TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Elektros vartotojai dotuoja šildymą

2009 01 12 0:00
Didžiausia VIAP dalis - 46 proc. iš vartotojų surinktų lėšų - tenka toms įmonėms, kurios elektrą gamina šilumos energijos gamybos elektrinėse.

Visi šalies gyventojai ir įmonės, kurie naudojasi elektros energija, moka "duoklę" centralizuotai šilumą tiekiančioms įmonėms paremti. Šiemet šiai paramai sukaupti visi mokame po 6,58 ct už kiekvieną sunaudotą elektros kilovatvalandę. Iš surinktų milžiniškų lėšų per 300 mln. litų valdžia šiemet skirs kaip paramą "Vilniaus energijai", "Kauno energijai" ir kitoms šilumos tiekimo įmonėms subsidijuoti. Nors pusė šalies elektros vartotojų niekada nesinaudojo šiluma iš centrinio vamzdžio.

Kiekvienas elektros vartotojas Lietuvoje nuo sausio 1 dienos moka po 6,58 ct nuo kiekvienos sunaudotos elektros kilovatvalandės (kWh) už vadinamuosius viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP). Jų kaina įskaičiuota į bendrą šiemet pabrangusį elektros tarifą. Pernai šis mokestis buvo 3,72 cento, tad šiemet padidėjo 77 procentus.

Pernai iš elektros vartotojų buvo surinkta per 380 mln. litų šio mokesčio lėšų vadinamiesiems viešiesiems interesams paremti. Šiemet, remiantis Kainų komisijos LŽ pateiktais duomenimis, iš visų elektros vartotojų planuojama surinkti daugiau kaip 650 mln. litų VIAP mokesčio lėšų.

Prasilenkė su ES direktyva ir įstatymu

Kam atitenka iš vartotojų šiam viešam tikslui surinkti milijonai?

Didžiausia VIAP milijonų dalis - 46 proc. surinktų lėšų - tenka toms įmonėms, kurios elektrą gamina šilumos energijos gamybos elektrinėse, t. y. iš vartotojų surinktą paramą gauna termofikacinės elektrinės, kurios, degindamos savo katiluose organinį kurą, gamina bei parduoda ir elektrą, ir šilumą. Pernai šilumos tiekėjams - keliolikai įmonių - atiteko daugiau kaip 160 mln. litų mūsų paramos. Šiemet planuojama juos paremti dvigubai.

Kaip žinoma, iš mokesčių mokėtojų lėšų naujoji valdžia ir toliau dengs dalį šilumos tiekėjų mokesčių - PVM šilumos energijai kol kas lieka nepadidintas. Šilumos tiekimo įmonės gauna ir Europos Sąjungos (ES) paramą. Tad galima konstatuoti šilumininkų kryžminį subsidijavimą.

Tačiau, nepaisant šios dangaus manos, būtent šilumos tiekimo įmonių paslaugų tarifai pastaraisiais metais nenumaldomai didėjo. Šiuo metu ne tik "Vilniaus energija", bet ir kitos šilumos tiekėjos vėl prašo Kainų komisijos keliasdešimčia procentų padidinti šilumos kainas.

ES skatina remti ir plėsti elektros energijos gamybą tose elektrinėse, kur elektra gaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių ir naudojama mažai atvežtinio iškastinio kuro, teršiančio aplinką. ES direktyvomis ir Lietuvos elektros energetikos įstatymu numatoma, kad valstybė turi remti kogeneraciniu principu dirbančias elektrines.

Tačiau Lietuvos vykdomoji valdžia, įgyvendindama šiuos ES reikalavimus, energetikos ekspertų manymu, nutolo ir nuo ES direktyvos, ir nuo mūsų šalies Elektros energetikos įstatymo.

