TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Europoje atrodome gana neblogai

2013 10 12 6:00

Zarasų rajono meras Arnoldas Abramavičius dirba "keliais frontais“. Be nesibaigiančių rūpesčių gimtojoje savivaldybėje bei regione, jo pečius dar slegia ir europinių reikalų našta. „Sveika į problemą pažvelgti iš šalies“, - įsitikinęs A.Abramavičius.

- Kaip jums, ilgamečiam rajono merui, atrodo, ar šiandien žmonėms gera gyventi Zarasuose? Kokios krašto problemos – ekonominės, socialinės kelia didžiausią rūpestį?

- Gyvename taip, kaip ir visa Lietuva, – turime ir teigiamų dalykų, ir bėdų. Tikinama, kad 2009-aisiais prasidėjusi krizė jau pasibaigė, auga bendrasis vidaus produktas (BVP), didėja valstybės biudžeto pajamos. Tačiau didžioji dalis savivaldybių to tikrai nejaučia. Nuo krizės pradžios susitraukė savivaldybės biudžetinės įstaigos, visos valstybinės buvo reorganizuotos – liko tik skyriai ("Sodros", darbo biržos, policijos), juose gerokai mažiau darbuotojų, sumenko jų atlyginimai. Atitinkamai reaguoja ir verslas, jis optimizuoja veiklą, mažina sąnaudas.

Mūsų rajonas yra šalia Ignalinos atominės elektrinės. Dalis žmonių prarado darbą, o naujo Visagino atominės elektrinės projekto ateitis miglota. Prieš referendumą verslas, kartu ir tarptautinis, ieškojo perspektyvių plotų, sklypų, darbo jėgos, lankėsi delegacijos, tačiau po referendumo susidomėjimas staiga pradingo.

Siekdami sumažinti šildymo išlaidas, renovavome beveik visus viešojo naudojimo pastatus (mokyklas, darželius, kultūros objektus). Laukia naujas etapas – daugiabučių renovavimas. Buvome pirmieji, pasiūlę Vyriausybei naują renovavimo modelį, daug dėmesio skyrėme įtikinėdami gyventojus renovacijos būtinybe. Dabar šioje srityje jau turime nemažą proveržį. Pasirašytos sutartys su rangovu dėl 9 namų renovavimo. Iki 2014-ųjų šildymo sezono planuojame renovuoti apie 25 namus, iki 2015-ųjų - 60 namų (t. y. 80 proc. visų daugiabučių).

- Zarasų kraštas asocijuojasi su gausybe ežerų, poilsiu ir turizmu. Kokių idėjų ir planų turite kurortinės ir turistinės veiklos plėtrai?

- 2008 metais tapome pirmąja kultūros sostine ir buvome pripažinti kurortine teritorija. 2010-aisiais gavome europinį patrauklios turizmui vietovės - EDEN apdovanojimą. Didžioji dalis investicijų skiriama turizmo infrastruktūrai plėsti bei gyvenimo kokybei gerinti. Nuolat daugėja apgyvendinimo vietų, didėja paslaugų pasiūla, visą vasarą vyksta dideli kultūriniai ir pramoginiai renginiai, žiemą - Sartų lenktynės. Mūsų prioritetas, be abejo, - vanduo. Savivaldybėje yra apie 300 ežerų ir 2 regioniniai parkai.

Per pastaruosius metus daug dėmesio buvo skirta Zarasų miesto infrastruktūros plėtrai, rekonstruotos gatvės ir apšvietimo sistema, įrengtos pakrantės ir lieptai. Įgyvendintas vienas geriausių Viešųjų erdvių projektų – pastatytas Zarasų apžvalgos ratas (Europinio konkurso finalininkas), rekonstruojamas Stelmužės parkas. Laukia nauji dideli projektai – įrengti Zaraso ežero salos paplūdimį ir vandens sporto centrą, pastatyti viešbutį ir SPA centrą Zarasų mieste.

