TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Gintaro kasimas taps sensacija turistams

2016 03 29 6:00
Gintaro įlanka. Deniso Nikitenkos nuotraukos

Po beveik dvejų metų diskusijų pagaliau baigti rengti gintaro žvalgybos ir gavybos Kuršių mariose konkurso nuostatai. Paaiškėjo, kad konkursą laimėjusiai įmonei nebus leista iškasti ties Juodkrante marių dugne glūdinčio viso gintaro – 5 iš 84 ha ploto ketinama palikti turizmo reikmėms.

„Tai maža pergalė, nes iki šiol įvairių žinybų specialistai tvirtino, kad palikti dalį gintaro pažintinio turizmo plėtrai nėra galimybės. O dabar jau pradėjome rengti bendrą koncepciją, susijusią su Gintaro įlankos pritaikymu istoriniam pažinimui – galimybe plukdyti žmones į gintaro gavybos vietą laiveliais“, – LŽ sakė Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direktorė Aušra Feser.

Pasaulio gintaro tarybos narys Kazimieras Mizgiris teigė, kad galimybė turistams išvysti, kaip iš marių dugno žemkase iškasamas Baltijos auksas, būtų unikali pasaulyje, nes daugelyje gintaro gavybos vietų to neįmanoma padaryti.

Marių dugne ties Juodkrante slūgso per 100 tonų gintaro klodai. Dalis jų bus palikta pažintiniam turizmui plėtoti.

Sukėlė šurmulį

Apie tai, kad po daugiau nei šimtmečio Lietuvos teritorijoje esančiose Kuršių mariose vėl planuojama pramoniniu būdu išgauti Baltijos auksu vadinamą gintarą, prabilta 2014-aisiais. Tuomet aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas teigė, kad pradėti eksploatuoti savo klodus reikia dėl užsidariusios gintaro žaliavos rinkos šalia esančioje Rusijoje. „Gintaro žaliava Lietuva sieks apsirūpinti pati. Iki šiol jos gaudavome importuodami iš gintaro išteklių turtingos Kaliningrado srities, bet dėl politinės padėties pablogėjus prekybiniams ryšiams su Rusija visiškai nutrūko ir prekyba gintaru. Tikimės, kad šią problemą pavyks išspręsti savo jėgomis“, – sakė jis. Lietuvos geologijos tarnybai (LGT) kartu su kitomis žinybomis buvo pavesta parengti gintaro žvalgybos ir gavybos konkurso nuostatus.

Tai, kad Kuršių marių dugne, kelių metrų gylyje po žeme, yra gintaro klodai, buvo aptikta XIX amžiaus viduryje gilinant farvaterį ties Juodkrante. Gintaro gyslą nuo 1862 metų beveik tris dešimtmečius eksploatavo vokiečių verslininkai Friedrichas Wilhelmas Stantienas ir Moritzas Beckeris. Tačiau vėliau gintaras pramoniniu būdu mariose nebebuvo išgaunamas.

1993–1994 metais ir 1997-aisiais lietuvių geologai žvalgė marių dugną ir nustatė keletą perspektyvių gintaro žaliavos klodų. Minimas vienas apie 112 tonų gintaro telkinys ties Juodkrante ir dar keturi perspektyvūs kitose vietose. Iš viso – apie 350 tonų gintaro.

Būtent Baltijos aukso gyslą, kurioje yra per 100 tonų gintaro, ties Juodkrante dabar planuojama leisti eksploatuoti. Vos paviešinus tokią informaciją kilo nemenkas šurmulys, kad visą gintarą norima iškasti ir parduoti nepaliekant nė menkiausios galimybės gintaro kasimą panaudoti turizmo reikmėms. Esą tokios veiklos nenumato Žemės gelmių įstatymas. Aplinkos ministerijos Žemės gelmių skyriaus vedėja Toma Leonova tuomet teigė, kad idėja plukdyti turistus į gintaro gavybos vietą yra svarstytina, tačiau valdininkė abejojo, ar ji realiai įgyvendinama.

Iškilus šioms aplinkybėms, į kovą už galimybę pritaikyti gintaro klodus turizmui kilo ir KNNP, ir pajūrio turizmo specialistai, ir gintaro kolekcininkai, ir mokslininkai. Todėl dar metus buvo tobulinamos gintaro žvalgybos ir gavybos konkurso sąlygos.

Gintaro įlanka XIX a. Perfotografuotas piešinys.

