TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Dzūkai Vyriausybę spaudžia prie sienos

2015 08 27 6:00
Druskininkiečiai tikisi, kad gavus finansinės paramos iš valstybės kitąmet mašalų atakos gerokai nuslops. LŽ archyvo nuotrauka

Druskininkų taryba artimiausiame posėdyje ketina priimti kreipimąsi į Vyriausybę, kad kitų metų šalies biudžete būtų numatyta lėšų kraujasiurbių mašalų lervoms naikinti. Druskininkiečiai pabrėžia, kad tai yra ne vien jų miesto ir apylinkių, bet ir beveik visos Dzūkijos problema. Jau ketvirtus metus patiems gyventojams tenka gintis nuo įkyrių vabzdžių, dėl kurių mažėja ir kurorto patrauklumas.

Kraujasiurbius mašalus tyrę specialistai tvirtina, kad vienintelis būdas reguliuoti jų populiaciją – naikinti lervas pavasarį į Nemuną pilant biopreparato.

Mašalai dingo, problema liko

Šiuo metu upiniai mašalai nei druskininkiečių, nei kurorto svečių, nei kitų Dzūkijos vietovių gyventojų nevargina – tai vasaros pradžios problema. Tačiau, anot Druskininkų mero Ričardo Malinausko, tai dar nereiškia, kad ji dingo kartu su mašalais. Nuogąstaujama, kad šiemet nenaikinus mašalų kitų metų birželio pradžioje jų spiečiai bus dar tirštesni, išsiplės ir paplitimo geografija.

„Tai bus jau nebe pirmas kreipimasis į Vyriausybę, prašant spręsti upinių mašalų keliamas problemas. Dar pavasarį prašiau skirti pinigų biopreparatui, tačiau nebuvau išgirstas“, – LŽ sakė R. Malinauskas. Pasak jo, tokia pati lemtis ištiko ir ankstesnius analogiškus prašymus.

Kaip aiškino Druskininkų meras, skirti lėšų iš valstybės biudžeto prašoma, nes upinių mašalų keliamos problemos jau seniai yra peržengusios Druskininkų savivaldybės ribas. Mat mašalai puola ne tik žmones, bet ir naminius gyvulius, laukinius žvėris. Kol veikė Alytaus apskrities viršininko administracija, jai buvo skiriama lėšų ir ji tapdavo prevencijos priemonių taikymo koordinatore bei vykdytoja. Nelikus apskrities administracijos, nebeliko ir pinigų biopreparatui, tarsi su šia valdžios struktūra būtų dingusi ir upinių mašalų problema.

„Didelių pinigų tam nereikia – anksčiau metams būdavo skiriama apie 250 tūkst. litų (72 tūkst. eurų). Panašios sumos reikėtų ir kitąmet“, – tikino R. Malinauskas.

Gali plisti toliau

Skirti lėšų iš valstybės biudžeto kovai su kraujasiurbiais mašalais, kurie šiemet buvo užpuolę ne tik Druskininkus, bet ir kai kurias Varėnos, Lazdijų rajonų vietoves, Vyriausybę šią vasarą ragino ir Lietuvos turizmo taryba, sudaryta iš turizmo verslo asociacijų ir organizacijų atstovų. Taryba vertino Dzūkijos regione susidariusią situaciją ir pripažino, jog jau dabar visam Pietų Lietuvos turizmo sektoriui upiniai mašalai yra didelė problema, tad akivaizdu, kad nesiimant priemonių jie gali plisti visoje šalyje.

Į pirmas kovotojų gretas stojo ir Seimo narė Kristina Miškinienė. Ji parengė ir įregistravo Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo pataisas, pagal kurias kasmet būtų vertinama upinių mašalų populiacija ir finansuojamos jos reguliavimo priemones, net savivaldybėms neprašant skirti tam lėšų.

„Tai jau yra ne Druskininkų savivaldybės, Dzūkijos, bet visos Lietuvos problema, nes mašalų šiemet buvo aptinkama net netoli Kauno. Todėl kitąmet būtina ką nors daryti. Ir tai neturi būti palikta savivaldybėms“, – LŽ sakė K. Miškinienė. Ji tikino, kad pati ne kartą aiškinosi su Aplinkos ministerija, kodėl ši nesiima iniciatyvos, ir kaskart išgirsdavo tą patį atsakymą – tai ne ministerijos reikalas.

Panašiai LŽ yra teigęs ir Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Laimutis Budrys. Anot jo, ankstesniais metais lėšų preparatams įsigyti skirdavo ne ministerija, o Vyriausybė. Aplinkos ministerija tik parengė pačią mašalų naikinimo programą, ji jau buvo ir išbandyta.

Padėtų tik naikinimas

Lietuvoje priskaičiuojama apie 30 rūšių mašalų. Ekologijos instituto Entomologijos laboratorijos vyresniosios mokslo darbuotojos Rasos Bernotienės teigimu, mašalų gausai labai didelę įtaką turi oro sąlygos. Kai vasara lietinga, drėgna ir ne itin šilta, sąlygos mašalams veistis būna ne itin palankios. Sausi ir šilti orai jiems labai palankūs. Būtent tokia ir buvo šiųmetė vasara, ypač birželis, kai Dzūkiją kraujasiurbiai tiesiog „terorizavo“.

R. Bernotienė aiškino, kad šiemet upinių mašalų populiacija pasiekė 2008 metų lygį, todėl jei nebus imtasi priemonių lervoms naikinti, jau kitąmet jų bus dar daugiau ir suvaldyti jų dauginimąsi bus kur kas sunkiau – per vienus metus jų išnaikinti nepavyks.

Po keletą metų trukusios mašalų naikinimo programos jų buvo beveik nelikę, gausumas buvo sumažėjęs daugiau kaip 100 kartų. Kai programos vykdymas buvo nutrauktas, mašalų vėl gausėja.

Būtent naudojant biopreparatą „VectoBac 12AS“ upinių mašalų lervutėms, kai jos būna IV-V išsivystymo stadijos, naikinti 1999–2010 metais ir buvo sumažėjusi mašalų populiacija, jie nekėlė pavojaus aplinkai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"