaliojimų.

Pagal Vietos savivaldos įstatymą, mero atstatydinimo procedūrą galima pradėti, jeigu jis sulaužė priesaiką arba nevykdo įstatymuose nustatytų įgaliojimų. Iniciatyvą turi pareikšti ne mažiau kaip trečdalis savivaldybės tarybos narių. Tarybos posėdyje, vykusiame balandžio 21 dieną, tam pritarė 13 tarybos narių iš 19 dalyvavusiųjų.

Savo kaltės neįžvelgia

A. Gricius nesutiko su Raseinių rajono tarybos daugumos priimtais sprendimais atleisti minėtus politinio pasitikėjimo valdininkus (G. Rimšienę ir A. Mielinį). Mero įsitikinimu, sprendimai buvo priimti padarant procedūrinių pažeidimų. „Mano kaip tarybos nario apsisprendimas yra laisvas, ir nė vienas tarybos narys negali primesti man savo valios, tad šie metami kaltinimai yra niekiniai“, – tvirtino A. Gricius ir tikino nesijaučiantis pažeidęs įstatymus bei sulaužęs duotą priesaiką.

Jis pats kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, siekdamas išsiaiškinti, ar dalis tarybos valdančiosios daugumos narių gali įpareigoti merą vykdyti jos pavedimus ir galbūt net neteisėtus sprendimus.

Pirmas, bet ne paskutinis

Raseinių rajono tarybos daugumos pradėta procedūra dėl Raseinių mero A. Griciaus pašalinimo iš pareigų – pirmoji šalyje po tiesioginių merų rinkimų, vykusių pernai kovą. Po rinkimų Raseiniuose valdančiąją koaliciją sudarė septyni „darbiečiai“, septyni socialdemokratai ir trys „Tvarkos ir teisingumo“ atstovai iš 25 tarybos narių.

Gruodį dėl nesutarimų iš koalicijos pasitraukus socialdemokratams, suburta nauja dauguma, kurią, be socialdemokratų, sudaro konservatorių, liberalų, visuomeninių rinkimų komitetų „Rasai“ ir „Tavo Raseiniai“ atstovai.

Įteisinus tiesioginius merų rinkimus buvo apsunkinta ir jų pašalinimo procedūra, kai nepakanka vien tarybos narių balsavimo, būtina LVAT išvada. Jeigu teismas nuspręstų, kad priesaika nebuvo sulaužyta, mero atstatydinimo procedūra būtų nutraukiama. Jeigu padaroma priešinga išvada, savivaldybės taryba trijų penktadalių tarybos narių balsų dauguma priima sprendimą, kad meras netenka savo įgaliojimų. Pritrūkus balsų, meras liktų poste.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"