TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Gintaro gavybai Kuršmarėse – tarptautinis dėmesys

2016 07 07 6:00
Pasaulinės gintaro tarybos nariai pirmą kartą viešėjo Lietuvoje, Kuršių nerijoje. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Lietuvos Vyriausybės sprendimas po dešimtmečių vėl leisti pramoniniu būdu kasti gintarą Kuršių mariose sulaukė neigiamos Pasaulinės gintaro tarybos (PGT) reakcijos.

Pirmąkart mūsų šalyje viešėjusi PGT delegacija nusprendė artimiausiu metu Vyriausybei ir kitoms institucijoms atsiųsti rezoliuciją šiuo klausimu. Gintaro specialistus iš užsienio priėmė Neringos meras Darius Jasaitis ir paprašė paramos bandant iškovoti, kad 112 tonų slūgsančio gintaro klodas prie Juodkrantės būtų išnaudojamas turizmui, o ne siauriems verslininkų interesams tenkinti.

Kartu paaiškėjo, kad praėjusį mėnesį paskelbtas viešas gintaro žvagybos ir gavybos mariose konkursas bent jau kol kas nieko nesudomino.

Užsieniečiai nustebo

Lenkijos Gdansko mieste prieš dešimtmetį įkurta PGT vienija 310 narių iš 30 valstybių. Tai mokslininkai (archeologai, geologai, minerologai), tyrinėtojai, kolekcininkai, gintaro galerijų savininkai, papuošalų gamintojai ir kiti.

Minėdama organizacijos dešimties metų sukaktį, PGT delegacija pirmą kartą vyko į užsienį ir pasirinko Lietuvą, garsėjančią savo gintaro tradicijomis bei kolekcijomis. Svečiai viešėjo Kuršių nerijoje, Palangoje.

Surengus ekskursiją po pusiasalį jiems pasakota apie gintaro reikšmę baltų kultūrai bei rodomi reikšmingiausi nerijos objektai. Vienas jų – apleista Gintaro įlanka, kadaise buvusi gintaro kasėjų meka. Pramoniniu būdu gintaras prie Juodkrantės kastas XIX amžiaus antroje pusėje.

2014-aisiais Aplinkos ministerija priėmė sprendimą Baltijos auksą Kuršmarėse vėl pradėti išgauti pramoniniu būdu: tam numatytas apie 112 tonų telkinys prie Juodkrantės. Turizmo plėtrai nuspręsta palikti vos 5 hektarus teritorijos iš 84.

PGT atstovai stebėjosi, kad vos kelis gintaro telkinius turinti Lietuva nutarė per trumpą laiką leisti eksploatuoti patį didžiausią jų. Gintaro specialistė iš Hamburgo universiteto Geologijos ir paleontologijos instituto Christel Hoffeins „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad Vokietijoje taip pat būta diskusijų dėl gintaro klodų naudojimo viename šalies ežerų. Valstybinės institucijos leido kasti gintarą su viena sąlyga: visa žaliava privalo likti Vokietijoje ir būti apdirbama vietos meistrų.

Tuo metu Lietuvoje įmonė ar jų grupė, laimėjusi žvalgybos ir gavybos konkursą, su Kuršmarių dugno lobiais galėtų elgtis kaip panorėjusi: parduoti juos tiems, kurie mokėtų brangiausiai. Ne paslaptis, kad galvas dėl gintaro pametę yra kinai, tad tikėtina, kad mūsų šalies gintaras iškeliautų būtent į Kiniją.

„Manome, kad klodus turėtumėte eksploatuoti ne verslo reikmėms tenkinti ar siekiant surinkti mokesčių į valstybės iždą, o turizmui plėtoti. Kasti gintarą nedideliais kiekiais ir labai ilgą laiką. Taip pat labai griežtai reguliuoti gavybos procesą“, – teigė Ch. Hoffeins.

Paprašė pagalbos

Su PGT atstovais susitikęs Neringos vadovas D. Jasaitis pareiškė didžiulį susirūpinimą dėl Vyriausybės atvertos Pandoros skrynios.

