TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Gerąją naujieną skelbia Tiberiados broliai

2007 11 13 0:00
Svarbiausia Tiberiados brolių gyvenime - malda drauge. Broliai Mišelis (kairėje), Egidijus, bendruomenės vyresnysis Pranciškus ir Bartas.
Autorės nuotrauka

Koks yra Dievas? Pražilęs senelis, kuris visada šypsosi ir iš dangaus aukštybių žvelgia, kaip žmonės čia, žemėje, gyvena? Ar karingas, piktas visažinis, laukiantis, kol padarysim ką nors bloga, kad nubaustų? Atsakymą randu mažame Baltriškių kaimelyje (Zarasų r.), kuriame įsikūrę, meldžiasi, dirba ir Gerąją naujieną žmonėms skelbia Tiberiados broliai iš Belgijos.

Lietingą rudens šeštadienį pažliugusiu keliu įvažiuojame į Baltriškes. Tai kaimelis, kuriame gyvena 8 žmonės. Medinius namukus gali ant pirštų suskaičiuoti. Vieta iš pirmo žvilgsnio niekuo neišsiskiria. Pirma kairėje pasitinka didelė medinė troba - vienuolyno svečių namai. Šalia ir pats vienuolynas - paprastas namas ir keli ūkiniai pastatai. Nežinodamas niekaip neatspėtum, kad sodyboje įsikūrę vienuoliai. Pavažiavus dar kelis šimtus metrų žvyrkeliu, matyti medinės bažnyčios bokštas.

Karaliauja medis

Atsidaro bažnyčios durys ir į vėsų drėgną orą nosis kiša visas būrys jaunų žmonių. "Šis savaitgalis - Šv. Pranciškaus savaitgalis, kaip trumpa jaunimo stovykla", - paaiškina viena mergina ir paskui kitus nurūksta klebonijos link. Čia tuoj prasidės vakarienė.

Neseniai atstatyta klebonija kvepia naujumu ir paprastumu. Rąstų arba raudonų, senų plytų sienos, medinės grindys ir lubos. Didelis prieangis, virtuvė ir tualetai dviejų aukštų name iškloti plytelėmis, visur kitur karaliauja medis. Nedidelėse sienų arkose - Mergelės Marijos, šv. Pranciškaus ikonos, šv. Damijono kryžius.

Į valgomąjį suguža kelios dešimtys jaunuolių. "Daugiausia svečių yra buvę per praėjusias Velykas - sulaukėme per šimtą žmonių", - paaiškina bendruomenės vyresnysis brolis Pranciškus. Jis belgas, bet kalba lietuviškai. Visi keturi broliai - Pranciškus (pranc. Francois), Egidijus (Gilles), Mišelis (Michel) ir Bartas (Bart) - prieš septynerius metus atsikraustė gyventi į Lietuvą ir iškart išmoko kalbėti lietuviškai. Brolis Egidijus iki šiol užsirašo visus jam naujus žodžius, ypač jaunimo slengą.

Paprasta ir skanu

Virtuvėje dideliame puode jau garuoja vakarienė - manų košė su cinamonu. Ją virė patys stovyklos dalyviai. Šiuose namuose nėra virėjo, valytojo ar kito patarnaujančio personalo, bendruomenės svečiai patys tvarkosi, gamina valgį, kuria krosnį. Stovėdami ratu ir giedodami palaimina maistą. Dubenėliai, pilni karštos košės, padalijami ant visų stalų.

"Kas norėtų pakartoti?" - eidami su puodais rankose klausia dalytojai. Kartojančiųjų yra. Jų visada būna. Tiberiados bendruomenė turi gerą skonį ir gerų receptų - iš paprastų dalykų, dažniausiai užauginamų čia pat, daržuose, arba nebrangių produktų iš parduotuvės ir kaimynų broliai moka pagaminti skanėstų. Užsiaugintų mėtų arbata, savų bulvių, morkų ir šparaginių pupelių troškinys, iš kaimynų pirktas pienas, manų košė su cinamonu, belgiška trinta daržovių sriuba, patiekalai iš makaronų, obuolių pyragas...

