TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Grėsmė jūrinės valstybės simboliui

2014 03 08 6:00
Prieš aštuonerius metus už 2 mln. įsigyta škuna tampa vis didesne našta Klaipėdos universitetui. Jūračio Lechovičiaus nuotrauka

Vieninteliam plaukiojančiam ir Lietuvą, kaip jūrinę valstybę, užsienyje įvairiose regatose garsinančiam burlaiviui „Brabander“ iškilo grėsmė atsidurti šalia muziejinio „Meridiano“. Mat už Vyriausybės skirtus 2 mln. litų prieš 8 metus Klaipėdos universiteto (KU) pirktas laivas tapo našta pačiai Alma mater.

Mokslinis tiriamasis ir mokomasis burlaivis iki šiol nėra techniškai parengtas laivybos sezonui, nors pirmasis plaukimas numatytas jau balandį. Esą KU nėra suinteresuotas toliau išlaikyti burlaivį, nes baigia statyti naują, beveik 40 mln. litų kainuosiantį modernų mokslinį laivą - katamaraną.

Jūrinių tradicijų puoselėtojai būgštauja, kad praradusi jaunimą, mokslininkus kasmet plukdžiusį „Brabander“ Lietuva nebeturės vienintelio ją, kaip jūrinę valstybę, užsienyje pristatančio vėliavnešio.

Vienintelis ir laukiamas

Lietuvos valdžia labai dažnai pabrėžia jūrinės valstybės statusą, tačiau mūsų šalis turi vos vieną burlaivį - „Brabander“. Toks laivas yra vienintelis visose Baltijos šalyse.

1980 metais pradėjęs plaukioti škunos tipo „Brabander“ už Vyriausybės skirtus 2 mln. litų buvo įsigytas Olandijoje 2006 metais. Burlaivio paskirtis - pirminis jūreivių studentų mokymas, moksliniai tiriamieji darbai jūroje, Lietuvos reprezentacija įvairiuose tarptautiniuose, prestižiniuose renginiuose, regatose.

Laivu naudojasi ne tik povandeninės archeologijos profesionalai, ornitologai, geografai ir kiti mokslininkai, bet ir moksleiviai. Esą palaiminęs sprendimą įsigyti burlaivį tuometis premjeras ir buriavimo entuziastas Algirdas Mykolas Brazauskas pabrėžė, kad „Brabander“ privalo būti ne tik KU, bet ir visos Lietuvos laivas. Todėl kasmet burlaivis priglaudžia ir moksleivius, kurie jūroje mokosi laivybos subtilybių, susipažįsta su jūreivių, jūrininko profesija, o galiausiai su pasaulio valstybėmis ir kitų šalių kultūromis.

Bene labiausiai burlaivis „Brabander“ pasižymėjo regatoje „The Culture 2011 Tall Ships” ir miestų šventėse. Regata startavo Klaipėdoje, kur tradiciniame įgulų parade „Brabander“ gavo geriausio laivo apdovanojimą.

Apskritai šis burlaivis yra geriau žinomas užsienyje nei Lietuvoje, nes laivybos sezonu didžiąją vasaros dalį praleidžia kelionėse jūromis, regatose. Laivu plaukę žmonės LŽ pasakojo, kad „Brabander“ uostuose sutinkamas itin šiltai, burlaivyje priėmimus rengia miestų merai, „Brabander“ visada išsiskiria ir regatose. To priežastis - ypatinga tvarka laive, motyvuota moksleivių įgula, kuri moka išradingai prisistatyti.

Bijo liūdnų pasekmių

Šiuo metu garsusis burlaivis stovi prisišvartavęs savo įprastoje vietoje Klaipėdoje, Kruizinių laivų terminale. Kiek laiko jis dar ten stovės, neaišku. Pasak laivo kapitono Valdemaro Vizbaro, tam, kad škuna galėtų išplaukti į pirmąją mokslinę ekspediciją balandį, ją reikia tinkamai techniškai parengti.

