TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

ES milijonais išgujo muziejaus dvasią

2015 05 14 6:00
Aukštaitijos nacionalinio parko direkcijos nuotrauka

Vienintelis Lietuvoje Bitininkystės muziejus, į kurio atnaujinimą jau investuota 2 mln. litų (apie 580 tūkst. eurų), o ateityje bus dar tiek pat, lankytojus pasitinka praradęs iki šiol turėtą ypatingą aurą. Tai pripažįsta ir šio muziejaus kūrėjas, ir jo pertvarkymo užsakovai.

Ignalinos rajone, Stripeikiuose, prieš 31 metus įkurtas Bitininkystės muziejus dėl ypatingos jame tvyrojusios dvasios buvo tapęs vienu didžiausių Aukštaitijos nacionalinio parko traukos objektų. Į šį minias lankytojų sutraukdavusį muziejų žmonės vyksta ir dabar, o atvykę pamato modernius statinius, puikiai įrengtą vaikų žaidimų aikštelę, užkandžiavimui skirtus stalus, kokių apstu visos Lietuvos poilsiavietėse, ir netgi amfiteatrą. Tačiau lankytojai teigia nebejaučiantys užburiančios senojo Bitininkystės muziejaus dvasios. „Tiesą sakant, į šį muziejų dabar važiuoti jau nėra ko. Tokių statinių šiaudų stogais, kokių pristatyta mano įkurto muziejaus vietoje, galima atrasti bet kur Lietuvoje“, - įsitikinęs ir šio muziejaus kūrėjas Bronius Kazlas.

Muziejaus įkūrėjas liūdnas

Vienintelį Lietuvoje Bitininkystės muziejų B. Kazlas kūrė savo iniciatyva, jo sumanymas buvo surinktais su bitininkyste susijusiais eksponatais perteikti žmogaus pasaulėžiūros kitimą. „Tada Aukštaitijos nacionaliniame parke dirbau gamtos apsaugos inspektoriumi, bet labai domėjausi filosofija. Tad ir pasiūliau savo žinias ir idėjas įprasminti sukūrus tokį muziejų, kokio nėra niekur kitur. Man buvo svarbu, kad atvykę į šį muziejų žmonės susimąstytų apie tai, kad gyvenimas Žemėje turi tąsą Amžinybėje“, - teigė B. Kazlas. Kūrėjas pasakojo, kad parko direkcijai įsigijus muziejui kurti reikalingą sodybą jis visoje Lietuvoje ėmęs rinkti su bitininkyste susijusius eksponatus, domėjosi, kaip bitininkavo įvairių pasaulio šalių žmonės. Jo iniciatyva muziejaus teritorijoje buvo pastatyta nemažai bitininkų gyvenimą iliustruojančių medžio skulptūrų.

„Dabar iš tų skulptūrų beliko vos viena kita, nes muziejaus atnaujintojai nepanoro jų restauruoti. O ir visas muziejus virto, sakyčiau, liaudies architektūros muziejumi, kuriame galima pamatyti moderniai ir greitai perstatytus statinius“, - sakė B. Kazlas. Jis apgailestavo, kad šiuo metu muziejus paliktas be vadovo, o ateityje teigė prašysiantis naujųjų muziejaus vadovų, kad būtų rengiami tautodailės plenerai naujoms skulptūroms sukurti, kurios galbūt padės prisikelti muziejaus dvasiai. Kūrėjas priminė, kad tuomet, kai jis vadovavo šiam muziejui, jiedu drauge su žmona buvo pasisiuvę menamus Krivio ir Austėjos drabužius, jais vilkėdami pasitikdavo lankytojus, vaišindavo medumi, pasakodavo įvairiausius mitus ir legendas. „O juk taip ir sukuriama vietovės dvasia“, - įsitikinęs jis.

Dvasią tikisi atkurti

Kad Bitininkystės muziejus šiuo metu, galima sakyti, sunaikintas, įsitikinęs ir verslininkas Valdas Gaidelis, kurio įkurta kaimo turizmo sodyba yra netoliese. „Apie tai, kad nebėra Bitininkystės muziejaus, kalba pas mane atvykstantys turistai“, - sakė V. Gaidelis. Jis apgailestavo, kad iš senųjų muziejaus pastatų, originalių jo teritorijoje stovėjusių skulptūrų nebeliko beveik nieko. „Žmonės sako, kad iš tokios „civilizuotos“ vietos norisi kuo greičiau išvažiuoti“, - tvirtino verslininkas. Pats jis prisipažino į buvusio muziejaus pusę nebevažiuojantis, nes nenorintis patirti skausmingų išgyvenimų.

Aukštaitijos nacionalinio ir Labanoro regioninio parkų lankytojų informacijos centro vedėjas Linas Stanaitis pripažino, kad ir šių parkų direkcija sulaukia žmonių kritikos, kad nebeliko buvusios Bitininkystės muziejaus dvasios. „Tiesą sakant, tos dvasios pasigendu ir aš pats“, - sakė L. Stanaitis. Pasak jo, Bitininkystės muziejaus trobos, o ir jas supusios skulptūros, jau buvo tiek sutrešusios, kad restauratoriai nebepajėgė jų atkurti. Todėl senąjį palikimą teko naikinti, viskas buvo perstatyta iš naujo. Perstatymo darbai kainavo 2 mln. litų (apie 580 tūkst. eurų), skirtų iš ES struktūrinių fondų, dar tiek pat lėšų planuojama išleisti vidaus ekspozicijai kurti. L. Stanaitis teigė, kad muziejus, kaip visuma, pradės veikti ne anksčiau kaip po dvejų metų. „Tikėkimės, kad iki to laiko atkursime ir buvusią Bitininkystės muziejaus dvasią“, - vylėsi Lankytojų informacijos centro vedėjas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"