TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Gydymo įstaigų iždą pildo ir emigrantai

2016 08 03 6:00
Į gydytojus emigrantai kreipiasi ne tik prireikus skubios medicinos pagalbos, bet ir iš anksto susitarę dėl planinių operacijų ar tyrimų. Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Vasaros atostogų į Lietuvą skubantys emigrantai tėviškėje numato ne tik aplankyti artimuosius, bet ir pasitikrinti sveikatą arba pasigydyti.

Užsienyje gyvenantys lietuviai teigia, jog taip jie daro ne vien dėl finansinių sumetimų, bet ir todėl, kad labiau pasitiki Lietuvos gydytojų kompetencija.

Lengviau susikalbėti

Šalies gydymo įstaigų atstovai „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad pasitaiko atvejų, kai užsienyje gyvenantys ir tėvynėje viešintys lietuviai kreipiasi į mūsų šalies įstaigas patyrę traumas ar paūmėjus ligai. Tačiau tai – pavieniai atvejai. Kur kas dažniau emigrantai grįžta į tėvynę dėl planinės operacijos ar rimčiau pasigydyti. Lietuvos gydymo įstaigose jie lankosi ne tik vasarą, bet ir prieš didžiąsias metų šventes – Velykas ir Kalėdas.

Štai praėjusią savaitę iš Norvegijos pas tėvus grįžusi kaunietė Neringa Ž. skubėjo apsilankyti pas Kauno klinikų medikus. „Lietuvos žinioms“ ji pasakojo, kad dėl galimybės atlikti kai kuriuos tyrimus su medikais susitarė prieš gerą pusmetį. Todėl iš Norvegijos parsivežė specialų raštą, įrodantį, kad svečioje šalyje ji ne tik dirba, bet ir apdrausta. Tad Lietuvoje moteris gali gydytis tokiomis pat sąlygomis, kaip ir kiti mūsų šalyje apdrausti gyventojai.

„Atlikti tyrimų rinkausi Lietuvą, nes man lengviau susikalbėti su gydytojais ir viską išsiaiškinti. Norvegų ar anglų kalbos kol kas itin gerai nemoku, kad galėčiau lengvai bendrauti medicinos temomis. Todėl man paprasčiau tyrimus atlikti Lietuvoje ir viską išsiaiškinti, o jeigu reikės, ir daryti operaciją. Paskui gydytis galima ir Norvegijoje“, – prisipažino emigrantė.

Anot Neringos Ž., nemažai jos pažįstamų lietuvių, dirbančių Norvegijoje, elgiasi panašiai kaip ji: jeigu suserga staiga, gydosi vietoje, o jei reikia išsamesnių tyrimų ar sudėtingesnio gydymo, operacijos, stengiasi vykti į Lietuvą. Daugelis emigrantų ne tik labiau pasitiki Lietuvos medikais, bet ir turi kitą argumentą – prireikusį ligoninėse gali aplankyti ir artimieji.

Ne masinis reiškinys

Apie gausesnius užsienyje gyvenančių tautiečių vizitus gydymo įstaigoje pasakojo Šiaulių Moters ir vaiko klinikos direktoriaus pavaduotoja Margarita Valūnienė. Anot jos, vien per vieną liepos savaitgalį ligoninėje sulaukta maždaug dešimties mažųjų pacientų iš užsienio – daugumai jų prireikė skubios medicinos pagalbos.

Tačiau ne visos medicinos įstaigos vasarą sulaukia emigracijoje gyvenančių tautiečių antplūdžio. „Ateina vienas kitas norintis profilaktiškai pasitikrinti sveikatą, ypač vairuotojo pažymėjimui keisti. Bet jie, kaip ir visi, sumoka pinigus“, – teigė Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centro vadovės pavaduotoja medicinai Danguolė Almonaitienė.

Vienos didžiausių sostinėje – Šeškinės poliklinikos direktoriaus pavaduotoja gydymui Ona Panasenkienė „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad šįmet emigrantų antplūdžio minėta įstaiga nejaučia. „Galbūt emigrantai prireikus pagalbos ieško privačiose sveikatos priežiūros įstaigose ar ligoninėse“, – svarstė ji.

Emigrantų neskaičiuoja

Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninės direktoriaus pavaduotojas medicinai Dmitrijus Kačiurinas sakė, kad tikslios į medikus besikreipiančių emigrantų apskaitos niekas neveda. „Per metus paprastai gydome 15–16 tūkst. ligonių, o emigrantų tarp jų būna kelios dešimtys“, – nurodė medikas.

D. Kačiurinas pasakojo, kad į Alytaus gydytojus emigrantai kreipiasi ne tik prireikus skubios medicinos pagalbos, bet ir iš anksto susitarę dėl planinių operacijų ar tyrimų. Tačiau problemų dėl mokėjimo už suteiktas paslaugas, Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninės direktoriaus pavaduotojo medicinai teigimu, nekyla. Atvykusieji dėl planinių operacijų ar tyrimų dažnai jau turi reikiamus dokumentus ar reikiamą sveikatos draudimą, kad nereikėtų už gydytojų paslaugas mokėti iš savo kišenės.

