TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Emigrantai grįžta imtis savo verslo

2007 04 19 0:00
Užsienyje įgytas žinias lietuviai pamažu pritaiko ir savo versle.

Užsienyje pabuvę lietuviai mato perspektyvas kurti savo verslą Lietuvoje, bet gąsdina dideli mokesčiai ir kvalifikuotų darbuotojų stoka

Po pusantrų metų magistro studijų Australijoje Gintarė Pliuskutė, bendrovės "GP projektai" steigėja ir direktorė, į Lietuvą grįžo subrandinusi apie 30 verslo idėjų.

Pamačiusi, kad pas mus apie pažangų įmonių valdymą net universitetuose nekalbama, Pliuskutė ėmė rengti seminarus įmonių vadovams, vežti užsienio ekspertus.

"Į Australiją vykau ne tam, kad grįžusi steigčiau verslą. Tačiau ten būnant ėmė suktis mintys, kuo būtų galima užsiimti Lietuvoje. Širdyje visada žinojau, kad noriu imtis verslo. Esu tokia, kad negaliu dirbti kitam. Be to, norėjosi padėti lietuviams konkuruoti su užsienio įmonėmis", - motyvus, dėl ko pasuko į verslą, dėstė pašnekovė.

Tačiau verslo sąlygomis Lietuvoje ji nėra patenkinta. Labiausiai kliudo naujam verslui neleidžiantys įsibėgėti dideli mokesčiai. Vis dėlto moteris sako turinti svajonę verslą padaryti tarptautinį.

Kaltas požiūris

Eduardas Potašinskas, Vilnijos verslo inkubatoriaus direktorius, sutinka, kad pradedančiam verslininkui reikia lengvatų, leidžiančių pirmus dvejus metus nemokėti mokesčių. Anot pašnekovo, šiandien daugelis verslininkų skundžiasi ir jėgų stoka. Viena to priežasčių - ne maži atlyginimai, o darbdavio požiūris į darbuotoją. "Kur eitumėte dirbti: ten, kur esate gerbiamas ir gaunate 2 tūkst. litų, ar ten, kur jus žemins, bet mokės 6 tūkst. litų? Verslininkai su darbuotojais elgiasi taip, kaip su verslininkais elgiasi valstybė. Žmogaus teisės tik deklaruojamos, o pats žmogus jaučiasi menkas. Žmonės mato vagystes, taikomus "švogerystės" principus. Norėdami įkvėpti gaivaus oro jie išvažiuoja", - sakė Potašinskas.

Pašnekovas prisiminė viešnagę Vokietijoje, kurioje fabriko vadovas su darbuotojais elgiasi taip, kad žmonėms būtų malonu eiti į darbą. Čia laimi ne tik darbuotojas, bet ir darbdavys: jis nerizikuoja, kad pamokytas darbuotojas dėl prastos atmosferos paliks įmonę.

Grįžęs imsis verslo

Nors dideli mokesčiai bei kvalifikuotų darbuotojų stygius ir kelia nerimą, antrus metus Airijoje dirbantis Aleksandras ketina Lietuvoje steigti įmonę.

"To, ką ten dirbu (gaminu ir kloju ventiliacijos vamzdžius), Lietuvoje tikrai nedirbsiu. Steigsiu užsienio įmonės atstovybę", - sakė Aleksandras.

Jis įsitikinęs, kad tokių darbo sąlygų, kokiomis jis dirba Airijoje, Lietuvoje nebus. Norėdamas užsidirbti turi ne dirbti kitam, o steigti savo verslą. Be to, pašnekovo tvirtinimu, dirbti samdiniu trukdo ir būdo bruožai.

Galimybių yra

Pašnekovo manymu, verslo sąlygos Lietuvoje gerėja: mažėja biurokratizmo, bankai vis lengviau prieinami būsimam verslininkui. Potašinsko žodžiais tariant, anksčiau, kad verslui pradėti iš banko gautų paskolą, žmogus turėdavo užstatyti savo butą.

Pašnekovas sakė, jog ketinantiesiems imtis verslo padeda Lietuvoje veikiantis paramos verslui tinklas. Jį sudaro 42 verslo informaciniai tinklai ir 7 verslo inkubatoriai. Teikiama konsultacinė parama, verslininkai gauna rinkodaros žinių.

"Verslas Lietuvoje jaunėja. Net dvyliktos klasės mokiniai mėgina steigti savo įmones. Ypač daug yra kuriančiųjų kompiuterių programas. Baimė steigti įmonę pagrįstai mažėja. Kurti verslą Lietuvoje tikrai įmanoma. Itin gerai, kai verslininko idėja turi konkurencinį pranašumą", - kalbėjo Potašinskas.

Verslo elementorius

Konkurencinga ir gyvybinga idėja, Potašinsko teigimu, yra didžiausias verslo pranašumas. Pašnekovas tikina, kad šiandien darbą rastų bet kuri fasadų ir vidaus apdailos įmonių, mat jų paklausa šiandien yra didžiulė.

Kitas sėkmingo verslo elementas - inovatyvumas. "Negalima pasakyti, kuri verslo niša jau užimta. Reikia ieškoti senos problemos naujo sprendimo būdo. Dabar retam prisireikia grąžto, nes paveikslą ant sienos galima pakabinti naudojant lipdukus, - kalbėjo pašnekovas. -Žiūrėkite į kitų problemas. Jų sprendimas gali tapti jūsų verslu." Pašnekovas pateikė pavyzdį - Maskvoje įsteigtą "Rožinio taksi" firmą. Ji įkurta siekiant užtikrinti saugumą važiuojant taksi. Įmonėje automobilius vairuoja tik moterys. Klientėmis būna taip pat tik moterys. Anot Potašinsko, verslą pradėjusi su dviem automobiliais po dviejų mėnesių verslininkė turėjo jau 18 taksi automobilių.

Kaip sakė pašnekovas, dėl informacinių technologijų pasaulis susitraukė iki vieno kaimo dydžio. Todėl Lietuvos rinkai tinkantis produktas greičiausiai tiks ir kitų šalių klientams. Tereikia jį pritaikyti atsižvelgiant į kultūrinius skirtumus.

Kaip vieną rimtesnių Lietuvos verslo problemų pašnekovas nurodė našių įrenginių stygių įmonėse.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"