Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Grafų Tiškevičių alėja kvies mylėti

 
2017 05 16 11:30
Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Palanga netrukus pasipuoš išskirtine oaze – už šimtus tūkstančių eurų rekonstruota pėsčiųjų promenada, nukelsiančia į XIX amžių.

Grafų Tiškevičių vardu pavadintoje vos 300 metrų ilgio alėjoje prie kurhauzo jau atstatyti istoriniai mediniai vartai. Joje atsiras grafų skulptūrų, suoliukų, baigiami įrengti senoviniai žibintai.

Prie Palangos koncertų salės žmonės išvys take įkomponuotą metalinę juostą su grafų šeimos šūkiu „Deligas quem diligas“ („Išsirink, ką myli“).

Kurorto meras Šarūnas Vaitkus „Lietuvos žinioms“ teigė, jog naujoji erdvė turėtų tapti savotiška atsvara greta esančiai triukšmingai J. Basanavičiaus gatvei.

Pasimatymų vieta

Oficialiai Grafų Tiškevičių alėja bus atidaryta gegužės 26-osios vidurdienį. Palangos miesto savivaldybei ir Lietuvos automobilių kelių direkcijai šis projektas kainavo 882 tūkst. eurų.

Grafų Tiškevičių alėjos pabaigoje jau įrengti tokie patys vartai, kokie stovėjo XX amžiaus pradžioje.

Lygiagrečiai su Vytauto gatve nusidriekęs neišvaizdus pėsčiųjų takas nuo Palangos kurhauzo iki Kęstučio gatvės buvo bevardis iki 2013-ųjų, kai jam oficialiai suteiktas Grafų Tiškevičių alėjos vardas. Pernai pradėta objekto rekonstrukcija. Sąmata iš pradžių siekė 840 tūkst. eurų, tačiau netoli kurhauzo archeologams aptikus istorinį kurorto centrą, XVI amžių siekiančios dvarvietės likučius, darbai pabrango 42 tūkst. eurų.

Alėjoje šiuo metu baigiami statyti retro stiliaus gatvių žibintai, bus įrengti 35 senoviniai suoliukai raitytomis kojomis ir bronzinės pačių grafų Felikso Tiškevičiaus bei Antaninos Sofijos Lonckos-Tiškevičienės skulptūros.

Grafas stovės alėjos viduryje apie 50 metrų nuo savo žmonos ir lauks jos, tarsi ateinančios nuo kurhauzo. Netoli „bėgios“ poros šuniukas.

„Lietuvos žinioms“ skulptūrų autorius Klaudijus Pūdymas sakė, jog stengtasi atspindėti XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus pradžios dvasią, todėl kuriant skulptūras remtasi ir senovinėmis nuotraukomis.

„Tikrai nesiekiau grafus pavaizduoti taip, kaip vaškinių skulptūrų muziejuose. Didikų atvaizdų išlikę nedaug. Mano tikslas buvo pagauti to laikotarpio aurą, tad peržiūrėjau, kaip žmonės tuomet rengėsi, suteikiau kūriniams charakteringų bruožų. Darbo grupės idėja buvo nedaryti statiškų skulptūrų, sukurti tarsi grafų susitikimo, pasimatymo vietą. Tai galėtų tapti ir kurorto svečių pasimatymų vieta“, – svarstė skulptorius.

Abi skulptūras jungs savotiškas šviesų takas – grindinyje bus įtaisyta daug lempučių.

Pasitinka vartai

Praėjusią savaitę ties Kęstučio gatve buvo atstatytas ir bene ryškiausias alėjos akcentas – raižyti mediniai vartai, kurie simboliškai kviesdavo kurorto svečius užsukti į promendą ir jos pradžioje stūksantį kurhauzą.

Vartai atkurti remiantis ikonografija ir istorikų sukaupta medžiaga. XX amžiaus pradžioje jie buvo pastatyti pagal Richardo Dorschfeldto parengtą ir 1901 metais Štutgarte išleistą iliustracijų rinkinį „Holzbauten der Gegenwart“ („Dabartiniai mediniai pastatai“). Istorikų manymu, šis albumas – pagrindinis Palangos kurorto vartais vadinamo medinio kūrinio projekto šaltinis.

Š. Vaitkus yra užsiminęs, kad dar vieni istoriniai vartai Palangoje bus atstatyti prie vilos „Anapilis“, vakarinėje jos pusėje.

Dar ne pabaiga

Paklaustas, kokia bus naujosios alėjos paskirtis, Palangos meras teigė ją įsivaizduojantis ramią.

„Promenada turėtų lankytojus nukelti į Tiškevičių laikus ir alsuoti ramybe, kultūra. Neatsitiktinai įrengta palyginti daug gatvės šviestuvų. Lietuvoje vasaros sezonas – trumpas, kitais metų laikais anksti temsta, todėl alėja bus labai šviesi. Kvies pasėdėti ant suoliuko, sutikti artimą, mylimą žmogų, paskaityti knygą ar tiesiog svajingai laukti koncerto“, – pasakojo Š. Vaitkus.

Jis priminė, kad ateityje norima sukurti naują kultūrinę erdvę, jos pagrindiniais akcentais tampa vienas šalia kito esantys kurhauzas, Palangos koncertų salė ir kino teatras „Naglis“.

„O promenada yra tarsi duoklė grafams Tiškevičiams, kurie įkūrė kurortą, pastatė dabar itin lankomus objektus: rūmus, kuriuose įsikūręs Gintaro muziejus, Birutės parką, Jūros tiltą, vilą „Anapilis“ ir kt. Žinoma, jau 15 metų po įvykusio gaisro svajojame atstatyti ir medinę kurhauzo dalį. Tuomet ta kultūrinė oazė būtų vientisa, išbaigta, tačiau iki šiol niekaip nepavyksta išlipti iš teismų karuselės dėl Jackų šeimai priklausančios kurhauzo dalies nacionalizavimo“, – apgailestavo jis.

Grafų Tiškevičių alėjos pabaigoje jau įrengti tokie patys vartai, kokie stovėjo XX amžiaus pradžioje.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"