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene Gitana Letukienė „Lietuvos žinioms“ pabrėžė, kad į šią gydymo įstaigą patenka pacientai, turintys gydytojų siuntimus dėl konsultacijų. Todėl išskirti iš jų, kiek yra emigrantų – sudėtinga, nes niekas tokios statistikos neveda. Emigrantai atskirai neskaičiuojami ir tarp neturinčių siuntimų asmenų, kurie už medicinos paslaugas sutinka mokėti iš savo kišenės arba kito draudimo fondo.

„Visi neturintys sveikatos draudimo ar turintys nelietuvišką draudimą, nesvarbu ar tai iš Lietuvos emigravę asmenys, ar užsieniečiai, privalo mokėti už gydymo paslaugas. Jei žmogus išgali tai padaryti, mes ir nesidomime, ar jis gyvena Lietuvoje, ar kur nors užsienyje“, – teigė G. Letukienė.

Naudojasi odontologų paslaugomis

Viena populiariausių medicinos paslaugų, kuriomis naudojasi į Lietuvą sugrįžtanti gana didelė dalis emigracijoje gyvenančių tautiečių – įvairios odontologijos, burnos higienos paslaugos. Ne vienus metus Airijoje dirbanti ir su šeima gyvenanti Vilija S. „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad kasmet vasarą parvažiuoja pas tėvus į Marijampolę, parsiveža ir abu savo vaikus. Tėvų gimtinėje jie ne tik svečiuojasi, aplanko senelius, bet ir profilaktiškai pasitikrina dantis.

Atlikti tyrimų emigrantai dažniau renkasi Lietuvą ir todėl, kad kai kuriems jų su mūsų šalies medikais lengviau viską išsiaiškinti.doctoroz.com nuotrauka

„Jau ne vienus metus esame tos pačios odontologės pacientai, tad rengdamasi grįžti į Lietuvą susisiekiu su ja, suderiname laiką, kada ji galės mus priimti“, – buvusi marijampolietė prisipažino, kad taip pasielgė ir šią vasarą. Tiesa, šįkart ji grįžo be vyro, tad ir pas odontologę lankėsi tik su vaikais. Vyras taisytis dantų atvyks atskirai, matyt, rudenį, kai eis atostogų.

„Lietuvoje taisyti dantis kur kas pigiau nei Airijoje. Be to, čia odontologai dirba geriau. Jie stengiasi išsaugoti dantį, jei tai tik įmanoma padaryti, o ne jį traukti. Tiesa, dantų gydymui naudojamos medžiagos, kiek suprantu, tokios pat, kaip ir kitose Europos šalyse“, – pasakojo emigrantė.

Įstaigų durys atviros

Valstybinės ligonių kasos (VLK) Tarptautinių reikalų skyriaus vedėjo pavaduotoja Lina Noreikienė „Lietuvos žinioms“ sakė, kad Lietuvos piliečiai, legaliai dirbantys ir mokantys mokesčius bet kurioje Europos Sąjungos (ES) šalyje ar Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse (Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine) ir Šveicarijoje – tose šalyse yra apdrausti Privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) ir jose gauna sveikatos priežiūros paslaugas.

„Jei žmogus planuoja svečiuotis Lietuvoje, išvykdamas iš šalies, kurioje legaliai dirba, neturi pamiršti atsivežti Europos sveikatos draudimo kortelės (ESDK) arba jai prilygstančio sertifikato, išduodamo tos šalies valstybinio sveikatos draudimo įstaigos. Ši kortelė pravers, jei Lietuvoje prireiktų būtinosios medicinos pagalbos“, – tikino L. Noreikienė.

Pasak jos, ESDK garantuoja tik būtinosios medicinos pagalbos paslaugų išlaidų apmokėjimą ūmiai susirgus, susižeidus ar paūmėjus lėtinei ligai. Reikiamas planines medicinos paslaugas bet kurios ES šalies apdraustasis gali gauti pateikęs valstybinio sveikatos draudimo įstaigos leidimą (E 112/S2 formos pažymą).

Jeigu žmogus dirba kitoje ES šalyje, tačiau gyvena Lietuvoje, teisę gauti PSDF biudžeto lėšomis teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas gyvenamojoje ES šalyje patvirtina E106 formos pažyma (arba dokumentas S1). Ją išduoda ES šalies, kurioje žmogus dirba ir yra apdraustas socialiniu draudimu, vietos ligonių kasa, socialinio draudimo ar kita kompetentinga įstaiga.

L. Noreikienės teigimu, PSD apdraustieji turi teisę vykti gydytis į kitas šalis ir pagal tarpvalstybinės sveikatos priežiūros direktyvą Nr. 2011/24/ES, kuri galioja bet kurioje ES šalyje ir Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine. Šis teisės aktas suteikia teisę vienos šalies apdraustajam kitoje ES šalyje gauti planines, t. y. iš anksto planuojamas paslaugas, o grįžus gauti tokių paslaugų išlaidų kompensaciją pagal draudimo šalyje taikomus įkainius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"