Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
GIMTASIS KRAŠTAS

Gelbėtojus motyvuoja ne pinigai

 
2017 05 18 11:30

Pajūryje skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos jau baigia komplektuoti savo komandas. Jos nuo birželio 1-osios iki rudens paplūdimiuose rūpinsis poilsiautojų saugumu.

Tvirtai sudėtų, gerai plaukti mokančių vyrų ir moterų paieškos šiemet sunkesnės nei anksčiau. Viena to priežasčių – nemažėjanti emigracija iš šalies. Tad kandidatų dairomasi ne tik pajūryje, bet ir Vilniuje, Kaune, mėginama vilioti patyrusius, užsienyje gyvenančius buvusius gelbėtojus, plaukikus, jūreivius.

Aleksandras Siakkis: „Yra asmenų, kurie vasarą nebegali be paplūdimių ir gelbėtojo darbo, tad kasmet grįžta pas mus.“

Be maždaug 400 eurų algos (atskaičius mokesčius), potencialiems gelbėtojams siūlomas nemokamas būstas, maistas, piniginiai priedai, suteikiama galimybė dirbti kitą darbą. „Pagrindinė motyvacija dirbti atsakingą ir nelengvą gelbėtojo darbą – jo prestižas, jūros trauka, proga padėti žmonėms, gelbėti gyvybes. Yra asmenų, kurie vasarą nebegali be paplūdimių ir gelbėtojo darbo, tad kasmet grįžta pas mus“, – „Lietuvos žinioms“ sakė ilgametis Klaipėdos gelbėtojas Aleksandras Siakkis.

Darbas užkrečia

Klaipėdos, Palangos ir Neringos oficialiuose paplūdimiuose gelbėtojų tarnybos pradės budėti nuo birželio 1 dienos. Palangos centrinėje gelbėtojų stotyje pliažai akylai stebimi jau nuo gegužės 15-osios.

Uostamiesčio paplūdimiuose dirbs 70 gelbėtojų, jų mėnesio atlyginimas sieks 348 eurus į rankas. Tai mažiausia gelbėtojo alga, siūloma pajūryje.

Anot BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ vadovo Virginijaus Urbono, rasti kandidatų kasmet vis sunkiau. „Šiemet tai ypač pajutome, nes įvyko kartų kaita. Labai daug jaunų, stiprių gelbėtojų išvyko uždarbiauti į užsienį, tad turėsime nemažai naujokų. Pajėgaus jaunimo trūksta. Dirbti potencialiai pavojingą darbą gali ne bet kas“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino jis.

Tuo metu A. Siakkis atskleidė daugiau subtilybių. „Taip, emigracija yra šių laikų rykštė ne vien mūsų srityje. Tačiau esama ir kitokių pavyzdžių: specialiai padirbėti gelbėtojais per vasaros sezoną grįžta žmonės iš Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Norvegijos, net Australijos. Surenkame komandas, kuriose pusė narių – senbuviai. Kartą padirbėję paplūdimiuose, jie nebeįsivaizduoja savo vasaros kitaip. Gelbėtojus traukia jūra, draugiškas kolektyvas“, – tvirtino A. Siakkis. Esą jų neatbaido ir palyginti nedidelė alga, nes yra galimybė užsidirbti papildomai.

„Gelbėtojo pamaina – dvi dienos, kitos dvi – laisvos. Žmonės neretai prisitaiko prie grafiko, dirba dar ir kitur. Pas mus ateina studentai, mokyklas baigę jaunuoliai, taip pat buvę profesionalūs plaukikai, sportininkai. Jų amžiaus vidurkis – 20–25 metai. Tačiau yra ir 42 metų vyras, kurio pagrindinis darbas – profesionalaus naro. Jis kiekvieną sezoną grįžta padirbėti gelbėtoju. Nemažai yra tokių, kurie dirba septintą ar aštuntą sezoną“, – tikino A. Siakkis.

Aleksandras Siakkis/Deniso Nikitenkos nuotrauka

Gelbėtojais dirba ir jūreiviai, kurie po ilgo plaukiojimo keliems mėnesiams grįžta į Klaipėdą.

Ieško rusakalbių

430 eurų atlyginimą, atskaičius mokesčius, gauna Palangos gelbėtojai. Jiems sudarytos ir kur kas patrauklesnės sąlygos nei Klaipėdoje, gal todėl jau dabar į vieną vietą yra bent du pretendentai.

