TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Greetings from Vilnius

2016 01 05 6:00
Autoriaus nuotrauka

Beveik viso krikščioniškojo pasaulio miestuose, išskyrus nebent paklaikusius nuo politinio korektiškumo, žiba ir iki Trijų karalių turėtų žibėti kalėdinės eglės. Jei ne eglės, tai bent jas kiek primenančios kūginės formos metalo ar plastiko konstrukcijos. 

Viena tokių stovi ir Katedros aikštėje Vilniuje. Prie jos nuo ryto iki vakaro nesiliauja bruzdesys – įvairiausio amžiaus šventiškai nusiteikusi publika vaikštinėja, dairosi, ir, žinoma, fotografuojasi. Jai daugiausia ir skirtas švytintis „europietiškas“ užrašas Greetings from Vilnius. Žinoma, galėtų ten būti, pavyzdžiui, užrašas „Linkėjimai iš Vilniaus“. Bet mūsų mostas platus, mes žvelgiame plačiau, jau esame „europai“ (europas yra tokia nauja tautybė – tokio plataus tarptautinio akiračio lietuvis, kuris net varžosi būti lietuvis), be to, galvojame apie svečius iš viso pasaulio.

Ką galėtų pamanyti užsienietis, matydamas užrašą „Linkėjimai iš Vilniaus“? Pirmiausia, jis galėtų supainioti miestus, nes žino žodį „Vilnius“, o čia „Vilniaus“. Skiriasi tik viena raidė, bet Budapeštą nuo Bukarešto taip pat vos pora raidžių skiria. Na, dėl miesto pavadinimo dar galima susigaudyti, o žodis „linkėjimai“ būtų visai nesuprantamas. Gal tai ksenohomofobai lietuviai rašo kažką dviprasmiška ir nepadoraus. Ką gali žinoti, gal „Linkėjimai iš Vilniaus“ išvertus būtų, pavyzdžiui, Damn from Vilnius, arba Be off from Vilnius.

Jokiu būdu negalima rašyti lietuviškai! Baisią nepagarbą Vilniuje besilankantiems užsieniečiams parodytume, žiūrėk, koks nors užsienio turistas pasijustų ne kaip namie. Be to, lietuviškas pasveikinimas atrodytų kažkaip provincialiai, nesolidžiai, tarsi nebūtume Europa. Ar ne?

Turistus reikia gerbti ir mylėti, nes jie atsiveža ir išleidžia nemažai pinigėlių. Turizmas pasaulyje virto verslo, kurio apyvarta siekia astronomines sumas, šaka. Yra šalių, kurių biudžetuose pajamos iš turizmo sudaro liūto dalį. Tačiau turizmas turizmui nelygu. Nemažai yra tokių turistų, kurie važiuoja gero alaus pigiau pagerti arba... (padoriame laikraštyje nepatogu rašyti). Bet, tikėkimės, didžioji dalis turistų nuoširdžiai domisi mūsų kraštu, žmonėmis, paveldu, valstybe, nori ką nors pamatyti, o ne vien pasidaryti „selfiuką“, lietuviškai dabar vadinamą asmenuke. Asmenukė – tai tokia išmaniuoju telefonu pasidaryta nuotrauka, kurioje vis tas pats veidas vypso įvairiausių „greetingsų“ fone.

O gal norima pasipuikuoti prieš provinciją: štai Vilnius – Europos Sąjungos valstybės sostinė su visokiausiomis ambasadomis ir atstovybėmis, o ne kokie nors Biržai ar Rietavas. Vilniuje pilna užsieniečių, čia net autobusuose pranešimai skamba ir angliškai. Tačiau ar nepamirštama, kad Vilnius pirmiausia yra Lietuvos sostinė, o Katedros aikštė – pagrindinė valstybės aikštė? Greta dunkso Gedimino pilis, Valdovų rūmai. Čia per atostogas lankosi moksleiviai iš visos Lietuvos. Ar ne apie juos pirmiausia reikia galvoti? Kokį pavyzdį jiems rodo Lietuvos sostinė? Šalia Vinco Kudirkos paminklo istoriniame pastate (Gedimino g. 9), kuriame 1918 metais dirbo Lietuvos Taryba, yra įsikūręs prekybos centras GO9 SHOP. MEET. LIVE. Virš pagrindinio įėjimo gatvėje esantys garsiakalbiai, per kuriuos be perstojo angliškai klykia „legendos“. Ypač išraiškingai ir plačiai jos aidi tylų sekmadienio rytą, kai žmonės traukia į Katedrą.

Kad ir kur pažvelgsi – vien „prekių ženklai“. Kažkaip teko keliolika minučių lūkuriuoti prie filharmonijos. Pub'as „The Portobello“, viešbutis „Amber Apple Hotel“ (vietoj „amber“ parašysi „gintaras“ – atrodys nesolidžiai), „California Tapas & Wine“, „Ramada Imperial“ (kam neaišku – restaurant), „Cafe Monmartre“ (čia gali gauti simple french food). „Baldessarini“, „Dress CODE“, „Corneliani“, „Palermo“, „Space Styleconcept“ – sprendžiant iš manekenų languose, tai drabužių parduotuvės. Šalia jų – stiklo dirbinių vitrina, kurioje – „Glass Magic“. Kad tai lietuviški dirbiniai, galima spręsti iš internetinio adreso www.stiklopaslaptis.lt. Toliau – „House of Naive“ – taip pat lietuviški dirbiniai: „Made in Lithuania“. Ir tai vos ne visame Vilniuje. Žinoma, laikantis Kalbos komisijos reikalavimų, daugumoje vitrinų yra ir lietuviškai parašyta, tačiau taip, kaip prekybininkai, rėksmingai skelbiantieji įvairias nuolaidas, kamputyje diskretiškai užrašo „yra papildomų sąlygų“.

Nuo sovietmečio, o gal ir nuo baudžiavos liko ūpas puikuotis užsieniniais daiktais. Sovietmetį užsieninių daiktų turėjimas reiškė tam tikrą visuomeninį statusą – turi pažinčių, prieini prie lovio, gali išvažiuoti į užsienį ir panašiai. Primityvūs žmonės tuo puikuodavosi, tai išliko. Anais laikais jei susirinkusioje kompanijėlėje būdavo nors vienas ruskojazyčnas, buvo įprasta kalbėtis rusiškai. Bent jau liumpeniškoje aplinkoje. Dabar kiti laikai, dabar mes jau Europoje, dabar bet kuria proga stengiamės pasirodyti, kad mokame angliškai. Kaip kadaise arčiau dvaro buvę baudžiauninkai stengdavosi pasipuikuoti prieš kitus slebyzawodami lenkiškai. Ir į turistus mes žiūrime tarsi baudžiauninkai į ponus – susiriesi dvilinkas, žiūrėk, pinigėlį numes. Taigi Greetings from Vilnius!

Rimantas Gučas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"