- Ne vienas meras yra atkreipęs dėmesį, kad esama savivaldybių biudžetų formavimo metodika nemotyvuoja savivaldybių, nes papildomai surinktus mokesčius savivaldybė grąžina į valstybės biudžetą. Ar, jūsų nuomone, realu, kad tokia padėtis keistųsi?

- Du trečdaliai savivaldybių yra dotuojamos, taigi joms dotacijos skiriamos perskirstant valstybės ir savivaldybių donorių pajamas. Kol savivaldybių realios pajamos nedidės, mažai tikėtina, kad kas nors keisis.

- Netrukus Vyriausybė Seimui teiks kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų projektus. Ko iš šio finansinio dokumento tikisi jūsų savivaldybė?

- Kitų metų mūsų savivaldybei skiriamas biudžetas mažai kuo tesiskirs nuo šiųmečio. Biudžetas - tai tik išgyvenimas, kaip ir kiekvienais metais, reikės ieškoti vidinių rezervų. Pagrindinės investicijos rajone vykdomos per Europos struktūrinius fondus. Papildomai mūsų savivaldybė gali pasinaudoti ES pasienio kaimynystės programomis ir specialia Europos parama Ignalinos AE uždarymui.

- Kaip jūsų regionas sugeba (ar planuoja ateityje) naudotis europine parama?

- Nuo 2007-ųjų žengtas didelis žingsnis į priekį decentralizuojant paramos paskirstymą „Regioninės dimensijos“ principu. Man tenka vadovauti Utenos regiono plėtros tarybai, kuri atsakinga už europinės paramos projektų atranką. Per septynerius metus Utenos regione bus įgyvendinta projektų, kurių vertė 250 mln. litų. Apie 40 proc. šių lėšų skirta Utenos ir Visagino savivaldybėms pagal Regiono centrų plėtros programą bei Ignalinos savivaldybei pagal Probleminių teritorijų programą. Likusieji 60 proc. visoms šešioms savivaldybėms paskirstyti proporcingai, pagal tam tikrus objektyvius kriterijus. Taigi Anykščių, Molėtų ir Zarasų savivaldybės paramos gavo palyginti mažiau.

- Esate Lietuvos delegacijos ES Regionų komitete (RK) vadovas ir komiteto vicepirmininkas. Ar šios atsakingos pareigos turi įtakos jūsų veiklai savivaldybėje ir regione?

- Pirmiausia tai leidžia į daugelį problemų pasižiūrėti šiek tiek iš šalies, įvertinti kitų valstybių patirtį. Tai, kas mums atrodo laimėjimas, kitiems gali atrodyti našta ir neracionalus lėšų naudojimas.

RK - ES konsultacinė institucija, per kurią savivaldos ir regionų atstovai turi galimybę pareikšti savo poziciją pagrindinėms ES institucijoms. Per pastaruosius kelerius metus man teko rengti vadinamąsias nuomones dėl migracijos politikos, vaiko teisių įgyvendinimo, pagyvenusių žmonių aktyvumo. Dabar rengiu poziciją apie ES plėtros galimybes ir pagrindinius iššūkius ateinančiais metais. 2010-2012 metais vadovavau Ekonominės ir socialinės politikos komisijai (vienai iš šešių RK nuolatinių komisijų), buvau vienintelis komisijos vadovas iš naujųjų šalių narių.

Dabar, kai Lietuva pirmininkauja ES Tarybai, Lietuvoje organizuojame net 8 renginius, susijusius su RK darbotvarke. Nesikuklindamas galiu teigti – Europoje atrodome gana neblogai. Mūsų savivalda gana stipri žmogiškųjų išteklių ir gebėjimų požiūriu, nors finansiškai ir nepakankamai tvari. Regionai (buvusios apskritys) per smulkios, ateityje, po 2020-ųjų, tikrai bus reikalinga reforma, kad atsirastų 3-4 stambūs regionai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"