„Kaip ir automobilis, laivas kasmet prieš laivybos sezoną turi būti techniškai patikrintas, parengtas. Tam reikia 38-45 tūkst. litų, nes visos burlaiviui reikalingos medžiagos ir remonto darbai yra labai brangūs. Kreipėmės į laivo valdytoją KU, tačiau atsakymo, ar bus skirti pinigai, nesulaukėme. Čia ir yra didžiausia bėda: ant nosies - laivybos sezonas, o mes net nežinome, ar būsime pasirengę išplaukti“, - LŽ pasakojo kapitonas.

Anot jo, jeigu „Brabander“ šiemet nesugebės laiku dalyvauti tarptautiniame projekte, KU net gresia grąžinti Europos Sąjungai 1,5 mln. litų. „Tas projektas yra susijęs su moksleivių praktika, mokymais laivuose. Šiemet bus jau ketvirti ir paskutiniai projekto metai. Į laivą atrenkama devintų-vienuoliktų klasių 16-18 moksleivių įgula. Išplaukti pagal programą turime birželio 26 dieną, o grįžti į Klaipėdą - po dviejų mėnesių. Mūsų moksleiviai kelionės metu net penkis kartus keičia laivus, o į mūsų laivą taip pat patenka kitų šalių moksleiviai. Vyksta įgulų rotacija, taip pasisemiama neįkainojamos patirties“, - tikino kapitonas.

V.Vizbaro teigimu, pastaraisiais metais reikiamą finansavimą iš KU pavykdavo gauti tik paskutinėmis savaitėmis ir, vos spėjus laivą paruošti plaukti, tekdavo palikti uostą. „Jeigu viskas vyktų planuotai, laivą techniškai sutvarkytume anksčiau ir likusį laiką skirtume mokymams. Šie metai - patys kritiškiausi, nes laivas stovi be techninės apžiūros, o pinigų niekas nežada. Gal KU ir skirs lėšų siekdamas neprarasti 1,5 mln. litų ir baigti dalyvauti moksleivių jūrinių mainų projekte, bet kas laivo laukia kitais metais?“ - svarstė kapitonas.

Nori aiškumo

KU nuotrauka

Ir anksčiau strigusį KU finansavimą „Brabander“ dar labiau apsunkino naujas statomas mokslinis-ekspedicinis laivas, kuris į vandenį turėtų būti nuleistas arba šį rudenį, arba kitais metais.

„Kitaip tariant, „Brabander“ statomas konkurentas, nors manau, kad galėtų būti naudojami abu laivai. Naujasis modernus laivas - ne burlaivis. Jame nebus galima atlikti jokios praktikos, tik mokslinius tyrimus. Kitas dalykas - skiriasi ir abiejų laivų statusas. Mes lengvai patenkame į bet kokį uostą, jame galime švartuotis, o naujajam laivui per diplomatines atstovybes teks pusmetį derinti reikalus, kad jis galėtų svečiuotis užsienio valstybėje“, - aiškino škunos kapitonas.

Jis įsitikinęs, kad „Brabander“ nebeatliekant mokomosios praktikos Lietuva netektų ir vienintelio jūrines tradicijas puoselėjančio flagmano.

„Dabar mūsų laive visi norintys Lietuvos moksleiviai gali atlikti praktiką, susipažinti su jūrine profesija, patikrinti save. Tai ir yra jūrinės valstybės statuso palaikymas, nes jeigu nebus edukacijos, praktikos, nebus ir tradicijų tęstinumo“, - dėstė klaipėdietis.

Jam keista, kodėl KU vadovybė dėl laivo išlaikymo, kasmetinio pinigų poreikio techninei apžiūrai nesikreipia į Vyriausybę, jeigu 40 tūkst. litų išties yra per didelė našta universitetui.