Darius Jasaitis: „Neringos savivaldybės nuomone, gintaras iš minėto telkinio turėtų būti išgaunamas tik rekreaciniais tikslais." /Alinos Ožič nuotrauka

„Neringos bendruomenei pagrįstą nerimą kelia ketinimai kasti gintarą Kuršių mariose prie Juodkrantės. Nors savivaldybė išsakė abejonių dėl šių planų, jau metų pabaigoje turėtų būti paskelbtas telkinio žvalgybos ir gavybos konkurso nugalėtojas“, – teigė jis.

Siekiant įgyvendinti planus kasti gintarą, buvo priimtos ir įsigaliojo Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pataisos. Mokesčio tarifas už išgaunamą gintarą padidintas nuo 20,2 euro iki 280 eurų už kilogramą, kai gintaro frakcija yra iki 40 milimetrų, ir iki 900 eurų už kilogramą, kai gintaro frakcija yra didesnė kaip 40 milimetrų.

Skaičiuojama, kad už išgautą gintarą iš Juodkrantės telkinio iš viso būtų gauta apie 41 mln. eurų pajamų. 80 proc. mokesčio pajamų tektų valstybės biudžetui, 20 proc. – savivaldybei, aplinkos apsaugos rėmimo specialiajai programai finansuoti.

„Neringos savivaldybės nuomone, gintaras iš minėto telkinio turėtų būti išgaunamas tik rekreaciniais tikslais. Keliskart didesnę vertę šaliai gintaro klodai sukurtų, jei jų eksploatavimas būtų patikėtas Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, kuri šio krašto lankytojams galėtų organizuoti senųjų gintaro kasybos būdų demonstravimą“, – tikino meras. Kartu jis priminė, kad jau rengiamas Gintaro įlankos detalusis planas, numatantis šios istoriškai svarbios vietos atgimimą.

„Nedideliais kiekiais ir pažintiniais tikslais išgaunamas gintaras taptų dar vienu stipriu impulsu šalies turizmo potencialą garsinant visame pasaulyje. Pramoniniu tikslu eksploatuojant prie Juodkrantės glūdinčius Baltijos aukso klodus Lietuva prarastų vertingą žaliavą. Prašau jūsų pagalbos šiuo klausimu“, – kreipėsi D. Jasaitis į PGT narius.

Jie pažadėjo artimiausiu metu Vyriausybei išsiųsti atitinkamą rezoliuciją.

Konkurse – štilis

PGT narys Lietuvoje, žinomas gintaro kolekcininkas ir kelių galerijų savininkas Kazimieras Mizgiris teigė, jog tarptautinės organizacijos dėmesys yra labai svarbus.

„Ji vienija viso pasaulio gintaro žinovų, kolekcininkų, tyrinėtojų elitą. Neatsitiktinai pirmoji išvažiuojamoji PGT sesija vyko būtent Lietuvoje, kuri save garsina kaip gintaro kraštą. Visgi matome, kad Vyriausybė į Baltijos auksą žiūri tik kaip į naudingąją iškaseną, o tai nėra teisinga“, – sakė jis.

Susisiekus su viešą gintaro žvalgybos ir gavybos Kuršių mariose konkursą paskelbusia Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) paaiškėjo, kad bent jau kol kas šiame fronte – štilis.

„Prieš skelbiant konkursą būta didžiulio susidomėjimo. Paskui nebeliko jokių atgarsių. Manėme, kad viskas bus priešingai: viešai paskelbus konkursą potencialūs jo dalyviai ims dar aktyviau domėtis sąlygomis, galimybėmis“, – „Lietuvos žinioms“ sakė LGT Žemės gelmių išteklių skyriaus vedėjas Vytautas Antanas Januška.

Tokia situacija esą nereikėtų stebėtis, nes yra didelė tikimybė, jog Kuršmarių dugne slūgso labai mažos frakcijos gintaras.

„Apskritai nereikėjo pradėti svarstyti planų pramoniniu būdu vėl kasti gintarą. 112 tonų nėra daug. Šis kiekis patenkintų vietos rinką labai trumpai ir tikrai neišgelbėtų gintaro apdirbėjų ar prekeivių. Daugumai jų reikia būtent stambesnės frakcijos gintaro, o ne nago dydžio, koks glūdi Kuršių mariose. Tačiau toks gintaras yra labai tinkamas turizmui plėtoti. Tikiuosi, konkursas neįvyks, bus galima pakoreguoti jo sąlygas ir eksploatuoti tą klodą pažintiniais tikslais daug metų“, – vylėsi K. Mizgiris.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"