TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Gargždai pasisavino Juodkrantės lobį

2014 04 05 6:00
Ėmė aiškėti, kad Klaipėdos rajone įgyvendinant piliakalnių tvarkymo projektą net nebuvo samdomi mokslininkai. Deniso Nikitenkos nuotraukos

Sutvarkyti piliakalnius užsimojusi Klaipėdos rajono merija nustebino net save. Ant turistams skirto lauko stendo prie Kalniškės (Gargždų) piliakalnio pavaizdavo nieko bendra nei su piliakalniu, nei su apylinkių istorija neturintį visame pasaulyje garsų Juodkrantės gintaro lobį.

Istorikai ir archeologai apstulbę - taip ne tik klastojama istorija, dezinformuojama visuomenė, bet ir pasisavinamas vienas ryškiausių Kuršių nerijos prekės ženklų. Specialistams panagrinėjus stende pateikiamą informaciją aptikta dar daugiau klaidų: pavyzdžiui, net nepasivarginta tiksliai nurodyti 1253 metais pirmąkart rašytiniuose šaltiniuose paminėtos kuršių pilies, davusios pradžią rajono centrui, pavadinimą.

Užsimota plačiai

Klaipėdos rajone - 14 piliakalnių, kurie ankstyvaisiais viduramžiais buvo etninėje kuršių Ceklio žemėje. Šias buvusias baltų genties citadeles prieš keletą metų imta tvarkyti. Prieš apgenint medžius, sutvarkant aplinką ant pačių piliakalnių ir jų prieigose už Europos Sąjungos (ES) fondų bei merijos lėšas įrengti informaciniai ženklai, lauko stendai, automobilių stovėjimo vietos, suoliukai, šiukšlių dėžės.

Savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių skyrius LŽ informavo, kad įgyvendinant projektą buvo pasirašyta sutartis su UAB Klaipėdos dizaino centru. Jis pagamino ir pastatė 12 stendų, 11 suoliukų bei tiek pat šiukšliadėžių. Bendra darbų sąmata - beveik 56 tūkst. litų. Ta pati firma pasiūlė ir stendų vizualinį sprendimą, maketavo medžiagą. Tačiau už projekto įgyvendinimą ir stendų turinį buvo atsakingas Klaipėdos rajono savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyrius.

Merija taip pat pranešė, kad jau pasirašyta beveik 283 tūkst. litų vertės sutartis dėl pagrindinio rajone Kalniškės piliakalnio pritaikymo visuomenės reikmėms, jo sutvarkymo. Projektas bus įgyvendinamas iki 2015 metų birželio 30 dienos.

Ketinama sutvarkyti ir dar kelis lankytinus įspūdingesnius kuršių piliakalnius.

Juodkrantės gintaro amuletų lobis - Gargždų piliakalnyje. Tokia klaidinama žinia siunčiama turistams ir moksleiviams.

Užbūrė amuletų grožis

Prie Kalniškės piliakalnio atvažiavusius turistus pasitinka gražus stendas. Jame pateikiama glausta informacija apie XIII amžiuje sudegintos citadelės istoriją. Tačiau bent kiek Vakarų Lietuvos istoriją išmanančiam žmogui į akis krinta ant piliakalnio nuotraukos pavaizduoti didžiuliai gintariniai amuletai - XIX amžiaus pabaigoje Kuršių mariose, prie Juodkrantės, aptikto gintaro lobio dirbiniai. Kaip jie susiję su Kalniškės piliakalniu?

To paklausta Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus valdininkė Jūratė Dobrovolskienė bandė paaiškinti LŽ, jog tai tiesiog gražu. „Tie gintaro amuletai yra gražus dizaino elementas ir puošia stendą. Juk neužrašyta, kad tas lobis rastas būtent Kalniškės piliakalnyje“, - teisinosi ji.

Tačiau stende nenurodyta ir tai, kad jame pavaizduotas Juodkrantės lobis.

„Na, jei kuršių paveldo turtingas Klaipėdos rajonas neturi ką daugiau parodyti... Gal prieš statant tokius stendus reikėjo profesionalus samdyti? Labai negražu Gargžduose, prie piliakalnio, vaizduoti mūsų Juodkrantės lobį. Net ne pikta, o juokingai graudu. Dar gerai, kad neparašė, jog tame piliakalnyje ir Juodkrantės lobį rado“, - LŽ komentavo Neringos meras Darius Jasaitis.

Anot jo, Juodkrantės lobio amuletai gerai žinomi pasaulyje ir siejami būtent su Kuršių nerija. „Juodkrantė ir išgarsėjo per tą lobį. Tai mūsų prekės ženklas, atpažįstamas visame pasaulyje nuo XIX amžiaus. O jį panaudojo nieko bendra nei su Juodkrante, net su Gintaro keliu neturintys Gargždai. Na, absurdas, ką čia daugiau pridursi“, - kalbėjo D.Jasaitis.

Dr. J.Genys itin neigiamai vertina viešai pateikiamą dezinformaciją apie kuršių paminklus.

Istorijos iškraipymas

Istorikams, archeologams toks akibrokštas irgi neatrodo nekaltas. Anot Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus dr. Jono Genio, negalima skelbti turistams, moksleiviams skirtame informaciniame stende klaidinamos informacijos.

