TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Ginčai dėl šiukšlių išvežimo persikėlė į teismus

2011 11 04 15:58

Įstatymas suteikė savivaldybėms teisę nustatyti mokesčius už komunalinių atliekų išvežimą ir tvarkymą, tačiau visiems vienoda ir privaloma vietinė rinkliava piktina gyventojus - ginčai nutiesė kelius į teismus.

Vyriausiojo administracinio teismo sprendimas nepatenkinti Šiaulių 146-osios garažų eksploatavimo bendrijos apeliacijos - jokia išimtis sparčiai turtėjančioje Lietuvos teismų, nagrinėjančių administracines bylas, kurias laimi regioniniai atliekų tvarkymo centrai, praktikoje.

"Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (RATC) nė šapelio iš mūsų neišvežė, juolab kad mūsų bendrija nėra atliekų turėtoja, o 2008 metais dar esame išsireikalavę, kad jie išsivežtų savo šiukšlių konteinerius. Nepaisant to, Šiaulių apygardos teismas patenkino Šiaulių RATC ieškinį, kad sumokėtume nežinia iš kur atsiradusią 387 litų skolą už paslaugas, kuriomis nesinaudojome, ir dar 200 litų teismo išlaidų, - skųsdamasis LŽ piktinosi garažų bendrijos pirmininkas Leonardas Šurmaitis ir pridūrė: - Bendrijos nariai pažadėjo mane nuo stogo numesti, jei bent litą sumokėsiu."

Ir Šiaulių apygardos, ir Vyriausiojo administracinio teismų verdiktas vienodas ir iš pirmo žvilgsnio logiškai nesuvokiamas: "Vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu." Taigi, nieko nesitikėk - mokėk.

Kalta laisvių suteikianti tvarka

Kad ir kaip būtų keista, logikos tokiame formulavime esama, ir tai dar rugsėjį teisininkai plačiai išaiškino. Mat nuo pat 2005 metų birželio, kai įsigaliojo dabartinė Atliekų tvarkymo įstatymo redakcija, atliekų tvarkymas Lietuvoje tebėra nuolatinių teisminių ginčų tarp atliekų turėtojų bei mokesčių už šias paslaugas administratorių objektas.

Ir šias bylas paprastai laimi šiuos mokesčius administruojantis RATC.

Viename tokiame teisiniame išaiškinime, kurį parengė advokatų kontora "Šliogeris, Būtėnienė ir partneriai", pažymima: "Vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejami su konkrečios paslaugos suteikimu; tai nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, todėl ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu)."

Atliekų tvarkymo įstatymo rengėjai nusprendė daugiau savarankiškumo suteikti vietos savivaldai, todėl mokesčių už komunalines atliekas administravimą ir taisyklių parengimą patikėjo pačioms savivaldybėms. Šios tokiu pasitikėjimu ir šiandien naudojasi kaip kuri išmano, juolab kad erdvės fantazijai apstu: nepaisant visų vietinių subtilumų, svarbiausia užduotis - surinkti tiek lėšų, kiek kainuoja atliekų surinkimas ir tvarkymas, įskaitant būtinas investicijas į modernizavimą.

O padaryti tai galima dvejopai: arba pagal senąją tvarką išrašyti sąskaitas už faktines surinktas ir išvežtas atliekas (pagal žmonių skaičių arba patalpų plotą), arba nustačius visiems teritorijoje esantiems atliekų turėtojams vienodą vietinę rinkliavą, tiesa, skirtingus fiziniams ir juridiniams asmenims.

Europinis modelis nenori prigyti

Vietinė rinkliava - Lietuvoje dar ganėtinai nauja ir neįprasta, tačiau Europos Sąjungoje jau įprasta atliekų tvarkymo finansavimo praktika. Dėl jos ir nesiliauja teisminiai ginčai mūsų krašte.

Pasak advokato Tomo Šliogerio, savivaldybės, kurios pasirinko vietinės rinkliavos modelį, siekia, kad gyventojai, nesuinteresuoti atliekas kaupti namuose, idant nereikėtų brangiai mokėti už išvežimą, jų nepaliktų pamiškėse ar prie šiukšliadėžių. Šiuo atveju vietinės rinkliavos dydis nepriklauso nuo to, kiek kokių komunalinių atliekų kuriose vietose surenkama.

"Tokia sistema, matyt, nepatenkinti pirmiausia tie, kurie turi mažai atliekų. Kita vertus, žmonės paprastai nepaiso, kad kainuoja ir šiukšles sutvarkyti, ne tik išvežti. Tačiau kiekvienas turi savo teisybę", - LŽ sakė T.Šliogeris.

