TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

G.Klimkevičius girdo žirgus Pakruojyje

2013 07 24 6:00
G.Klimkevičius Pakruojo dvare planuoja gausybę renginių. Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka

Už 30 mln. litų naujam gyvenimui prikėlusi didžiausią šalyje Pakruojo dvarą ir 99 metams pagal sutartį leidusi jį valdyti verslininkui Giedriui Klimkevičiui, vietos valdžia apsižiūrėjo smarkiai apsirikusi.

Kai Pakruojo dvare pradėjo tvarkytis G.Klimkevičius, šio rajono gyventojai Pakruojo rajono savivaldybės vadovybei ėmė skųstis, kad už jų pinigus atstatytame dvare tapo prašalaičiais, mat jame organizuojami vien elitiniai, paprastiems žmonėms neprieinami renginiai. Net sumaniusieji nusifotografuoti dvaro teritorijoje dabar esą privalo už tai susimokėti.

Verslininkas rinkliavą už fotosesijas laiko savitu taršos mokesčiu. Jis neigia užvėręs žmonėms dvaro vartus, o kilusius konfliktus vadina vietos politikų nesutarimais. G.Klimkevičius tikina visa širdimi esąs atsidavęs Pakruojo dvarui, optimistiškai žvelgiantis į ateitį ir laukiantis dienos, kai galės naudotis rūmais, kuriuose jau yra numatęs organizuoti tarptautinius renginius ir įkurti viešbutį.

Dėl pagrindinių dvaro rūmų verda aistros tarp jų savininkės Pakruojo rajono savivaldybės ir nuomininko G.Klimkevičiaus./Daivos Baronienės nuotrauka

Vienintelis pretendentas

Baronų fon Ropų XIX amžiuje pastatytas dvaras, kuriame sovietmečiu veikė žemės ūkio technikumas, atkūrus nepriklausomybę atiteko Pakruojo rajono savivaldybei. Jo atstatymo darbai nebaigti iki šiol. Kaip LŽ teigė Pakruojo rajono savivaldybės vicemeras Romas Medzveckas, jau atstatyta didžioji dalis iš 44 dvaro pastatų. Į statybas investuota 30 mln. litų, iš jų 10 mln. litų skyrė savivaldybė, kiti 20 mln. litų - Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos.

Pasak R.Medzvecko, prieš šešerius metus, kai Pakruojo dvaras jau buvo sutvarkytas taip, kad į jį buvo galima kviesti lankytojus, rajono merija ėmė dairytis, kas galėtų valdyti šį dvarą, pritaikyti jį visuomenės poreikiams. „Ieškojome dvaro valdytojo, oficialiai vadinamo operatoriumi“, - prisiminė politikas. Vicemeras patikino, kad tuomet operatoriumi panoro būti vienintelis verslininkas G.Klimkevičius. Taigi Pakruojo rajono savivaldybė, neturėdama iš ko rinktis, su šiuo verslininku 99 metams pasirašė dvaro nuomos sutartį. Su G.Klimkevičiumi suderėta, kad viso dvaro nuoma jam kainuos tik 100 litų per metus. Dvaro valdytoju tapęs vyriškis įsipareigojo per 52 metus investuoti į jį 20 mln. litų.

Tikėjosi kitokių paslaugų

“Operatorius turėtų pradėti investuoti į dvarą nuo tos dienos, kai valstybinė komisija įvertins statybos darbus, priims juos ir duos leidimą dvarą eksploatuoti, o mes jam toliau leisime naudotis dvaru“, - aiškino R.Medzveckas.

Vicemeras pabrėžė, kad vis daugiau Pakruojo rajono savivaldybės tarybos narių pastaruoju metu abejoja, ar šis verslininkas - tinkamiausias dvaro valdytojas. „Siekėme, kad dvaras būtų gyvas, atviras ir pakruojiškiams, ir svečiams“, - kalbėjo R.Medzveckas. Tačiau dabar, pasak jo, ten organizuojami renginiai tik išskirtiniams svečiams. Tokį dvaro populiarinimą vietos valdžios atstovas pavadino verslininko pasipinigavimu. „Gauname daugybę skundų, kad dvaras tapo nebeprieinamas žmonėms, - neslėpė vicemeras. – Iš dvaro aplinkoje sumaniusių nusifotografuoti abiturientų už vietą paprašyta sumokėti 150 litų. O vestuvininkai dėl to skundžiasi nuolat...“

Pašnekovo žodžiais, žmonės negali dvare jaustis laisvai, todėl vietos valdžiai nuolat priekaištaujama dėl netinkamai parinkto jo valdytojo. R.Medzveckas apgailestavo, kad savivaldybė nebegali nutraukti sutarties su G.Klimkevičiumi, nors ji esą surašyta vien verslininko naudai.

Vicemeras R.Medzveckas teigė linkęs ieškoti kito Pakruojo dvaro operatoriaus, nes dvaras tapo neprieinamas žmonėms.

