Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Gedimino kalną tvarkys atsakingai

 
2016 12 29 8:38
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Gedimino kalnas bus tvarkomas nebe pripuolamai, fragmentiškai, o turint specialistų siūlymus, kaip sustabdyti jo irimą, žada premjeras Saulius Skvernelis.

„Sprendimai yra daromi, manau, teisingas sprendimas bus perimti Aplinkos ministerijos žinion, ir tada su labai aiškiais moksliniais paskaičiavimais ieškoti sprendimo būdų, kaip tolesnį kalno irimą sustabdyti, ir nedaryti to pripuolamai, fragmentiškai, o specialistai turi pasiūlyti sprendimus, kurie būtų efektyvūs. Ir tai bus daroma“, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė premjeras.

Gedimino kalno būkle sostinėje ypač susirūpinta po šių metų vasarį ir spalį įvykusių didelių nuošliaužų. Ketvirtadienį dėl nuošliaužų uždarytą Gedimino kalną apžiūrės Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis su kultūros ministre Liana Ruokyte-Jonsson, bus aptartas kalno gelbėjimo planas. Artimiausiu metu turėtų būti pradėti tvarkybos darbai: įrengti geodinaminiai detektoriai, sutvirtintos kalną juosiančios betoninės juostos (rostverkai), kurios šiuo metu ir kelia daugiausiai problemų.

Kultūros ministerijoje praėjusią savaitę vykusio pasitarimo metu buvo nuspręsta, jog Gedimino kalnas ir jo prieigos turi būti perduotos Aplinkos ministerijos priežiūrai. Kultūros ministrė L.Ruokytė-Jonsson ir aplinkos ministras Kęstutis Navickas susitarė inicijuoti perdavimo procesą.

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas teigia, kad Gedimino kalno problemos sprendimus sunkina ir tai, kad dalis praeityje atliktų kalno tvarkymo darbų buvo daryti be projektų arba šių dokumentų nerandama, o šiuo metu dėl gausaus kritulių kiekio tvarkyti kalną yra pats nepalankiausias laikas.

Kultūros ministerijos pateiktais duomenimis, visiems numatytiems Gedimino kalno tvarkybos darbams šiemet skirta 300 tūkst. eurų, o kitąmet suplanuota skirti per 800 tūkst. eurų.

Nacionalinio muziejaus teigimu, įgriuvos, medžių išvartos, paviršinio sluoksnio nuošliaužos Gedimino kalno šlaituose pastaraisiais dešimtmečiais atsiranda periodiškai. Tam įtakos turi ir vibracija dėl intensyvaus eismo T.Vrublevskio bei Arsenalo gatvėmis, keltuvo įrengimas, didelės statybos prie kalno nukasant šlaitų dalį. Šie veiksniai paskatino įgriuvas Antrojo pasaulinio karo metais iškastų ir atmestinai užpiltų tunelių vietoje, pakeitė hidrologinę situaciją.

Funikulieriaus gali nelikti

Prieš 13 metų pastatytą Gedimino kalno funikulierių siūloma uždaryti visam laikui.

Nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė teigia, kad dabartinis funikulierius turėtų būti išmontuotas.

„Manau, šitas ne. Visi matome, kad tai didžiulė vizualinė tarša. Tas namas pastatytas tam keltuvui ant Gedimino piliakalnio, manyčiau, kad jam per daug garbės“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė B.Kulnytė, paklausta, ar funikulierius turėtų toliau veikti.

Pasak B.Kulnytės, tokį sprendimą dėl keltuvo Gedimino kalne turėtų priimti aplinkos ministras Kęstutis Navickas.

Keltuvas su lynine traukle stačiame Gedimino kalno šlaite įrengtas 2003 metais keleiviams į Gedimino bokštą Vilniuje kelti.

Funikulieriaus įrengimą inicijavęs tuometinis premjeras Algirdas Brazauskas 2003 metais tokį Vyriausybės sprendimą motyvavo apklausų duomenimis, rodančiomis, kad tik vienas iš dešimties vilniečių yra įkopęs į Gedimino kalną.

Iš Austrijos firmos „ABS Transportbahnen“ pirktas 1 tūkst. 200 kilogramų galios 16 keleivių keltuvas kainavo 600 tūkst. eurų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"