Teisingumo apskaičiuojant mokesčio už paslaugą dydį sunku tikėtis ir naudojant senąją tvarką, kurią palikti nusprendusios kai kurios savivaldybės. Juk vargu ar įmanoma nustatyti, kiek kuris gyventojas ar butas vieną ar kitą mėnesį paliko atliekų. O vietinės rinkliavos turėtų garantuoti, kad atliekos turi būti vienodai surenkamos iš visur.

Išimtis - ne taisyklė

Taigi, teismai sprendimus priima pirmiausia atsižvelgdami į Atliekų tvarkymo įstatymo ir atitinkamų savivaldybių sprendimų nuostatas. Tiesa, advokatas pripažįsta, kad ne visas galimas problemas numato ir savivaldybės, kurdamos mokesčio surinkimo taisykles, ypač taikydamos išimtis vieniems ar kitiems asmenims.

Minėtu atveju lengva suprasti Šiaulių garažų eksploatavimo bendrijos pirmininko poziciją, kad bendrija nėra atliekų turėtoja, ji nei savo patalpų neturi, kaip ir gyvenamųjų namų bendrijos. Atliekų turėtojai yra bendrijos nariai.

Tačiau L.Šurmaičio argumentas, kad bendrijos nariai nusprendė atliekas iš garažų vežtis į namus ir už jų išvežimą bei tvarkymą mokėti kaip gyventojai, kažin ar gali įtikinti teismą ir juolab vietinės rinkliavos administratorių. Juk, skirtingai negu gyvenamųjų namų bendrijų atveju, garažų bendrijos nariai šios rinkliavos nemoka, nors atliekos kaupiasi ir garažuose. Suvežus viską iš garažų į namus, jų padaugės. Atitinkamai daugiau išlaidų turės ir atliekų surinkėjai bei tvarkytojai. Tas papildomas išlaidas kompensuoti turės ne vien garažų bendrijos nariai, o visi gyventojai.

Šiauliečių atveju, matyt, padėtis nebūtų tokia komplikuota, jei savivaldybė pasektų Šakių savivaldybės pavyzdžiu. Čia yra nustatyta, kad gyventojai, priklausantys sodininkų ir garažų bendrijoms, privalo mokėti atitinkamai papildomas 34 litų ir 22 litų metines vietines rinkliavas.

Kita vertus, nelabai ką nustebins "naujiena", kad savivaldybėms priklausančias vietines rinkliavas už atliekų tvarkymą administruojančios žinybos pirmiausia rūpinasi surinkti mokesčius, o paskui galvoja, kaip tai padaryti.

Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorė Vilma Karosienė neseniai pažymėjo, kad pirmiausia savivaldybių pareiga ir teisė yra spręsti pagrindines problemas, dėl kurių kyla gyventojų nepasitenkinimas. Dažniausiai esą šie piktinasi, kad trūksta konteinerių arba jie neva pastatomi už kelių kilometrų, bet sąskaitos už atliekų tvarkymą pateikiamos. Taip pat daugelis nepatenkinti, kad nustatomas vienodas mokestis skirtingos kokybės paslaugą gaunantiems atliekų turėtojams, netaikomos diferencijuotos įmokos už nerūšiuotų komunalinių atliekų ir išrūšiuotų antrinių žaliavų surinkimą bei tvarkymą.

O svarbiausia, anot departamento direktorės, "nedirbama" su vietos gyventojais ir įmonėmis - užuot jiems išaiškinus vietinių rinkliavų esmę, tenkinamasi vien sąskaitų pateikimu. O tai - tiesiausias kelias į teisminius ginčus.

Beje, tokią prielaidą beveik patvirtino ir nesėkmingas LŽ bandymas apie problemą pasikalbėti su Šiaulių RATC atstovais: jo Rinkliavos skyriaus viršininkė Taika Lebedienė atsisakė LŽ išsamiau pakomentuoti vietinės rinkliavos už atliekas surinkimą regione.

Faktai

Vienas Lietuvos gyventojas per metus atsikrato vidutiniškai 300 kg, o europietis - 450 kg atliekų. Per artimiausius 5 metus nesunkiai pasieksime Europos vidurkį.

Per metus Lietuvoje susidaro daugiau kaip 5 mln. tonų atliekų, iš jų daugiau kaip 1 mln. tonų sudaro komunalinės (buityje susidarančios) atliekos.

Ekspertų vertinimais, gyventojų komunalinės atliekos sudaro 75-85 proc. visų komunalinių atliekų. Kitos komunalinės atliekos susidaro įmonėse, įstaigose ir organizacijose.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"