Taršos mokestis

G.Klimkevičius LŽ sakė, kad Pakruojo rajono savivaldybė pati jį kvietė tapti dvaro operatoriumi. Verslininkas tikino nesiūlęs savo paslaugų, bet kviečiamas į konkursą atvyko. „Puikiai žinojau, kad pasikeitus valdžiai galiu tapti nebepageidaujamas, todėl labai kruopščiai tyrinėjau sutartį ir kėliau reikalavimus“, - tvirtino jis. Verslininkas pabrėžė, kad dabar, kai į dvarą įdėjo tiek "daug širdies, idėjų ir pinigų, dėl vietos politikų nesutarimų tikrai nepasitrauks“. Jis neslėpė ir savo tikslo, kad dvarą kasmet aplankytų 100 tūkst. turistų, nors kol kas sulaukiama tik apie 30 tūkst. lankytojų per metus.

„Norint patekti į dvarvietę bilietų pirkti nereikia, tad nemažai žmonių čia elgiasi pernelyg laisvai“, - LŽ aiškino G.Klimkevičius. Ir pridūrė, kad problemų daugiausia kelia tik vestuvininkai, plūstantys į dvarą fotografuotis. „Čia jie ne tik fotografuojasi, bet ir vaišinasi svaigalais, užkandžiauja, o neretai palieka šiukšlių. Todėl pinigų prašome ne už fotosesiją, bet už pasibuvimą, po kurio turime sutvarkyti teritoriją. Tai savitas taršos mokestis“, - vicemero priekaištą atrėmė verslininkas.

G.Klimkevičius LŽ teigė kuriantis „dvariško gyvenimo respubliką“, bet tai kūrybai trukdo rajono savivaldybė, vis dar nesuteikianti teisės naudotis Pakruojo dvaro širdimi – jo rūmais. Tačiau vyras viliasi, kad rajono vadovai laikysis sutarties sąlygų ir ateityje leis naudotis rūmais, kuriuose ketinama rengti tarptautines konferencijas, pobūvius ir apgyvendinti žmones, kai bus įrengtas viešbutis.

Nuomininkas kelia įtarimų

“Tiesą sakant, pastaruoju metu į dvaro rūmus turistų nebevedame. Rūmai, kuriuos įrengė dvarą sutvarkyti pasišovusi Pakruojo rajono savivaldybė, neperteikia jo dvasios, tad neatitinka ir lankytojų poreikių“, - dėstė G.Klimkevičius.

Verslininkas tikino esąs pasiryžęs investuoti į rūmų vidaus pertvarkymą. „Pagal susitarimą Pakruojo rajono savivaldybė turi tvarkyti rūmų išorę, o mes - jų vidų“, - taip G.Klimkevičius paaiškino, kur ketina investuoti 20 mln. litų. Jis taip pat pažymėjo, kad pinigai investuojami į edukacinius bei kultūrinius dvaro renginius, į kuriuos norima pritraukti ne tik mūsų šalies, bet ir užsienio turistų. Tam tikslui net ketinama iš Pakruojo dvaro į Latvijos Rundalės dvarą paleisti pašto karietą.

Tačiau vietos valdžios atstovai sako, kad juos pasiekianti informacija apie G.Klimkevičiaus planus plėtoti dvaro veiklą neatrodo itin patikima. „Mums šis verslininkas neteikia ataskaitų apie savo investicijas į dvarą, ir tai kelia įtarimų“, - neslėpė Pakruojo mero pavaduotojas R.Medzveckas.

Kultūros paveldo departamento Šiaulių teritorinio padalinio vadovas Rytis Budrys patikino LŽ problemos dėl Pakruojo dvaro priežiūros nematantis, mat šis kultūros paveldo objektas remontuojamas ir prižiūrimas. R.Budrys teigė jau anksčiau pastebėjęs, kad dvaro valdytojas „nepatinka dabartinei Pakruojo rajono valdžiai“.

Turi ir kitokių problemų

LŽ paklaustas, kaip tapo dvarininku, G.Klimkevičius prisipažino anksčiau duoną valgęs iš muzikos, paskui paniręs į stambų verslą Rusijoje, o grįžęs į Lietuvą ėmęs garsinti Norviliškių pilį, kurią jam taip pat patikėta valdyti. Dėl šio karjeros posūkio G.Klimkevičiui 99 metams buvo išnuomotas ir Pakruojo dvaras.

Apie tai, kokie šiuo metu Norviliškių pilies reikalai, verslininkas nepanoro kalbėtis su LŽ. Tik patikino, kad visa jo širdis ir darbo vieta dabar yra Pakruojyje. „Čia ir mano vaikai lanko darželį“, - pridūrė vyras.

Kai žurnalistė paskambino Šalčininkų rajono, kuriame yra Norviliškių pilis, mero pavaduotojui Andžejui Andruškevičiui, šis paaiškino, kad sutartis su G.Klimkevičiumi dėl pilies valdymo buvo sudaryta anksčiau, nei jis, A.Andruškevičius, ėmėsi vadovauti rajonui, todėl tikslių duomenų apie tuos reikalus neturintis. „Žinau, kad G.Klimkevičius čia turi didelių problemų“, - sakė politikas. Žiniasklaidoje skelbiama apie Norviliškių pilies priklausinių išpardavimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"