Viskas - savo rankomis

Žvilgtelėjus į bendruomenės dienotvarkę paaiškėja, kodėl visi atvykėliai ne juokais išalkę. Keliskart per dieną po porą valandų jaunimas su broliais skynė ir rinko obuolius, kasė morkas, runkelius, nešiojo malkas, kepė pyragus sekmadienio pietums. "Rankų darbas mums padeda gyventi paprastai. Šiandien galima gyventi virtualų gyvenimą, bet Dievas davė kūną, todėl fizinis darbas irgi suteikia džiaugsmo", - paaiškina brolis Pranciškus.

"Garbė Dievui, ir kojos ant žemės", - pritaria brolis Mišelis, jauniausias vienuolis (26 metų), Prancūzijoje studijuojantis teologiją. Jam labiausiai patinka dirbti medžio darbus, kurių ypač daug buvo ir yra statant kleboniją, kitus pastatus, tvarkant aplinką. Mišeliui dažniausiai talkina brolis Pranciškus. Brolį Egidijų ypač domina daržas, keli bičių aviliai, jis bendruomenėje - vienintelis kunigas. Brolis Bartas dažniau krapštosi sode, kepa duoną, prižiūri traktorių, juo dirba žemę. Tačiau brolių per mažai, kad jie turėtų specializaciją, kiekvienas dirbtų tik "savo" darbus. "Nesame čia tam, kad ką nors augintume, statytume, o tam, jog sektume paskui Jėzų", - sako Pranciškus.

Tušti suolai

Šiek tiek po devintos suskamba bažnyčios varpas. Jis stovyklautojams - kaip laikrodis, mat dauguma jaunuolių rankinių laikrodžių neturi, o mobiliuosius telefonus yra išjungę ar net palikę namie (stovykloje broliai ragina būti čia ir dabar, visa kita trumpam pamiršti). Visi vėl traukia į šventovę pasimelsti. Naktinė malda šeštadieniais ypatinga - per vigiliją jau švenčiamas sekmadienis.

Kaimo bažnyčioje vėl pilna ant žemės klūpinčių ir sėdinčių jaunų žmonių. Lentinės grindys centre uždengtos kilimine danga. Suolai beveik tušti.

Pagrindiniame bažnyčios altoriuje vaizduojamas šv. Kazimieras (iš čia kilęs ir šventovės pavadinimas), šoniniai altoriai skirti Mergelei Marijai ir šv. Pranciškui. Kai broliai pirmą kartą atvažiavo apžiūrėti kaimelio, jie neturėjo bažnyčios raktų, todėl žvilgtelėjo į vidų pro rakto skylutę. Ir iškart suprato: Baltriškės - vieta jiems. Bažnyčioje pagerbiami du mylimiausi bendruomenės šventieji - šv. Pranciškus ir šv. Teresėlė (jos paveikslas kabo pagrindiniame altoriuje). Šių ir dar dviejų šventųjų - šv. Serafimo ir šv. Siluano - pavyzdžiu seka visa Tiberiados bendruomenė. "Šventasis Pranciškus suteikia paprastumo ir nuolankumo gyventi pagal Evangeliją, Teresėlė - pasitikėjimo. Serafimas buvo kupinas Šventosios Dvasios", - pasakoja brolis Pranciškus ir priduria, kad jie meldžiasi už Bažnyčios vienybę, todėl gražu, jog du šventieji - iš Katalikų Bažnyčios, du - iš Stačiatikių.

Nieko svarbiau už maldą

Išaušus sekmadienio rytui, pusę aštuntos, kaip bet kurią kitą savaitės dieną, gyvenimas prasideda malda. Kai kurie stovyklos dalyviai užsimiegoję, žiovaujantys, dar nepramankštinę balsų, bet vis tiek gieda, skaito iš mažų brevijorių (tai knyga, sudaryta iš psalmių, himnų, Bažnyčios tėvų raštų ir skirta kasdienėms maldoms bei apmąstymams). O broliai bruzda jau nuo šeštos. Jų diena prasidėjo malda tyloje. Visa brolių ir jų svečių diena sutvarkyta taip, kad malda būtų svarbiausia ir dažna: po rytinės maldos - giesmių repeticija, vidurdienį - dieninė malda, po poros valandų - rožinis, pavakariais - šv. Mišios, o dienos pabaigoje - naktinė. Iš viso penkios maldos valandos. Tik sekmadieniai šiek tiek kitokie - šv. Mišios aukojamos vienuoliktą sykiu su kaimelio ir apylinkių tikinčiaisiais.

