TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Girtuoklystę tramdė neteisėtai

2013 09 25 6:00
J.Novogreckis tikina negynęs prekiautojų alkoholiu ar jo vartotojų interesų. Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Didesniu nekilnojamojo turto mokesčio tarifu prekiautojus alkoholiu apmokestinusiai ir esą į kovą su girtuoklyste stojusiai Radviliškio rajono valdžiai teko sudėti ginklus.

Vyriausybės atstovas Šiaulių apskrityje Jonas Novogreckis radviliškiečiams įrodė, kad prekyba alkoholiu nesiskiria nuo bandelių ar bulvių pardavinėjimo, todėl negali būti didesniu mokesčiu apmokestinta.

Norėjo tik gero

Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorės Jolantos Margaitienės teigimu, jų rajono politikai, siekdami, kad rajono žmonės vartotų kuo mažiau alkoholio, juo prekiaujančius verslininkus buvo apmokestinę didesniu nekilnojamojo turto mokesčiu. „Prekiaujantiesiems alkoholio ir tabako gaminiais mūsų rajono taryba buvo nustačiusi vieno procento nekilnojamojo turto mokestį, nors kitų verslo sričių atstovų mokamas mokestis buvo tik 0,75 procento“, - teigė administracijos vadovė. Ji pabrėžė, kad tokia tvarka nustatyta tikintis sumažinti prekybos alkoholiniais gėrimais mastą ir taip prisidėti prie rajono gyventojų gerovės.

Tačiau Radviliškio rajono valdžios sprendimo teisėtumu suabejojo Vyriausybės atstovas Šiaulių apskrityje J.Novogreckis. Jis LŽ teigė, kad taip pasielgti jį paskatino elektroniniu paštu gautas laiškas, kurio adresato neišsaugojo. „Tik nemanykite, kad ginu prekiaujančiųjų alkoholiu ar jį vartojančiųjų interesus. Juolab kad pats esu blaivininkas“, - tikino J.Novogreckis. Vyriausybės atstovas Šiaulių apskrityje prisipažino, kad gavęs abejonių sukėlusį laišką ėmė tyrinėti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą ir išsiaiškino, jog Radviliškio rajono savivaldybė buvo neteisi, kai išskyrė ir didesniu mokesčiu apmokestino prekiaujančiuosius alkoholiu.

Įžvelgė savivalę

“Savivaldybės, atsižvelgdamos į jų turimo nekilnojamojo turto paskirtį, savybes, kategorijas ar buvimo savivaldybės teritorijoje vietą, turi teisę mokesčių mokėtojams nustatyti skirtingus mokesčių tarifus“, - Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo nuostatas aiškino J.Novogreckis. Anot jo, nors ir kaip žiūrėtum, statiniai, kuriuose vyksta prekyba alkoholiu, turi vienintelę paskirtį – jie yra prekybos vieta. „Įstatymas juk neišskiria nekilnojamojo turto, skirto prekybai alkoholiu, todėl už jį tenka mokėti tokio pat pat dydžio mokestį kaip ir už pastatus, kuriuose vyksta prekyba bandelėmis, ledais ar batais“, - sakė Vyriausybės atstovas. Jo įsitikinimu, prekyba alkoholiu negarantuoja pelno, nes tie, kurie turi dideles kitokiomis prekėmis prekiaujančias parduotuves, tikrai uždirba daugiau nei mažų alkoholiu prekiaujančių parduotuvių ar barų savininkai.

„Be to, tie, kurie imasi prekybos alkoholiu, moka pinigus pirkdami licencijas. Todėl neteisinga juos apmokestinti dar ir didesniu nekilnojamojo turto mokesčiu“, - tvirtino Vyriausybės atstovas. Todėl, jo nuomone, savivaldybių politikai, manantys, kad prekiaujantieji alkoholiu turėtų mokėti didesnį nekilnojamojo turto mokestį, tokį siūlymą turi teikti Seimui, o ne patys imtis savivalės. „Laisvai ir savarankiškai savivaldybės gali veikti tik pagal galiojančius įstatymus“, - tikino J.Novogreckis.

Blaivybė svarbesnė už pinigus

LŽ žurnalistei kalbinant verslininkus, Radviliškio rajone prekiaujančius alkoholiniais gėrimais, šie teigė pretenzijų rajono valdžiai dėl nekilnojamojo turto mokesčio neturintys. Įmonę, besiverčiančia prekyba alkoholiu, įsteigęs Romualdas Daraška tvirtino, jog nekilnojamojo turto mokesčiai jam nekėlė jokio rūpesčio, jis net nežinojo, kad jį būtų galima mokėti mažesnį. Tačiau išgirstą žinią jis vertino teigiamai. „Geriau kai pinigas patenka į kišenę, nei išslysta iš jos“, - pripažino verslininkas. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėja Rita Chlebauskienė LŽ teigė, kad šiame rajone prekyba alkoholiniais gėrimais verčiasi maždaug 200 įmonių. Sumažinus jų mokamą nekilnojamojo turto mokestį, biudžetas per metus neteks apie 80 tūkst. litų. „Tačiau šiuo atveju pinigai nedaug ką lemia. Mums buvo svarbu žmones išlaikyti blaivius“, - sakė savivaldybės atstovė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"