TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Geriausias norvegų plunksnos meistras

2008 02 25 0:00
Labiausiai rašytoją P.Pettersoną nustebino, kad jo romaną mielai skaito vyrai, mat Norvegijoje įprasta, kad, anot jo, "literatūros naštą šeimoje neša moterys".
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Vilniaus knygų mugės svečias - norvegų rašytojas Peras Pettersonas - skaitytojams pristatė savo pirmąjį į lietuvių kalbą išverstą romaną "Vogti arklius".

Autoriaus biografija spalvinga - jaunystėje jis įgijo bibliotekininko išsilavinimą, vėliau dirbo pardavėju knygyne, vertėju ir literatūros kritiku, taip pat ėmėsi rašyti apsakymus, o dabar dar ir romanus. P.Pettersonas netruko sulaukti skaitytojų pripažinimo ne tik gimtojoje Norvegijoje - čia jis vadinamas geriausiu savo šalies grožinės literatūros meistru, bet ir kitose pasaulio šalyse. Romanas "Vogti arklius" išverstas į 28 užsienio kalbas, nemažai šių vertimų tapo bestseleriais, autorius už šį kūrinį apdovanotas keliomis prestižinėmis literatūros premijomis. Praėjusių metų gruodį dienraščio "New York Times" knygų apžvalgoje šis romanas įtrauktas į 2007 metų dešimties geriausių knygų sąrašą.

Tėvo ir sūnaus santykiai.

"Vogti arklius" - tai knyga apie 1948 metų vasarą, kurią penkiolikmetis berniukas Trendas praleidžia trobelėje kartu su tėvu. Skausmingi tos vasaros įvykiai - netikėta vaiko žūtis, kaltės slegiamo jo geriausio draugo kančios, tėvo sprendimas išeiti gyventi pas kitą moterį - visiems laikams pakeičia Trendo gyvenimą. Sulaukęs 67 metų, po savo žmonos mirties, jis pasitraukia į nuošalų Norvegijos kampelį trokšdamas gyventi vienatvėje. Tačiau atsitiktinis susitikimas su senuoju draugu atgaivina liūdnus anos vasaros prisiminimus ir dar labiau sustiprina herojaus vienatvės alkį.

Romano pavadinimas "Vogti arklius" išreiškia pagrindinę siužeto mintį - knygos herojus kartu su geriausiu draugu mėgsta slapčia jodinėti ant kaimyno arklių.

Atpažįstamos vietovės

P.Pettersonas tvirtina, kad, palyginti su kitais jo romanais, šis nėra taip stipriai paremtas autobiografiniais faktais. Daugiausiai autobiografiškumo bruožų, jo manymu, galima įžvelgti herojų gyvenamojoje aplinkoje.

Nors romano veiksmas vyksta Norvegijoje, tačiau skaitytojas gali nesunkiai patikėti, kad autoriaus vaizduojama aplinka vietomis labai panaši į Lietuvą. "Apie kultūrų panašumus manęs klausia kiekvienoje šalyje, kur tik nuvykstu. Netgi JAV skaitytojams pasirodė, jog knygos veiksmas vyksta pas juos. Tačiau toks įtaigumas, mano manymu, priklauso nuo to, ar knyga kokybiškai išversta. Pastebėjau, kad kai labai tiksliai įvardiju herojų jausmus, taip pat itin tiksliai geografiškai ir topografiškai apibūdinu aprašomas vietoves, tuomet kone kiekvienas skaitytojas staiga atpažįsta, kad ir jis tose vietose yra buvęs. Mane visuomet stebino, kodėl tokį artumo jausmą sukelia tikslumas, o ne abstraktus ir universalus vietovių vaizdavimas", - pasakojo P.Pettersonas.

Rašytojo manymu, Lietuva ir Norvegija iš tiesų panašios valstybės. "Mes geografiniu požiūriu esame pakankamai artimi, Lietuva kaip ir Norvegija gali pasigirti miškais, o šios žiemos orai Vilniuje yra lygiai tokie patys kaip Osle", - panašumus vardijo autorius.

Neatsiejama gamta

Svarbų vaidmenį romane atlieka gamtos aprašymai, jie būdingi ir kitiems P.Pettersono kūriniams. "Jauni skaitytojai linkę greičiau praversti tuos knygų lapus, kuriuose aprašoma gamta. Jaunimas ieško daugiau veiksmo. Todėl specialiai stengiuosi gamtą ir personažus susieti taip artimai, kad jie taptų neatskiriama vienas kito dalimi", - sakė jis.

Toks rašymo būdas pasiteisino, nes romaną palankiai priėmė skirtingos norvegų skaitytojų kartos.

Viršelyje arklių nėra

Lietuviškame knygos "Vogti arklius" viršelyje vaizduojamas per sniegynus klampojantis vienišas šuo. LŽ pasidomėjo, kaip pats autorius vertina tokį viršelio apipavidalinimo sprendimą? "Daugelyje šalių šios knygos viršelyje regiu arklius, o čia jų nėra, ir tai mane labai džiugina. Tai labai įdomus ir originalus sprendimas. Ir sniego daug - kaip tikroje Norvegijoje. Pastebėjau, kad daugumai Norvegija atrodo be galo egzotiška šalis, asocijuojasi su sniegu ir ledu. Matyt, todėl kai kurie viršeliai papuošti netgi Grenlandijos ledynais, kurie užsieniečių manymu yra tarsi Norvegijos simbolis. Bet tie sniegynai, kuriuos matau ant lietuviškos knygos, galiu patvirtinti, kad yra neabejotinai norvegiški", - geros nuotaikos nestokojo P.Pettersonas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"