TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Gražioje gamtoje - įdomūs archeologiniai radiniai

2013 09 20 10:33
Nuo Kačėniškių piliakalnio atsiveria nuostabus gamtovaizdis. Rasos Pakalkienės nuotraukos

Praėjusią vasarą Sirvėtos regioniniame apsilankęs jaunimas iš Jakutijos grožėjosi įstabia Švenčionių krašto gamta, aplink ąžuolus net šoko ir dainavo. Apie tai pasakojo šio regioninio parko direktorė Romualda Baranauskienė. Tačiau ir lietuviams yra ką pamatyti bei kuo stebėtis.

Daugiau kaip prieš 10 metų įsteigtame Švenčionių krašto Sirvėtos regioniniame parke norint viską apžiūrėti, dienos neužtektų, bet ir per tiek laiko galima patirti daug gerų įspūdžių. Lankytojų centre yra daug patogiai išdėstytos informacinės medžiagos - prieš keliaujant pravartu su ja susipažinti, tada dairytis po apylinkes dar įdomiau. O ten gavus kompaktinę plokštelę, kurioje, skambant muzikiniam fonui, vaizdingai pasakojama apie vietoves, per kurias keliauji, pasijunti tarsi filme. Tuo įsitikino portalo lzinios.lt žurnalistė, su būriu smalsuolių išsiruošusi į apžvalginę kelionę autobusu po Sirvėtos regioninį parką.

Ežerai, upeliai ir šaltiniai

Netikėta buvo pamatyti, kad Sirvėtos regioninio parko lankytojų centras įsikūręs Šventos dvaro buvusiame svirne. Viskas moderniu ir patogu. O pats šalia esantis ir privačius šeimininkus turintis dvaras apleistas, atrodo liūdnai ir net nykiai. Tačiau dėmesį stengiamės sutelkti į tai, kas įdomu ir įspūdinga. Sirvėtos regioninio parko direktorė R.Baranauskienė pasakojo: "2012 metais Lankytojų centras buvo rekonstruotas. Kaip matote, pirmas aukštas skirtas lankytojams. Čia įrengta vidaus ekspozicija, kurios tema - mitologija. O antrame aukšte yra administracinės patalpos. Čia dirbame mes - šeši darbuotojai. Mūsų komandoje yra jaunimo, mėgstančio gamtą ir savo darbą."

Apie ekspoziciją ir Sirvėtos regioninio parko savitumus papasakojo vyr. kraštotvarkininkas Marius Semaška. "Švenčionių aukštumos kalvos iškilusios apie 200 metrų virš jūros lygio. Aukščiausias taškas - tarsi salelė - Nevaišių kalva yra 289 metrai virš jūros lygio. Rytinė regioninio parko dalis aukštesnė, vakarinė kiek žemesnė. Švenčionių aukštumoje vingiuojančių upių, upelių, šaltinių ir telkšančių ežerų sistema priklauso Dauguvos ir Nemuno upių baseinams."

Vėliau keliaujant autobusu ir pėsčiomis galima buvo pamatyti nemažai įdomybių. Įspūdingai atrodo plačiašakis 600 metų Adamavo ąžuolas ir jaunesnis įmantrios šakų šukuosenos Stanislavavo. Prie Sėtikio ežero yra Lino verdene vadinamas šaltinis. Iš nedidelio baseino, pasidengusio žaliadumbliais ar rudadumbliais, vanduo krenta trimis kriokliais ir nuteka į ežerą. Jis yra gėlas ir turi maždaug 3,3 karto didesnį geležies kiekį. Srovės liejasi ištisus metus, nes žiemą šaltinis neužšąla. Geležis rusvai nuspalvina vietas, kuriomis teka vanduo, todėl Lino verdenė atrodo labai savitai.

Įdomūs radiniai

Regioniniame parke yra objektų, bylojančių praeities įvykius, žmonių gyvenimo būdą ir vertybes: keturi pirmu tūkstantmečiu prieš Kristų datuojami piliakalniai, kurių vardais iki šiol vadinami ir šalia esantys kaimai – Aučynų, Rakštelių, Kačėniškės ir Stūglių.

Kačėniškės piliakalnis jau iš tolo atrodo įspūdingai. Jį supa į dangų besistiebiančios laibakamienės pušys ir krantus skalaujantis Mergežeris. Ant piliakalnio darbavosi archeologų grupė. Radinių paieškos jau ėjo į pabaigą. Apie piliakalnį ir ko ieškojo kasinėdami, atvykėliams papasakojo archeologas Olegas Fediajevas. Jis sakė, kad nuo vasaros pradžios čia dirba 10 žmonių būrys. "Anksčiau šios vietos buvo apaugusios miškais. Čia, kur dabar stovime, buvo labai tankus pušynas, - kalbėjo O.Fediajevas. - Saugomų teritorijų tarnybos dėka pradėjome įgyvendinti projektą. Pirmiausia buvo nukirsti medžiai, tvarkoma, dabar darome archeologinius tyrimus." Archeologas teigė, kad kadangi XIX-XX amžiuje piliakalnis buvo ariamas, didžioji kultūrinio sluoksnio dalis nuvažiavo į šlaitus. Todėl istorinių keramikos liekanų galima rasti bet kur. "Kačėniškių piliakalnis - tai kompleksas. Mano manymu, dar viena iš aplinkinių kalvų yra piliakalnis, o kitoje - pilkapių liekanos, - teigė O.Fediajevas. - Mat šiose vietose žmonės gimė, gyveno, mirė, čia buvo ir laidojami."

Vasarą per archeologinius kasinėjimus Kačėniškių piliakalnyje rasta dviejų rūšių keramikos - brūkšniuotosios ir grublėtosios. O.Fediajevas parodė radinius - puodų nuolaužas. "Tai yra brūkšniuotoji keramika. Pagal ją buvo pavadinta kultūra nuo Latvijos Šiaurėje, Varšuvos Pietuose iki Karpatų Rytuose. Įsivaizduokite - štai tokiame areale gyveno tos keramikos atstovai. Kas jie buvo? Baltai. Ši keramika egzistuoja nuo antrojo tūkstantmečio prieš Kristų iki antrojo mūsų eros amžiaus, - apspitusius smalsuolius švietė archeologas. - Tai yra seniausias sluoksnis, kurį čia aptikome." Tuo laikotarpiu Kačėniškių piliakalnis ir atsirado. Daugumos tyrinėtojų nuomone, brūkšniuotosios keramikos kultūra yra tipiška Rytų baltų archeologinė kultūra.

O.Fediajevas rodė ir grublėtosios keramikos radinių, sakė, kad tokiuose puoduose valgyti buvo verdama lyg špižiniuose. Jų paviršius iš pradžių būdvo aptepamas tirštu, o vėliau, veikiausiai, apdrėbiamas skystu moliu. Tokie puodai gerai atlaikydavo karštį. Maždaug iki vienuoliktojo mūsų eros amžiaus egzistavo būtent tokia - grublėtoji keramika. Šie Kačėniškių piliakalnio radiniai, anot archeologo, gali būti datuojama penktuoju amžiumi. Dar buvo parodytas molio tinko gabalas. Jis leidžia manyti, kad toje vietoje stovėjo pastatas, iš vidaus drėbtas moliu. Visi archeologų radiniai taps Švenčionių Nalšios muziejaus eksponatais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"