"Kai nerengiama stovykla, dienotvarkė būna panaši, tik daugiau gyvename tyloje, - aiškina brolis Pranciškus. - Atvažiuoja įvairių žmonių. Vakar buvo atvykusi grupė, kuri domisi joga ir Rytų kultais. Atvažiuoja žmonių, turinčių priklausomybių. Visi jie ieško. Turistų labai retai sulaukiame." Dažniausiai į Baltriškes tikinčiųjų priguža savaitgaliais. Bendruomenė rengia šeimų, vaikų, paauglių stovyklas, savaitgalius išsiskyrusiems žmonėms. Pirmadienis - dykumos diena, kai vienuoliai išsiskirsto kiekvienas į savo ermitažą ir laiką leidžia atskirai. Tiberiados svečių namų durys uždarytos tik rugsėjį, vadinamąjį Nazareto mėnesį. Tuomet broliai ilsisi, dalyvauja rekolekcijose.

Darželinukams - apie Dievą

Kasmet Baltriškėse pagyventi, pabūti, švęsti šventes su broliais nori vis daugiau pasauliečių. Vienuoliai tuo džiaugiasi, bet ir laukia, kas bus toliau. "Nieko negalime daryti, kol nėra daugiau brolių. Bet mūsų planas yra Dievo planas. Žiūrėsime, kaip bus. Reikia laukti", - teigia brolis Pranciškus. Jis per daug nesirūpina dėl rytojaus ir džiaugiasi šiandiena. Bendruomenėje Belgijoje, Lietuvoje ir Konge yra 25 broliai ir 6 seserys (visos gyvena Belgijoje). Tarp jų - du lietuviai, brolis Vidas ir sesuo Dalia, latvis brolis Siluanas. Jie į Lietuvą atkeliaus po tam tikros formacijos.

Tamsiai mėlynus abitus susijuosę rudais diržais, ant krūtinės pasikabinę medinius kryželius broliai dažnai patraukia už Baltriškių ribų. Jie susitinka su mokiniais mokyklose, aplanko įvairias žmonių grupes. "Raginame gyventojus iš naujo atrasti Dievą, bendrauti su Juo. Lietuva laiko save katalikišku kraštu. Bet kiek žmonių iš tikrųjų gyvena tikėjimu?" - svarsto brolis Mišelis. Ne kalbomis, o pavyzdžiu - savo džiaugsmu, atvirumu - vienuoliai liudija Dievą esant gyvą tarp žmonių.

"Mūsų misija - gyventi pagal Evangeliją, skelbti Dievo gerumą ir gailestingumą. Moksleivius mokyklose dažnai ištinka šokas, kaip galime taip atvirai kalbėti apie Dievą, apie Jėzų, ir įrodyti, kad įmanoma gyventi kitaip. Svarbu kviesti juos eiti toliau", - sako vyresnysis. Ne tik planuotos išvykos, bet ir spontaniški susitikimai su žmonėmis - kaimuose, šeimose, važiuojant "autostopu" - tampa mažais atradimais, kvietimais pažinti Dievą.

Egzaminas - meilė kasdien

Gerosios naujienos nešėjai vienuoliai pirmiausia yra savo namuose, kai bendrauja tarpusavyje. "Broliška meilė padeda patikrinti, ar tai, kuo tikime, sutampa su tuo, kaip gyvename. Lengva šypsotis mažai pažįstamiems žmonėms, tačiau ne visada lengva gyventi meilėje su tais, su kuriais esame kasdien, - kalba brolis Pranciškus. - Mūsų misija kyla iš maldos ir broliškos meilės. Jei ten viskas gerai, galime liudyti, jei ko nors trūksta, misija yra nevaisinga."

