TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Elgesys su gyvūnais: teisės ir atsakomybė

2015 07 25 6:00
Ožkas auginančio Kęstučio Paliukaičio gyvūnai nukenčia nebe pirmą kartą. ebay.de nuotrauka

Netekę augintinio ar gyvūną po sunkių sužalojimų turintys slaugyti savininkai, net žinodami, nuo ko jis nukentėjo, priversti minti teismų slenksčius.

Kauno rajone, Zapyškyje, prie viešojo transporto stotelės gyventojai neseniai rado gaištančią ožką. Iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad žiauriai ją sužaloti galėjo su gyvūnais agresyviai besielgiantys žmonės. Tačiau į įvykio vietą atvykę policijos patruliai ant keturkojės kaklo pastebėjo kąstinių žaizdų. Kas mirtinai sužalojo ožką – benamis šuo ar vilkas – paaiškės veterinarams pateikus savo išvadas. Jei įvykio kaltininko nepavyks nustatyti, gyvūno šeimininkui teks vien nuryti sunkumo jausmą bei kartėlį.

Beje, neseniai įsigaliojo nauja tvarka, reglamentuojanti elgesį su gyvūnais. Kelis kartus padidėjo baudos už žiaurų elgesį su jais, aiškesnė tapo tvarka, kaip gali būti konfiskuojami neprižiūrimi augintiniai. Už gyvūno nepriežiūrą skiriamos baudos siekia 115-231 eurą, tačiau tikrasis jų dydis nustatomas atsižvelgiant į daugybę aplinkybių.

Už augintinį atsako šeimininkas

Zapyškio seniūno pavaduotoja Marija Levendrauskienė pasakojo, kad ožkas auginančio Kęstučio Paliukaičio gyvūnai nukenčia nebe pirmą kartą. Prieš keletą metų nežinomi asmenys po gyvenvietę be priežiūros vaikštinėjančias ilgaplaukes nudažė dažais – ožkos tuomet buvo paverstos "zebrais". „Tačiau šį sykį, pirminiais duomenimis, tai buvo ne žmonių, o gyvūno darbas. Šiuo atveju ožką galėjo sužeisti ir šuo, ir vilkas. Niekas įvykio nematė. Galbūt taip nebūtų nutikę, jei šeimininkas savo augintinius būtų laikęs kiemo teritorijoje“, - sakė pašnekovė.

Noreikiškių policijos nuovados vadas Remigijus Mulionis LŽ pasakojo, kad tokiu atveju, kai įmanoma nustatyti žalą padariusio gyvūno savininką, šiam surašomas administracinės teisės pažeidimo protokolas. „Patirtus nuostolius kaltininkas dažniausiai padengia iškart ir žalos atlyginimo byla į teismą paprastai nepatenka“, - sakė pašnekovas.

Kompensacijos – į ministeriją

Jei įvykio kaltininkas nenustatomas, jokių teisinių pasekmių bei žalos kompensavimo neįmanoma tikėtis. Nebent ekspertai pateiktų išvadas, kad tai – laukinio žvėries darbas. Tokiu atveju žalą gali atlyginti valstybė. „Valstybės saugomų žvėrių padarytus nuostolius kompensuoja Aplinkos ministerija. Jei nustatoma, kad žalos kaltininkas – laukinis gyvūnas, dėl žalos atlyginimo reikėtų kreiptis į šią įstaigą“, - LŽ sakė advokatė Raimonda Lazauskienė. Tačiau, advokatės teigimu, valstybės institucijos neretai stengiasi išvengti atsakomybės arba randa būdų iki minimumo sumažinti kompensacijos dydį. Tokiu atveju vienintelė išeitis – teismas.

Sudėtingiausia, kai neįmanoma nustatyti, kas sužalojo gyvūną. Tarkim, jei žalą padarė benamis šuo, sunku pareikalauti atsakomybės už jo veiksmus. Nebent nukentėjusysis kreiptųsi į teismą ir atsakovu patrauktų vietos savivaldybę. „Už benamius gyvūnus atsakingos savivaldybės. Tačiau atvejų, kad dėl jų padarytos žalos į teismą būtų paduota būtent miesto valdžios institucija, mano praktikoje nepasitaikė“, - tvirtino R. Lazauskienė.

Benamiai – merijos reikalas

Miestų ir rajonų savivaldybės yra pasirašiusios sutartis su gyvūnų globos organizacijomis, joms patikėta pasirūpinti šeimininkų neturinčiais augintiniais. Kaune tai daro gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba „Nuaras“. Viena iš šios tarnybos funkcijų - gaudyti benamius gyvūnus, juos karantinuoti, jei atsiranda norinčiųjų, perduoti naujiems šeimininkams. Todėl, pastebėję valkataujančius gyvūnus, kauniečiai gali kreiptis į „Nuarą“, turintį tam pritaikytą transportą, apmokytus žmones.

Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, rastą beglobį gyvūną privaloma laikyti 14 parų. Vėliau, neatsiradus šeimininkui, galima užmigdyti. Tuo atveju, kai žmonės priglaudžia be priežiūros paliktą ar bešeimininkį gyvūną, per 3 dienas apie tai jie privalo pranešti savivaldybės institucijai ar policijai. Taip pat pravartu kreiptis į veterinarijos gydytoją, kuris galėtų patikrinti, ar gyvūnas yra paženklintas poodine mikroschema.

„Benamių gyvūnų padėtis, ypač didmiesčiuose, tikrai nėra prasta. Gatvėmis be šeimininko klaidžiojančius augintinius iš tiesų retai matome“, - sakė vienas iš Gyvūnų globėjų asociacijos vadovų Vytautas Gustaitis.

Smurtautojams – didesnės baudos

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotojos Rasos Sirutkaitytės teigimu, neseniai įsigaliojo nauja tvarka, reglamentuojanti elgesį su augintiniais. Pagal ją, neveiksnūs asmenys gyvūnus auginti gali tik turėdami globėjo sutikimą. Taip pat aiškesnė tapo tvarka, numatanti, kaip neprižiūrimi gyvūnai gali būti konfiskuojami, taip pat - kaip vyksta jų perdavimas globėjams.

„Jau penkiskart didėjo baudos asmenims, žiauriai besielgiantiems su gyvūnais“, - sakė pašnekovė. Ji pabrėžė, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba už įtariamą žiaurų elgesį su gyvūnu gali išrašyti administracinių teisės pažeidimų protokolą. Taip pat rūpinamasi augintinio perdavimu globėjui. „Visos institucijos - merijos, gyvūnų globos organizacijos ir policija - bendradarbiauja tarpusavyje. Jei žmogus pastebi nederamą elgesį su gyvūnu, pats nuo jo nukenčia ar yra sužalojamas kitas augintinis, apie tai galima pranešti bet kuriai iš minėtų institucijų“, - patarė R. Sirutkaitytė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"