TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Gimnazija įamžina represijų aukas

2015 05 29 6:00
Antano Smetonos gimnazijoje bus įrengta lenta-stendas, skirtas represijų aukomis tapusiems šios mokymo įstaigos gimnazistams. www.kpd.lt nuotrauka

Ukmergės Antano Smetonos gimnazijoje bus įamžinti sovietų represijas iškentę šios mokymo įstaigos auklėtiniai. Šiuo metu turima žinių apie 90 gulagų kaliniais bei tremtiniais tapusių gimnazistų, tačiau manoma, kad jų galėjo būti ir daugiau.

Ukmergės A. Smetonos gimnazijoje jau šį rugsėjį turėtų būti pastatytas metalinis stendas, kuriame bus įrašytos pavardės tų gimnazijos auklėtinių, kurie okupacinės valdžios buvo ištremti į SSRS gilumą. Įamžinti žmonių, kurie jaunystės metais buvo išplėšti iš namų ir nublokšti už tūkstančių kilometrų nuo tėviškės, atminimą rūpinasi Vytautas Pusvaškis. Vos pradėjęs mokytis Ukmergės A. Smetonos gimnazijoje už pagalbą Lietuvos partizanams Vytautas (tuomet jam tebuvo 18 metų) buvo paskelbtas tėvynės išdaviku ir nuteistas mirties bausme. Vis dėlto jis liko gyvas ir jau garbaus amžiaus sulaukęs nutarė palikti vaizdinį priminimą, liudijantį apie okupantų suteiktas kančias.

Kviečia atsiliepti

V. Pusvaškis LŽ teigė, kad šiuo metu jau yra surinkęs duomenis apie 90 buvusių Ukmergės A. Smetonos gimnazijos auklėtinių, pokariu ištremtų į SSRS gilumą. Pasak jo, visi tuomet dar jauni žmonės, tarp kurių buvo ir jis, buvo tremiami nuo 1946 iki 1953 metų. Trečdalis ištremtųjų buvo merginos. Šiuo metu iš patyrusiųjų tremtį gyvų liko vos pusė. „Mintis įamžinti sovietų represijas patyrusius gimnazistus man kilo prieš 15 metų, tačiau ją įgyvendinti drauge su Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Ukmergės filialu ėmėmės tik dabar“, - teigė Kaune gyvenantis V. Pusvaškis. Gauta informacija apie kiekvieną tremtiniu ar kaliniu tapusį gimnazistą tikrinama Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre. V. Pusvaškio žiniomis, duomenys surinkti dar ne apie visus represijų aukomis tapusius gimnazijos auklėtinius, tad kviečiami atsiliepti arba jie patys, arba jų artimieji.

„Iš Ukmergės A. Smetonos gimnazijos buvo ištremta bei įkalinta daugiausia mokinių visoje šalyje“, - teigė V. Pusvaškis. Jis svarstė, jog tokio plataus masto represijas galėjo lemti sovietų vykdyta provokacija, kai visai atsitiktiniai žmonės okupacinės valdžios struktūroms būdavo paviešinami kaip neva įvykdę ar besiruošiantys vykdyti kokią nors antisovietinę akciją. „Tiesą sakant, ši prezidento vardu pavadinta gimnazija garsėjo patriotiniu ugdymu, tad gimnazistai greičiausiai nebuvo pasyvūs tų dienų Lietuvos įvykių stebėtojai, o pagal galimybes gynė šalies nepriklausomybę“, - svarstė V. Pusvaškis.

Įamžins aukas

1930-aisiais gimęs V. Pusvaškis teigė, kad Ukmergės A. Smetonos gimnazijoje, į kurią jis įstojo baigęs Lyduokių progimnaziją, spėjo pasimokyti vos porą mėnesių. Į tremtį išvežus tėvus bei įkalinus seserį, atėjūnams išdraskius gimtuosius namus, nuo tremties pasislėpęs vaikinas buvo priverstas slapstytis ir tapo partizanų būrio, kuriam vadovavo vyresnysis jo brolis, ryšininku. Už šią veiklą ir už tai, kad jo iniciatyva Ukmergės A. Smetonos gimnazijoje buvo įkurta pogrindinė organizacija, 1949-aisiais V. Pusvaškis buvo nuteistas "už tarybinės tėvynės išdavystę", jam buvo skirta bausmė - sušaudyti. „Vėliau ši bausmė buvo pakeista 25 metais lagerio, tačiau ir jos visos neišbuvęs po Stalino mirties grįžau namo“, - sakė vyriškis. Jis teigė, jog iš surinktų jo likimo draugų biografijų matyti, kad jie nuo sovietų nukentėjo taip pat kaip okupacinei valdžiai priešiški elementai. „Siekiu, kad įamžinant šiuos žmones ant metalo plokščių būtų įrašyti jų gimimo metai, nurodyta, už ką jie kalėjo ar buvo ištremti. Tegul dabartiniai bei ateities gimnazistai mato, kokios aukos sudėtos už mūsų tautos laisvę“, - pabrėžė V. Pusvaškis.

Ukmergės A. Smetonos gimnazijos direktorius Adolfas Girdžiūna LŽ sakė laukiantis, kada pirmame šios mokymo įstaigos aukšte bus įamžinti nuo sovietų nukentėję buvę gimnazistai. Faktą, kodėl tiek daug gimnazistų tapo priešiškos sistemos aukomis, direktorius aiškino tuo, kad šioje mokymo įstaigoje būta itin stipraus patriotinio ugdymo, dirbo puikūs pedagogai. „Mums priešiškos sistemos atstovus turėjo erzinti ir tai, kad šią gimnaziją puošė prezidento Antano Smetonos goreljefas, o mokymo klasėse ant sienų buvo kryžiai bei Vytis”, - tvirtino direktorius. Jis sakė, kad šie dekoro elementai buvo atidengti prieš kelerius metus renovuojant mokyklą. Sovietinės sistemos atstovai juos buvo paslėpę po itin storu betono sluoksniu.

”Ukmergės A. Smetonos gimnazijos pavadinimas buvo keistas net septynis kartus. Ji vadinta ir Jono Biliūno, ir Aleksandro Gudaičio-Guzevičiaus vardais, taip pat - 1ąja ir 2-ąja vidurine mokykla, o buvo laikas, kai joje mokėsi vien mergaitės”, - pasakojo A. Girdžiūna. Jis pabrėžė, kad pirmapradį pavadinimą A. Smetonos gimnazija atgavo 2001-aisiais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"