TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Eksperto komentaras

prof. Rimvydas JASINAVIČIUS
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Iškilus amerikiečių ekonomistas, pedagogas, 1979 metų Nobelio premijos ekonomikos srityje laureatas Teodore'as Williamsas Schultzas moksliniais metodais pagrindė, jog bet kurios valstybės žmonių gyvenimo kokybę lemia ne tos šalies turtai, o ekonomikos produktyvumas, jį tiesiogiai veikia bendruomenių verslumas.

Net turtingiausiose pasaulio valstybėse - JAV ir Japonijoje - didžiausia šių šalių nacionalinių pajamų dalis (per 80 proc.) dabar gaunama iš efektyviai dirbančių žmonių veiklos ir tik maža dalis - iš nuosavybės ar gamtos turtų.

Mokslininko tvirtinimu, būtent verslumas lemia veiklos ekonominį našumą, pridėtinės vertės kūrimo spartą, turtingumo ir gyvenimo kokybės didėjimą. Kita vertus, plačiojoje visuomenėje vyrauja nuomonė, kad ekonominę plėtrą ir našumą lemia kapitalas. Tačiau dabartinėmis sąlygomis tai teisinga tik tuomet, jei kapitalas suprantamas plačiąja prasme, kaip susidedantis iš dviejų dalių - materialinio ir žmogiškojo (efektyvių gebėjimų).

Gamtos išteklių, materialiojo kapitalo ir fizinio darbo nepakanka aukšto produktyvumo veiklai sukurti. Pagrindinis efektyvios veiklos "kuras ir variklis" yra verslumas, kuris remiasi produktyvių žmoniškųjų gebėjimų ir įgūdžių gausa.

Nagrinėdamas įvairių šalių ekonominės veiklos statistinius duomenis, pastebėjau, kad kiekvienos valstybės gyventojų gyvenimo kokybė susijusi su tos šalies verslumo lygiu, kuris gali būti matuojamas efektyviai veikiančių verslo įmonių tankiu. Kitas faktorius, kuris taip pat lemia piliečių gyvenimo kokybę, yra tų šalių valdžios mokestinė išteklių perskirstymo politika, vienaip ar kitaip iškraipanti natūralios ekonomikos dėsnius.

Taigi paspartinti mūsų žmonių gyvenimo kokybės didėjimą galima tik suvienijus valdžios ir bendruomenės pastangas sparčiai ugdyti verslumą, visų visuomenės narių žmogiškąjį kapitalą. Todėl visai nenuostabu, kad ES vadovai nuolat primena ir orientuoja šalių vyriausybes vis labiau investuoti į žmonių verslumo ugdymą.

Nors verslumas yra bendrinis gebėjimas racionaliai skirstyti ir naudoti turimus išteklius, suprantama, kad jo lygiai yra skirtingi. Tai priklauso ir nuo įgytų naudingų žinių kiekio bei gebėjimų jas efektyviai panaudoti, ir nuo aplinkos, kur jie naudojami.

Pirminis verslumo lygis yra buitinis arba šeimyninis. Kiekvienam mūsų anksčiau ar vėliau tenka pradėti skirstyti ir naudoti turimus išteklius: laiką, pinigus, apyvokos daiktus.

Aukštesnis verslumo lygis - imitacinis. Tai - pirminio, neprofesionalaus verslo stadija, kai bandoma veikti neturint nei reikiamų žinių, nei tinkamų įgūdžių, nei patyrimo. Šioje stadijoje ypač svarbi efektyvaus verslo praktikų parama, globa, konsultacijos. Panašaus ar žemesnio verslumo lygio žmonių patarimai yra beverčiai ar net žalingi.

Trečiasis verslumo lygis - amatininko. Tai žmogus, kuris savo profesinius įgūdžius ir veiksmus stengiasi paversti verslu, teikiančiu prekes ar paslaugas kitiems. Amatininkui būdinga tai, kad pats yra pagrindinis savo verslo variklis, vadybininkas ir vykdytojas. Jo verslas plečiasi ar egzistuoja atsižvelgiant į paties amatininko pastangas, veiksmus ar kitus jo išteklius, naudojamus versle. Nutrūkus asmeniniams veiksmams, amatininko verslas irgi sustoja.

Ketvirtasis verslumo lygis - verslo sistema. Tai harmonizuotų veiksmų konvejeris, gaminantis paklausią rinkoje produkciją, tiesiogiai į jo darbą neįsitraukiant pačiam verslo kūrėjui. Toks verslas - tarsi laikrodis, tiksliai rodantis laiką nedalyvaujant pačiam laikrodininkui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"