TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Gintaro kasimas nieko nebedomina

2016 07 21 6:00
Verslininkų norus kasti gintarą Kuršių mariose galėjo atšaldyti padidėję mokesčiai ir būtinos nemenkos investicijos. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) beveik prieš mėnesį paskelbė atvirą gintaro žvalgybos ir gavybos Kuršių mariose konkursą, bet norinčiųjų jame dalyvauti iki šiol neatsiranda.

„Keista. Prieš paskelbiant konkursą buvo nemažai susidomėjusių verslo subjektų, tačiau dabar – visiškas štilis. Gal kalta vasara... O gal ir aplinkybė, jog buvo padidinti mokesčių tarifai už išgautą žaliavą“, – svarstė LGT Žemės gelmių išteklių skyriaus vedėjas Vytautas Antanas Januška.

Skaičiuojama, kad už gintarą, iškastą Juodkrantės telkinyje, iš viso būtų gauta apie 41 mln. eurų pajamų. 80 proc. mokesčių, kuriuos reikėtų sumokėti, tektų valstybės biudžetui, 20 proc. – Neringos savivaldybei, aplinkos apsaugos rėmimo specialiajai programai finansuoti.

Savo ruožtu Neringos politikai, gintaro kolekcininkai džiaugiasi, kad Baltijos aukso gavybos konkursas gali patirti fiasko, nes nepritaria idėjai kasti gintarą komerciniais tikslais.

Interesantai dingo

Aplinkos ministerija sprendimą leisti pramoniniu būdu išgauti gintarą Kuršių mariose priėmė 2014 metais. Tam buvo numatytas maždaug 112 tonų telkinys prie Juodkrantės. Turizmo plėtrai nuspręsta palikti vos 5 hektarus iš 84. Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas tąkart pareiškė, kad pradėti eksploatuoti savo klodus reikia dėl užsidariusios gintaro žaliavos rinkos šalia esančioje Rusijoje.

Pagal Žemės gelmių įstatymą, gintaras priskiriamas vertingosioms iškasenoms, tad leidimas naudoti jas gali būti išduotas tik konkurso tvarka. Po daugiau kaip metus trukusių diskusijų jį šių metų birželio antrąją dekadą surengė LGT.

„Paraiškas dalyvauti gintaro gavybos ir kasybos konkurse galima teikti iki rugsėjo 20 dienos. Tačiau bent kol kas niekas tuo nesidomėjo. Tikėtina, jog konkursas gali apskritai neįvykti. Tada spręsime, ar vėl jį skelbti. Anksčiau galimybe išgauti gintarą domėjosi Baltijos aukso apdirbimu užsiimantys ūkio subjektai, bet paskelbus konkursą jie kažin kur dingo“, – „Lietuvos žinioms“ teigė V. A. Januška.

Jo manymu, verslo struktūrų norą išgauti gintarą galėjo atšaldyti kelios priežastys. Pirma, vis garsiau kalbama, kad Kuršmarėse prie Juodkrantės yra tik smulkios frakcijos gintaro. Kitas dalykas – dar prieš paskelbiant konkursą buvo priimtos Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pataisos. Tarifas už išgaunamą Baltijos auksą padidintas nuo 20,2 euro iki 280 eurų už kilogramą, kai gintaro frakcija siekia iki 40 milimetrų, ir iki 900 eurų už kilogramą, kai gintaro frakcija yra didesnė kaip 40 milimetrų.

Verslininkus gali gąsdinti ir tiesioginės investicijos, nes konkurso laimėtojas savo lėšomis turės atlikti ne tik gintaro klodo žvalgybą, bet ir poveikio aplinkai vertinimą, įsigyti brangios specifinės technikos.

Kova dėl turizmo

Aplinkybė, kad kol kas nė viena firma nesusidomėjo konkursu, pradžiugino Pasaulinės gintaro tarybos (PGT) narį Kazimierą Mizgirį.

„Labai tikiuosi, jog tas konkursas neįvyks. Apskritai nereikėjo pradėti svarstyti planų vėl pramoniniu būdu kasti gintarą. 112 tonų nėra daug. Toks kiekis labai trumpam patenkintų vietos rinką ir tikrai neišgelbėtų gintaro apdirbėjų bei prekiautojų. Daugumai jų reikia būtent stambesnės frakcijos gintaro, o ne nago dydžio, koks glūdi Kuršių mariose. Tačiau toks gintaras yra labai tinkamas turizmui plėtoti“, – kalbėjo jis.

Neseniai Kuršių nerijoje viešėjusi tarptautinė PGT delegacija taip pat stebėjosi Lietuvos valdžios sprendimu leisti tiesiog iškasti ir parduoti Baltijos auksą, užuot naudojus telkinį turizmui ir šalies vardui garsinti.

Anot LGT atstovo V. A. Januškos, įstatymai nenumato tokios alternatyvos, kaip žemės gelmių išteklių naudojimas rekreaciniais tikslais. „Tai valstybės turtas, iš jo pajamų turi gauti šalis. Todėl ir gintaro klodas gali būti eksploatuojamas siekiant išgauti visas naudingąsias iškasenas“, – aiškino jis.

Kuluaruose kalbama, kad gintaro gavybos konkurse galėtų dalyvauti Kuršių nerijos nacionalinis parkas (KNNP). Jis užsiimtų ir telkinio naudojimu turizmui plėtoti.

„Tikrai nesvarstome tokios galimybės, nes neturime tiek finansinių išteklių. Mums užteks tų 5 hektarų. Puoselėjame planus atgaivinti Gintaro įlanką, įrengti joje Baltijos aukso kasybos mariose ekspoziciją“, – pripažino KNNP vadovė Aušra Feser.

Griežtą nuomonę dėl pramoninio gintaro telkinio išnaudojimo turi Neringos meras Darius Jasaitis. „Gintaras iš minėto telkinio turėtų būti išgaunamas tik rekreaciniais tikslais. Tai taptų dar vienu stipriu impulsu šalies turizmo potencialą garsinant visame pasaulyje. Lietuva, leisdama pramoniniu būdu išgauti prie Juodkrantės glūdinčius Baltijos aukso klodus, prarastų vertingą žaliavą“, – tvirtino jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"