Paliko 5 ha

Pastaruoju metu paaiškėjo, kad vis dėlto rasta galimybė Baltijos aukso kasyklas pritaikyti visuomenės poreikiams. Anot LGT vadovo Jono Satkūno, balandžio 15-ąją turėtų vykti galutinis konkurso nuostatų rengimo komisijos posėdis, kuriame ir būtų patvirtintas dokumentas. „Paskui per 2 savaites bus paskelbtas gintaro žvalgybos ir gavybos Kuršių marių akvatorijoje ties Juodkrante konkursas. Jo naujausioje redakcijoje numatyta palikti apie 5 ha gintaringojo ploto turizmo reikmėms. Kaip panaudoti pažintiniam turizmui tuos 5 ha, spręstų KNNP direkcija, – informavo jis. – Iškastą gintarą verslininkai galėtų parduoti kam nori, nes mūsų valstybėje galioja laisvosios rinkos dėsniai. Teoriškai visas iškastas gintaras galėtų iškeliauti kad ir į Kiniją, jei kinai pasiūlys didžiausią supirkimo kainą. Preliminariais skaičiavimais, už išgautus gintaro išteklius iš Juodkrantės telkinio į valstybės biudžetą įplauktų apie 41 mln. eurų mokesčių.“

Tiesa, dėl paukščių, žuvų migracijos gintaro gavyba saugomoje „Natura 2000“ teritorijoje negalės būti vykdoma ištisus metus. Taip pat bus nustatytos kvotos, pavyzdžiui, per metus išgauti ne daugiau kaip 20–30 tonų gintaro.

Aušra Feser: „Žmonės galėtų parplukdyti į krantą nedidelius gintaringosios „mėlynosios žemės“ kiekius ir plauti ją, rasti tiesiai iš marių dugno iškelto gintaro.“ /Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Planai – unikalūs

Žinią apie teoriškai paliktus 5 ha gintaringojo ploto turizmui su džiaugsmu sutiko KNNP vadovybė, gintaro specialistai, Neringos merija. Pasak KNNP direktorės A. Feser, tai mažytė pergalė kovojant su biurokratais. „Prisibeldėme. Sakėme, kad gintaro gavyba Kuršių mariose turi būti naudinga ne tik verslininkams, bet ir valstybei. Gintaras yra mūsų šalies įvaizdžio dalis, mūsų kultūros ir istorijos paveldas, todėl jo gavyba mariose turėtų būti siejama ir su turizmu, kultūros sklaida. Išplėtotume unikalią pramogą – plukdytume turistus į marias pažiūrėti, kaip kasamas gintaras“, – teigė ji.

Parko direkcija šiuo metu rengia Gintaro įlankos lankytojų komplekso koncepciją, kurioje būtų ir žmonių plukdymas į minėtą 5 ha plotą žiūrėti, kaip išgaunamas Baltijos auksas. „Gintaro įlankoje norime sukurti unikalią pažintinę erdvę, kurioje būtų galima sužinoti apie gintaro gavybą Kuršių mariose, apie tai, kaip gintaro kasimas žvejų kaimelį pavertė klestinčiu kurortu, ir t. t. Esame net radę seną žemkasę Jurbarke, ji būtų panaudojama demonstracijoms“, – dėstė parko vadovė.

Turizmui paliktame 5 ha plote veiktų tikra žemkasė, ir žmonės galėtų laiveliais nuplaukti į Baltijos aukso gavybos vietą. „Turistai galėtų parplukdyti į krantą nedidelius gintaringosios „mėlynosios žemės“ kiekius ir plauti ją, rasti tiesiai iš marių dugno iškelto gintaro. Manome, kad ši pramoga galėtų būti siūloma 2018-aisiais“, – kalbėjo A. Feser.

Gintaro gavyba XIX a. Žemkasė.

Išskirtinė atrakcija

Gintaro kolekcininkas ir keliautojas K. Mizgiris LŽ sakė, kad gintaro gavybos išnaudojimas turizmui autentiškoje Baltijos aukso gysloje būtų unikalus ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. „Lankiausi daugelyje vietų, šalių, kuriose išgaunamas gintaras. Indonezijoje vietinio gintaro kasyklos saugomos kulkosvaidžiais, Kolumbijoje šį verslą kontroliuoja mafija. Dominykoje turistams vos įžengus į gintaro kasyklas reikalaujama mokėti duoklę už tai, jog pateko į tas žemes. Taigi pasaulyje iki šiol nebuvo tokios praktikos, kad organizuotai žmonėms būtų rodomas gintaro kasimas“, – sakė jis.

Neringos meras Darius Jasaitis, nors ir džiaugėsi gera naujiena, buvo linkęs manyti, kad ne 5 ha, o visus 84 ha reikėtų palikti ne pramonei, o pažintiniam turizmui. „Iškas tą gintarą verslininkai, parduos, sumokės mokesčius valstybei, ir viskas. O kur pridėtinė vertė Lietuvai? Gal išgirs mane verslininkai, kurie ruošiasi dalyvauti konkurse: jiems linkėčiau pagalvoti apie daug didesnį pelną, jei tie klodai būtų išnaudojami turizmui. Ir naudojami galbūt dešimtmečius“, – sakė meras. Jo teigimu, taip pavyktų sukurti milžinišką pridėtinę vertę ir regionui, ir visai valstybei puoselėjant unikalią istoriją, pasakojant apie gintarą bei reklamuojant Lietuvą tarptautinėje erdvėje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"