„Negi iš tų dešimčių tūkstančių negalėta skirti nė lito mokslininkų konsultacijoms? Suprasčiau, jei būtų bandoma padaryti neutralų stendą, nesusijusį su konkrečiu objektu. Bet Gargždai net nebuvo Gintaro kelio dalis. Vaizduoti neolito laikų lobį stende, skirtame geležies amžiaus piliakalniui, - nesuvokiamas dalykas“, - stebėjosi jis.

Ilgus metus archeologu dirbęs J.Genys priminė, kad Kalniškės piliakalnis yra tirtas, ir jame aptikta įdomių artefaktų. „Vietoj to lobio buvo galima pavaizduoti Romos imperijos monetas, kurios tikrai rastos kasinėjant piliakalnį. Stendą privalu pakeisti, kol dar neprasidėjo masinis turistinių kelionių sezonas“, - teigė muziejaus direktorius.

Klaipėdos universiteto archeologas dr. Klaidas Perminas taip pat nelinkęs pritarti valdininkų ar dizainerių „grožio sampratai“ kuriant informacinį stendą apie konkretų istorinį objektą. „Tie gintaro dirbiniai iš Juodkrantės lobio neturi nieko bendra su Kalniškės piliakalniu. Šis stendas - istorijos iškraipymas ir visuomenės klaidinimas”, - sakė jis.

Begalė klaidų

Negana to, paaiškėjo, kad netikslumų esama ir stendo rašytinėje informacijoje. Pavyzdžiui, angliškai piliakalnis vadinamas “Kalniškė mound”, tačiau anglų kalbą mokančiam turistui toks užrašas gali sukelti tik šypseną. Mat kalbant apie piliakalnius vartojamas vartojamas žodis “hillfort”, o ne “mound”.

Dr. K.Perminui užkliuvo ir informacija, kad “piliakalnyje stovėjo 1253 m. minima pilis Gargždai”. Tačiau tai nesąmonė, nes Livonijos ordino ir Kuršo vyskupo XIII amžiaus dokumentuose Vokiečių ordino pasiuntiniai lietuviškai nerašė, pilis buvo užrašyta lotyniškai ir pavadinta “Garisda”.

Archeologui sunkiai suprantami ir tokie piliakalnį apibūdinantys sakiniai: “Trapecinės formos piliakalnio aikštelė siekia 200 m. Pats piliakalnis ilgas, lyg būtų sudurstytas iš kelių, iš viso sudaro apie 121 m.”

“Kas tie 200 metrų? Aukštis, ilgis, plotis? O 121 m? Neaiškus ir piliakalnio datavimas, nes parašyta, kad “piliakalnis datuojamas I tūkst. pab.” Tai čia prieš ar po Kristaus gimimo?” - vardijo netikslumus mokslininkas.

Šiek tiek atlaidesnis buvo žymus Lietuvos archeologas prof. Vladas Žulkus. Jo teigimu, valdininkai padarė klaidų, tad galima tik pasijuokti iš jų neišmanymo. Tačiau ir šis mokslininkas vienareikšmiškai yra už klaidinamos informacijos šalinimą ir neatitikimų ištaisymą.

Specialistų nereikėjo

Klaipėdos rajono turizmo ir informacijos centro vadovė Daiva Buivydienė LŽ tikino, kad pradėti tvarkyti piliakalniai pirmiausia pristatomi Lietuvos ir užsienio turistams.

“Tai tikrai labai reklamuojami objektai, visada siūlome juos aplankyti. O informacija apie Juodkrantės lobį Kalniškės piliakalnio stende man nėra visiškai netikėta. Matėme to stendo maketus - juos rengė Klaipėdos dizaino centras - ir sakėme, kad Juodkrantės lobio ten vaizduoti negalima. Bet mūsų niekas neklausė”, - sakė ji.

Turizmo specialistės manymu, piliakalniai apskritai pradėti tvarkyti “ne nuo to galo”. “Pirmiausia reikėjo už tuos pinigus sutvarkyti pačius piliakalnius, o tik paskui statyti stendus. Beje, jų medžiaga bus skelbiama ir internetinėje erdvėje, spausdinama lankstinukuose”, - kalbėjo D.Buivydienė.

Gargždų krašto muziejaus istorikas Marius Mockus tvirtino, kad rengiant piliakalnių tvarkymo projektą net nebuvo samdoma profesionalių archeologų, istorikų. “Juk už tuos pinigus buvo galima ir archeologinius tyrimus atlikti. Faktas, kad tokių svarbių mūsų paveldui objektų kaip piliakalniai informacinius stendus turi rengti ne vien dizaineriai ar merijos valdininkai”, - svarstė jis.

Kad nepasivarginta samdyti mokslininkų, patvirtino ir Klaipėdos rajono merijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Daiva Beliokaitė. “Nes tai nebuvo numatyta projekto paraiškoje“, - paaiškino ji.

Savivaldybės administracijos direktorius Česlovas Banevičius LŽ sakė, kad Juodkrantės lobio vaizdavimas Kalniškės piliakalnio stende ir kiti netikslumai jame tikrai verti dėmesio, todėl turės būti ištaisyti. „Juk kitaip turistai ir moksleiviai mūsų piliakalnį sies su gintaro amuletais, kurių čia tiesiog nebuvo. Negerai. Tikrai nežinojau šios aplinkybės“, - LŽ prisipažino jis.

Be kita ko, LŽ merija pranešė, kad Klaipėdos rajono piliakalnių informaciniai stendai pateikti Geriausių archeologijos paveldo išsaugojimo darbų konkursui...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"