„Poilsiautojų saugumu ir ramybe rūpinsis 78 gelbėtojai. Iš jų 8 dviem pamainomis dirbs naktį. Dabar yra per 140 norinčiųjų dirbti. Atrankas rengėme ir Kaune, Vilniuje, jų dar bus. Vis dėlto apie 70 proc. darbuotojų sudaro Vakarų Lietuvos miestelių gyventojai, daugiausia – jaunimas. Susisiekiame ir su buvusiais gerais gelbėtojais, bet ne visus pavyksta privilioti. Dažnas jų emigravęs. Sako, nepyk, ten gaunu 850 svarų algą“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas.

Jis atskleidė, kad už pavyzdingą darbą, gerą elgesį, punktualumą kiekvienas gelbėtojas kas mėnesį gali gauti 200 eurų priedą. „Manau, sąlygos – auksinės. Dalis geriausių gelbėtojų nemokamai gyvena centrinėje gelbėjimo stotyje, triskart per dieną yra maitinami. Jie turi dušą, patogias lovas, bet tvarkytis privalo patys. Kitiems į postus pristatomi pietūs, geriamasis vanduo. Stengiamės sudaryti kuo geresnes sąlygas, tačiau ir reikalavimai labai griežti. Tie, kurie gyvena gelbėjimo stotyje, privalo grįžti iki 23 valandos. Niekas negali vėluoti į postus“, – dėstė niuansus J. Pirožnikas.

Jis pripažino, kad ne vienus metus susiduriama su problema, kai su poilsiautojais reikia bendrauti užsienio kalbomis, ypač – rusų. „Vasarą į Palangą atvyksta labai daug rusų, todėl jei anketoje pamatome, jog mergina laisvai kalba rusiškai, iškart ją priimame. Kai kurie žmonės nedirba tiesioginio gelbėtojų darbo, jiems netenka nerti į bangas ir traukti į krantą skęstančiųjų. Svarbus darbas – atsiliepti į skambučius trumpuoju numeriu 1509. Štai čia mums ir reikia rusiškai kalbančių darbuotojų“, – pabrėžė palangiškis.

Jo manymu, gelbėtojo darbas – prestižinis, nes kiti žmonės už tokią pat algą triūsia įstaigose, prekybos centrų kasose, sandėliuose ir pan.

Turi privilegiją

Neringos gelbėtojai gali pasigirti didžiausia alga – ji siekia 450 eurų į rankas. Be to, nereikia nuomotis būsto.

„Alga didžiausia todėl, kad patys neringiškiai nenori dirbti gelbėtojais. O ir žmonių pusiasalyje gyvena mažai. Nidos paplūdimyje dirbs 3, Juodkrantės – 4, Pervalkoje – gal koks vienas vietinis. Todėl rengiame atrankas Klaipėdoje ir Vilniuje. Kad prisiviliotume gelbėtojų į Neringą, kurioje būsto nuomos kaina vasarą labai didelė, tenka siūlyti ir padoresnę algą, ir privilegijų“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino Neringos gelbėtojų vadas Gintaras Kuprys.

Pusiasalio paplūdimių gelbėtojai nemokamai apgyvendinami Nidoje, savivaldybei priklausančios UAB „Neringos komunalininkas“ patalpose. „Tik maisto neduodame. Poilsio, nakvynės sąlygos – geros, yra įrengti kambariai. Atskirai apgyvendinamos merginos. Jų būna keturios – po dvi pasikeisdamos prižiūri moterų pliažus. Dėl jaunimo emigracijos kandidatų rasti tampa vis sunkiau, tačiau esama ir „etatinių“ kolegų. Vienas kaunietis jau 10 metų kiekvieną vasarą atvyksta padirbėti gelbėtoju, ir alga jam nelabai rūpi. Žmogų motyvuoja nuostabi gamta, galimybė pagyventi Kuršių nerijoje, pailsėti. Tarsi atostogos“, – kalbėjo G. Kuprys.

Vasarotojų saugumu Neringoje rūpinasi ne tik studentai, jaunimas ar seni vilkai. Kasmet dirbti atvyksta ir nemažai profesionalių sportininkų – plaukikų, bėgikų. Viso yra 42 skęstančiųjų gelbėtojai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"