Vyriausybė ir Ūkio ministerija priėmė sprendimus, pagal kuriuos iš elektros vartotojų surinktomis VIAP lėšomis daugiausia remiamos ir proteguojamos gamtines dujas šilumos gamybai naudojančios įmonės, o ne tos, kurios elektrą gamina iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

Įžvelgia tautos apiplėšimą

Energetikos ekspertai teigia, kad nė viena termofikacinė elektrinė šilumos ir elektros gamybai nenaudoja atsinaujinančių energijos šaltinių, o apie tariamai naudojamus medienos ir jos atliekų, šiaudų ar pan. menkus kiekius šilumos tiekėjų katilinėse kalbama esą tik dėl akių.

"Visos termofikacinės elektrinės kurui maksimaliai naudoja brangias gamtines dujas ir nėra čia joks atsinaujinantis resursas. Tačiau jos yra įtrauktos į valstybės remiamų gamintojų sąrašą, iš jų kasmet brangiai superkamas nustatytas jų pagamintos elektros kiekis", - aiškina LŽ konsultavęs energetikos ekspertas.

Pasak jo, mūsų šalies Elektros energetikos įstatyme aiškiai parašyta, kad "viešieji interesai elektros sektoriuje, tai veikla ar neveikimas tiesiogiai ar netiesiogiai susijęs su visuomenės saugumu ir aplinkos apsauga, taip pat elektros energijos gamyba naudojant atsinaujinančius energijos išteklius kombinuotojo elektros energijos bei šilumos gamybos ciklo elektrinėse".

Tačiau, pasak eksperto, realybė yra visiškai kitokia - elektros vartotojų lėšomis subsidijuojamos termofikacinės elektrinės.

"Kodėl Utenos, Varėnos ar Kretingos rajono gyventojas, savo krosnį kūrendamas malkomis, turi mokėti už tai, kad vilniečiai, kauniečiai, panevėžiečiai ir kitų miestų daugiabučių gyventojai priklauso centralizuotiems šilumos tinklams? Logikos visiškai nėra. Niekur taip nėra, kad šilumos tiekėjus subsidijuotų elektros vartotojai. Ir tai labai neteisinga", - sakė jis.

Anot eksperto, vadovaujantis šalies Elektros energetikos įstatymu ir ES direktyva, kuriais numatoma remti energijos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių, didesnė už VIAP surinktų lėšų dalis turėtų atitekti kogeneracinėms elektrinėms, turinčioms galimybę naudoti biokurą, ir "žaliosios" elektros energijos jėgainėms, t. y. elektrai gaminti iš vėjo ir vandens. Tačiau nustatyta priešingai.

Jo manymu, termofikacinių elektrinių valdytojai gautus VIAP lėšų milijonus dažniausiai įsideda į savo kišenę. "Tie milijonai didina jų pelną, o jie vis dar kelia savo tarifus. Pasiaiškinimas, kad VIAP kaina didėja dėl kylančios dujų kainos, yra teisingas - šio kuro kainos išaugo. Bet taip aiškinti šiek tiek kvailoka, nes kuo tada čia dėta parama atsinaujinančių šaltinių naudojimui elektrinėse, jei jose naudojamos dujos?" - retorinį klausimą užduoda pašnekovas.

Jo teigimu, nelabai suprantama ir VIAP lėšų dalis, skiriama Elektrėnų elektrinei. "Suprantama, būtina palaikyti elektros rezervo gamintoją, tačiau šiam reikalui skiriama VIAP lėšų dalis yra aiškiai per didelė - 40 proc. visų surinktų lėšų, taigi pernai vartotojų subsidija Elektrėnams sudarė per 160 mln. litų, šiemet numatoma skirti per 250 mln. litų. Tai tiesiog auksinis rezervas. Tuo metu elektros iš atsinaujinančių energijos šaltinių ir atliekų gamintojai šiemet gaus tik 37,5 mln. litų. VIAP dalis, skiriama didžiosioms termofikacinėms elektrinėms ir Elektrėnų jėgainei - visų šalies gyventojų mulkinimas ir apiplėšimas. Didelės šalies įmonės nustatytojo VIAP kasmet sumoka ne vieną dešimtį milijonų litų, o jokios tiesioginės naudos negauna", - pažymi pašnekovas.