"Kiekvieną kartą Baltriškėse būna vis kitaip, bet visada labai gerai", - po sekmadienio pietų, prieš išvykdamas namo jaunimas dalijasi savaitgalio įspūdžiais. Visiems ant kaklo kabo paprasti mediniai kryželiai - Tiberiados brolių dovana. Atsisveikinę, palaiminę vieni kitus, kas mašina, kas autobusu, kas atsitiktiniais automobiliais traukia Utenos, Panevėžio, Zarasų, Kauno, net Rygos link.

Vienuolyne gyvenimas toliau nesustodamas plaka įprastu ritmu: malda, darbas, duonos ir meilės dalijimasis.

Bendruomenę įkūrė hipis

Prieš 30 metų, hipių laikais, Belgijoje jaunuolis, vardu Markas, subūrė savo draugus ir pradėjo gyventi miške. Neturėjo nei vandens, nei elektros. Augino daržoves, sėjo javus. Pinigų užsidirbdavo kepdami duoną, slėgdami sūrį ir parduodami juos pakelėse.

Įkūrėjas buvo kilęs iš katalikiškos šeimos, o į bendruomenę susibūrė budistas, ateistas, kitokių pažiūrų žmonės. Vienoje patalpoje visi susirinkdavo ir kiekvienas tyloje melsdavosi pagal savo tikėjimą. Per vienas šv. Velykas, kurias sutiko tikrame vienuolyne, Markas pajuto pašaukimą. Pradėjo svarstyti, kur jo vieta. Gal kunigų seminarijoje? Pas Pranciškonus? Galiausiai nusprendė pasilikti ten, kur yra, su draugais miške, ir toliau priimti žmonės, kuriems reikia pagalbos.

1975 metais jis nuvažiavo pas vyskupą ir pasakė: "Noriu tapti vienuoliu, pradėti naują bendruomenę." Vaikinas turėjo ilgus plaukus, vilkėjo "gėlių vaikų" drabužiais, pas vyskupą atvažiavo mopedu. Šis truputį išsigando. Vyskupui buvo keista, tad atsakė: "Kol kas siųsiu tave į vieną vienuolyną, o ten surašysi, kas tau "ant širdies".

Savaitę Markas mąstė ir surašė tai, kuo Tiberiados broliai gyvena šiandien. Vyskupui sutikus jis gavo abitą ir grįžęs namo pradėjo gyventi kaip vienuolis. Draugai Marko nesuprato. Jis liko vienas ir buvo toks šešerius metus. Žmonės pradėjo vadinti vienuolį atsiskyrėliu, nors jis norėjo brolių, žmonių, su kuriais galėtų gyventi. Po 6 metų paskatintas vienos vienuolės Markas pradėjo melstis šv. Juozapui - globėjui viso to, kas prasideda.

Po savaitės atvažiavo jaunuolis, vardu Juozapas (kaip ir šv. Juozapas). Po dviejų savaičių Juozapas paprašė Marko (brolio Morkaus), ar galėtų pasilikti su juo. Juozapas tapo pirmuoju broliu.

Į Lietuvą broliai pirmą kartą atvažiavo 1991 metais. Lietuviai, sutikti Paryžiuje, juos pakvietė į ateitininkų stovyklą. Paskui vienuoliai atvykdavo kiekvieną vasarą, rengdavo stovyklas jaunimui, šeimoms, pamažu susipažino su lietuvių kultūra, kalba. "Supratome, kad reikia čia būti nuolat. Ieškojome vietos. Gavome kvietimą iš vyskupo. Susitikome su Antalieptės klebonu - jis ir parodė Baltriškes", - pasakoja brolis Mišelis.

Vienuoliai pradėjo kurtis Baltriškėse 1994-aisiais. Per dešimt metų savo ir į stovyklas atvažiuojančiųjų rankomis atstatė pastatus. 2001-aisiais atvažiavo nuolat gyventi.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"