TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Galimybių verslui kaime - nors vežimu vežk

2006 08 03 0:00
Verslininkai sako, kad kaime verstis yra pigiau, tačiau ir ten tenka susitaikyti su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu.
LŽ archyvo nuotr.

Statistika rodo, kad Lietuvos kaimuose daugėja mažų ir vidutinių įmonių. Norintieji imtis verslo kaimo vietovėse gali būti ramūs: nišą veiklai be vargo ras.

Štai Artūras Radžiūnas, kepyklos "Rubita" Baisogalos apylinkėje savininkas, į verslą kibo ir naują 21 darbo vietą sukūrė po to, kai pats buvo atleistas iš darbo. Verslininko duonos ragavęs vyriškis sako, kad imtis verslo net ir kaimo vietovėse įmanoma, tik svarbu nesitikėti paramos iš valstybės. "Geriau verslo pradžiai reikiamą įnašą užsidirbti užsienyje, nei laukti pagalbos iš valstybės", - postringavo Radžiūnas.

Tačiau šį kaimo vietovėje įsikūrusį verslininką aplenkia net didmiesčiuose darbdaviams ramybės neduodanti problema - darbuotojų stygius. Negana to, pašnekovas nustebina pasakęs, kad šešerius metus veikiančioje kepykloje daugiausia dirba jaunimas. "Darbuotojai tūkstančių negauna, tačiau darbo jėgos kepykloje netrūksta. O ir verslas neblogai sekasi, investicijos taip pat jau atsipirko. Kylanti minimali alga kiek sunkina padėtį, tačiau randame lėšų ir su darbuotojais nuvažiuoti į kiną, ekskursijas", - kalbėjo kepyklos savininkas.

Sulipdė verslą ir ūkį

Kaimo turizmo sodyboje dešimtmetį šeimininkaujantis Kazimieras Gudžiūnas į verslą atėjo iš žemės ūkio. Beje, jo neapleidžia ir šiandien: plečia pieno ūkį, kuriame - daugiau kaip 100 karvių ir apie 400 ha žemės. Kaimo turizmo verslo ūkininkas ėmėsi pradėjęs svarstyti, kaip reikės gyventi, kai bus ne penkiasdešimties, o septyniasdešimties metų. Kaimo turizmas pasirodė leisiantis išgyventi. Galiausiai, pripažįsta Gudžiūnas, verslas - saugiklis tuo atveju, jei valdžia nutartų neberemti pieno ūkio.

Nors pašnekovas sako, kad verslą plėsti visu pajėgumu trukdo darbo jėgos stygius, bet, anot jo, ir tokiai situacijai esant verstis galima. "Verslui plėtotis kaime būtų kur kas paprasčiau, jei valstybės šulai pasuktų galvas, kaip įgyvendinti sistemą, kad kaimo verslininkas darbuotojui išgalėtų sumokėti ne minimalų atlyginimą kaip dabar, o apie 2 tūkst. litų. Tokia suma kaimo žmogui - dideli pinigai. Jei būtų taikomos lengvatos, tarkime, leidžiant mokesčius "Sodrai" mokėti tik nuo minimalaus atlygio, o nuo likusios algos - ne, tai taptų paskata darbuotojams likti kaime", - siūlo Gudžiūnas.

Stinga paslaugų

Žemės ūkio viceministrė Virginija Žoštautienė ketinantiesiems imtis verslo pataria: kaimo vietovėse labiausiai trūksta elementarių paslaugų - kirpyklų, drabužių ir avalynės taisyklų, laidojimo paslaugų ir panašiai. Žoštautienės teigimu, menkas darbo vietų skaičius sukurtas ir kitose sferose, tarkime, miško gėrybių perdirbimo įmonėse. Itin trūksta stovyklaviečių, o kaimo turizmo sodybų rinkoje erdvė mažėja. Tiesa, čia dar esama vietos kurtis, ypač tradicinėms autentiškoms sodyboms. Žemės ūkio viceministrė prasitarė, kad esama ketinimų kaimo turizmo sodybas sujungti turizmo maršrutais. Tai leistų tikėtis didesnio lankytojų srauto.

Pasak Žoštautienės, iki 2013 metų užsibrėžta kaimo vietovėse įsteigti apie 2 tūkst. mikroįmonių. Jose galėtų dirbti apie 20 tūkst. žmonių. Kaip rodo specialistų skaičiavimai, tokio naujų darbo vietų skaičiaus reikėtų kaimuose. Planuojama, jog per septynerius metus į verslą išeis apie 10-20 tūkst. dabar žemės ūkiu besiverčiančių žmonių.

"Numatytos lėšos verslumo centrams, kuriuose būtų galima keisti kvalifikaciją, steigti įmones. Parama ketinama skatinti žemės ūkiu ir papildomais verslais užsiimančius žmones. Mikroįmonių ir amatų plėtrai taip pat numatyta parama. Besikuriančiam amatų centrui bus skirta 90 proc. lėšų, pelno siekiančiam amatininkui - 50 procentų. Itin populiarėjant kaimo turizmui ir turistams mielai viešint greta sodybų esančiose apylinkėse, kaimo turizmo sodyba ir netoliese esantis amatininkas pagelbėtų vienas kitam. Tai - dar viena niša. Ją sėkmingai galėtų išnaudoti kaimo vietovių gyventojai", - mano Žoštautienė.

Keista galvosena

Valdininkė svarstė, kad verslumą kaime smukdo žmonių apsisprendimas likti prie žemės ūkio. Anot jos, įprasta manyti, jog turint 3 ha žemės galima gyventi kaip tam, kuris dirba 100 hektarų.

Žoštautienės teigimu, verslininkams kurti įmones kaimo vietovėse dažnai kliudo ir kvalifikuotos darbo jėgos stygius, mat daugelis jaunų žmonių išvažiuoja į miestus. "Likti kaime nereikia bijoti. Pasilikęs vienas verslininkas pritraukia kitą. O sutvarkius infrastruktūrą gyvenant kaime nuvažiuoti papramogauti į miestą (jauniems žmonėms aktualu) - nebūtų problema", - drąsino Žoštautienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"