Daugiapakopė kaina

Kaip žinoma, elektros energijos kainą sudaro keturios dalys: vidutinė elektros gamybos kaina (30-35 proc. galutinės kainos), perdavimo kaina (10-12 proc.), skirstymo kaina (44-45 proc.) ir tiekimo kaina (apie 1 proc.). Penktas galutinės kainos komponentas - pridėtinės vertės mokestis (PVM).

Viena sudėtinių elektros gamybos kainos dalių - viešuosius interesus atitinkančių paslaugų, taigi VIAP kaina. Už šias lėšas superkama 18 proc. visos elektros energijos. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustatė 77 proc. didesnę VIAP kainą šiems metams.

Siekiant užtikrinti ir palaikyti elektros rezervą tuo atveju, jeigu sustotų 70 proc. mums reikalingos elektros pagaminanti Ignalinos AE, VIAP lėšomis iš įvairių elektrą gaminančių įmonių elektros energija superkama Kainų komisijos nustatytais kiekiais ir kainomis.

Įmonių, iš kurių superkama elektra, sąraše - ne tik Lietuvos elektrinė, vėjo ir hidrojėgainės, bet ir keliolika šilumos tiekėjų Vilniuje, Panevėžyje, Šiauliuose, Kaune, Utenoje, UAB "Litesko" ir net medienos perdirbimo UAB "Girių bizonas". Iš pastarosios elektra superkama mokant 25,45 ct už kWh, t. y. beveik už tokią pačią kainą kaip iš hidroelektrinių, kurioms mokama tik 26 ct už kWh. Vėjo ir biokuro jėgainės už savo pagaminamą elektrą šiemet gauna po 30 ct už kWh, kai tuo metu šilumos energiją parduodanti "Vilniaus energija" už kiekvieną jos katilinėse pagaminamą elektros kWh gauna nuo 28,18 iki 36,76 cento. Dviejų "Panevėžio energijos" katilinių elektra superkama po 33,42 ir 34,33 ct., "Šiaulių energijos" - po 33,42 ct, o "Utenos šilumos tinklams" mokama net po 45,34 ct už kWh.

Taigi atsinaujinančius energijos šaltinius naudojančios jėgainės gali tik svajoti apie tokias elektros supirkimo kainas.

Žongliruoja terminais

Valdžios atstovai kritiką atremia žongliruodami terminais: neva skiriant dideles VIAP lėšas termofikacinėms elektrinėms nepažeidžiama nei ES direktyva, nei įstatymas, nes jie nutarę kogeneracinėmis elektrinėmis laikyti termofikacines elektrines. Taip pateisinama parama ir kryžminis subsidijavimas.

Ūkio ministerijos Energetikos departamento vadovas Algimantas Zaremba LŽ aiškino, kad visi, mokantys VIAP, yra elektros, kuri pagaminama ir termofikacinėse elektrinėse, vartotojai. "Tai yra elektros viešieji interesai ir termofikacinėms elektrinėms skiriami pinigai - už elektros gamybą, o ne už šilumos gamybą. Taip termofikacinės elektrinės yra skatinamos kartu gaminti ir šilumą, ir elektrą. Tai padeda taupyti energijos išteklius, be to, mažiau teršiama atmosfera, nes atskirai gaminant ir šilumą, ir elektrą sunaudojama daugiau energijos išteklių. Bendras interesas - sumažinti įvežtinio iškastinio kuro naudojimą ir atmosferos taršą. Šiuo atveju elektros vartotojai moka tik už pagamintą elektrą, o ne už šilumą", - pasikartodamas aiškino A.Zaremba. Jis tikino, kad "žaliajai" energijai šalyje taip pat dega žalia šviesa, tačiau jos pagaminamas mažas kiekis, tad ir VIAP lėšų dalis jai proporcingai tenka mažesnė.