„Šis burlaivis - ne tik Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, vėliavnešys, bet ir KU, kaip aukštosios mokyklos, puoselėjančios jūrinę akademinę bei mokslinę veiklą, simbolis. Mums reikia labai aiškios politikos, KU pozicijos - reikalingas „Brabander“ Lietuvai ar ne?“ - kalbėjo V.Vizbaras.

Smūgis mokslininkams

Burlaivis įsigytas, kai KU rektoriumi dirbo prof. Vladas Žulkus. „Tikrai yra iškilusi didelė grėsmė parasti „Brabander“. Man keista tokia KU vadovybės pozicija, nes būtinos kasmetinės lėšos nėra milžiniškos. Taip pat manau, kad „Brabander“ ir naujasis mokslinių tyrimų laivas neturėtų konkuruoti“, - LŽ sakė jis.

V.Žulkaus manymu, abu KU laivai būtų naudingi, nes naujasis nepritaikytas jūrinei praktikai, be to, jo nuoma būtų pernelyg brangi mokslininkams.

„Dabar para „Brabander“ mums, povandeninės archeologijos atstovams, kainuoja 750-1000 litų, o naujasis laivas atsieis 4-5 kartus brangiau. Jeigu bus atsisakyta „Brabander“, teks prašytis pas menkių žvejus į botus“, - tikino profesorius.

Tačiau didžiausias škunos pranašumas, palyginti su naujuoju moksliniu laivu, yra galimybė atlikti praktiką studentams, moksleiviams. „Edukacija jūrinei valstybei yra labai svarbi. Arba nebesivadinkime jūrine valstybe. Juk tas burlaivis yra ne tik KU, bet ir visos Lietuvos, pirktas už Vyriausybės skirtus pinigus. Negi KU nori prarasti savo vizitinę kortelę? Tuomet burlaivis gali atsidurti greta „Meridiano“ Danės upėje kaip neplaukiojanti puošmena“, - svarstė V.Žulkus.

Brangus išlaikymas

KU infrastruktūros ir plėtros prorektoriaus prof. Rimanto Didžioko LŽ nepavyko pakalbinti, tačiau universiteto Infrastruktūros direkcijos vadovas Vidmantas Doleba sutiko pakomentuoti „Brabander“ situaciją.

„Jei prof. V.Žulkus kritikuoja dabartinę vadovybę, įdomu, ką jis, būdamas rektoriumi, padarė, kad tas laivas ilgai gyvuotų? Taip, galima pripažinti, kad KU skiria per mažai dėmesio „Brabander“, tačiau šių metų remontui, manau, pinigų pavyks rasti. Kaip ir kasmet, nors ir sunkiai sekasi tai daryti“, - teigė jis.

Paklaustas, ar dėl škunos kasmetinio finansavimo yra bent kreiptasi į Vyriausybę, V.Doleba atsakė to nepamenantis.

„Pernai šio laivo remontui buvo išleista per 300 tūkst. litų. Apskritai metinis šio laivo išlaikymas atsieina kelis šimtus tūkstančių litų: algos komandai, degalai, kita. Tad kapitono V.Vizbaro įvardyti 40 tūkst. litų nėra visa suma. Tiek reikia laivui parengti šiam sezonui“, - sakė V.Doleba.

Pasiteiravus apie burlaivio ateities perspektyvas, KU atstovas neatmetė galimybės, jog škuna gali būti juridiškai iš plaukiojančios laboratorijos performuota į viešąją įstaigą. „Tuomet laivas turėtų savo sąskaitą, įstaigos vadovai rūpintųsi ir finansavimu. Žinoma, paramos iš KU tam laivui reikėtų daugiau, tačiau galiu patikinti, kad ateityje jis išliks mokomasis ir su nauju statomu nekonkuruos", - aiškino jis.

Tačiau V.Doleba pripažino, kad šiandien laivo parengimo laivybos sezonui klausimas - neišspręstas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"