"Kai daugiau bus gaminama "žaliosios" elektros, didės ir jos rėmimo dalis. Šiuo metu daugiau gaminama vadinamosios kogeneracinės elektros, todėl taip ir yra", - VIAP lėšų pasiskirstymo proporciją aiškino A.Zaremba.

Posūnių ir podukrų vietoje

Tačiau vertinant valdininkų pateiktus duomenis matyti, kad kasmet didėjant termofikacinių elektrinių sąnaudoms "žaliajai" elektrai skirta VIAP lėšų dalis menksta. Paklaustas, kodėl termofikacinių elektrinių patiriamos sąnaudos 2009 metams yra kone dvigubai didesnės, o dėl to ir vartotojams padidėja VIAP kaina, A.Zaremba pažymėjo, kad labiausiai VIAP kainos kilimas susijęs su elektrinėse naudojamomis dujomis, kurių kainos irgi padidėjo. Tai LŽ patvirtino ir Kainų komisija. Be to, šiemet į kainą įskaičiuota dalis kompensacijos už praeitais metais gamintojų negautas pajamas.

Nacionalinės elektros tinklų valdytojų asociacijos prezidentas Algirdas Jaruševičius LŽ sakė, kad svarbu suprasti elektros rezervo prasmę ir nesileisti mulkinamiems. "Vidinis energetinis saugumas reikalauja, kad būtų palaikomas rezervas. Oficialus VIAP sąnaudų padidėjimo kone dvigubai paaiškinimas - brango kuras. Tačiau žiūrint į šią istoriją peršasi mintis, kad čia įsipynė privatūs interesai, ir dėl to gamybos kaina yra labai padidinta", - dėstė A.Jaruševičius.

Jis pripažįsta, kad elektros energija, gaminama termofikacinėse ir kogeneracinėse elektrinėse, yra visų elektros vartotojų rezervas. "Sugedus kokiam nors elektros šaltiniui būtų naudojama rezervinė elektra, tad kiekvienas vartotojas lygiomis teisėmis palaiko rezervą ir už tai moka. Tačiau kitas paradoksas - šį mokestį moka net tie, kurie turi savo nedideles kogeneracines elektrines, tai yra pasigaminančios elektrą savo poreikiams įmonės. Bet daugiausia klausimų kyla dėl VIAP kainos - pabrangti beveik dvigubai neturėjo", - mano pašnekovas.

Jis įžvelgia du neigiamus dalykus. "Pirma, yra proteguojami importinio organinio kuro įvežėjai, garantuojant jiems maksimalų pelną. Antra, proteguojamos skirstymo ir perdavimo įmonės, nes kuo daugiau bus vietinių elektrinių, tuo mažiau bus darbo perdavėjams ir skirstytojams. "Ūkio ministerija, leisdama įvairius įstatymų įgyvendinamuosius aktus, dirbtinai trukdo tiek prijungti vėjo jėgaines prie skirstymo ir perdavimo tinklų, tiek plėtoti mažų elektrinių veiklą. Palyginus Lietuvą su kitomis ES ir net gretimomis šalimis - Lietuvos padėtis yra pati prasčiausia. Priežastis - privačių interesų protegavimas", - neabejojo pašnekovas.

Pasak A.Jaruševičiaus, tai, kad šiuo metu rezervinį elektros saugumą šalyje užtikrina Ūkio ministerijos išrinktos termofikacinės elektrinės, yra trumparegiškas ir gana kenksmingas požiūris. "Žiūrint į tolesnę perspektyvą, kogeneracinės ir nedidelės gamybos apimties elektrinės nė kiek ne mažiau užtikrina ne tik vidinį energetinį saugumą, bet ir išorinį, kadangi esame priklausomi nuo įvežamo organinio kuro, o tos mažytės kogeneracinės elektrinės daugeliu atvejų gali naudoti vietinį kurą. Šiuo atveju jos neleistinai diskriminuojamos ir yra posūnių bei podukrų vietoje", - konstatavo jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"