TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Gyvenimas tarp smegduobių

2015 09 23 6:00
Pasak Kęstučio Barono, kur ir kada atsiras nauja smegduobė, prognozuoti neįmanoma. Jūratės Mičiulienės nuotraukos

Biržų krašte šiuo metu skaičiuojama apie 9 tūkst. įvairaus dydžio smegduobių, o kasmet atsiveria apie 30 naujų. Tačiau žmonės su šiuo pavojingu gamtos reiškiniu jau taip susigyvenę, kad neskuba niekur kraustytis net žemei įgriuvus jų sodyboje.

Anksčiau smegduobės atsiverdavo rečiau - kas dešimt metų po 2-3 naujas. Geologai siekia išsiaiškinti padažnėjusių atvejų priežastis. Įtaria, kad įtakos turi rūgštinis lietus, tačiau tai patvirtinti reikia išsamesnių tyrimų.

Apsidrausti neįmanoma

Kada, kur ir kokio dydžio atsivers nauja smegduobė, prognozuoti neįmanoma, todėl karstiniame regione nuo įgriuvų padarytos žalos nedraudžia nė viena draudimo bendrovė.

„Kol kas nepasitaikė atvejo, kad būtų prasmegęs žmogus, tačiau pastatams, keliams šis gamtos reiškinys pridaro nemenkų nuostolių. Mūsų krašte negalima tarti prakeiksmo „kad tu prasmegtum“, nes taip gali ir atsitikti, - teigė Biržų regioninio parko direktorius Kęstutis Baronas. - Iš tikrųjų mes net negalime tiksliai pasakyti, kiek tų įgriuvų turime. Iki šiol iš palydovo užfiksuotos įgriuvos tikrai yra ne visos, nes pačių mažiausių iš tokio aukščio nematyti.“ Tie minimi 9 tūkst. - yra septynerių metų senumo duomenimis.

Parko darbuotojai stebi ir registruoja įgriuvas anksti pavasarį bei vėlai rudenį, nes vasarą, kai suželia aukšta žolė, nežymių smegduobių galima ir nepastebėti. O tokios yra gerokai pavojingesnės nei, pavyzdžiui, įgriuvusios 15 metrų. Gilios jau nebegilės, nes yra pasiekusios "dugną", o jei įgriuva tik kelių metrų, ar vos vos įdubusi žemė, yra tikimybė, kad toje vietoje atsivers gilesnė duobė.

Užteko trinktelti durimis

Smegduobės gali atsirasti ir lėtai, ir staigiai. K. Baronas prisiminė Naciūnų kaimo atvejį, kai iš mokyklos grįžęs mokinukas kuprinę paliko verandoje ir išbėgdamas smarkiau trinktelėjo durimis. Nubėgęs apie 10 metrų jis atsisuko ir išvydo... prasmengančią verandą - viskas kartu su dujine plytele, stalu, kėdėmis nugarmėjo tarsi į piltuvėlį.

Prieš keletą metų dirbdamas laukuose įgriuvo kombainas, gerai, kad kombainininkas spėjo iš jo iššokti. Ta smegduobė gavo Kombaino įgriuvos vardą. Kita smegduobė buvo pavadinta Pupsio vardu. "Netoli Kirkilų ežerėlių, kurie susidarė susijungus maždaug 30 smegduobių, 1999 metais žemė įdubo vos 1,2 metro, tačiau ten nusilaužęs sprandą pražuvo arklys Pupsis, - pasakojo K. Baronas. - 2010 metais už vieno gyventojo tvarto atsivėrė 7,5 metro gylio ir 8 metrų pločio smegduobė, o mūsų seniūno sodyboje smegduobė atsivėrė prie pat jo kalvės. Baksnodamas strypu toje vietoje jauti, kad dar yra tuštumų, todėl nežinia, kada žemė čia smegs giliau. Tačiau žmonės iš ten nežada kraustytis."

Mieste atsiradusios smegduobės užpilamos žemėmis, užlopomos, o gamtoje lieka natūraliai apželti. "Visų jų užpilti neįmanoma. Štai minėtame Naciūnų kaime, kur prasmego veranda, buvo supilti 25 kamazai žemių, bet žmonėms vis tiek pasirodė pavojinga ten gyventi, tad jie išsikėlė, - kalbėjo K. Baronas. - Taip pat juokaujame, kad Pasvalio rajone vienam gyventojui gamta padėjo išspręsti per didelio namo apšildymo problemas - į smegduobę nugarmėjo pusė dviaukščio namo su lovomis ir šaldytuvais. Įgriuva buvo užpilta, žmogus sutvirtino likusią sieną ir gyvena toliau. Drąsus."

Biržų krašto miškai taip pat pilni smulkių duobių - tarsi bombų pėdsakų. Spėjama, kad ir užpelkėjusios, apžėlusios žemumėlės - irgi kadaise atsivėrusios smegduobės.

Žvalgyba iš oro

Biržų regioninio parko vadovas pripažįsta, kad keli parko darbuotojai negali skersai išilgai išvaikščioti viso parko teritorijos ir suskaičiuoti naujų smegduobių, tad dabar viltys dedamos į atsiradusius bepiločius lėktuvėlius, kuriais galima nufilmuoti žemės paviršių. "Mums tokia įranga labai praverstų, galėtume tiksliau apžiūrėti didelę teritoriją. Lygindami tokią kasmetinę žvalgybą galėtume pateikti ir detalesnių pastebėjimų. Tikimės, kad kada nors tokį lėktuvėlį pavyks įsigyti", - vylėsi K. Baronas.

Smegduobes miške sunkiau pastebėti nei dirbamoje žemėje. Nors, kaip pasakojo K. Baronas, ūkininkai jas dažnai patys, net niekam nepranešę, užverčia žemėmis, kad netrukdytų arti. "Tačiau taip daryti negalima, nes karstinę įgriuvą užvertus žemėmis vanduo graužiasi kitur. Be to, tokioje vietoje netoli požeminis vanduo, yra pavojus jį užteršti, - sakė K. Baronas. - Apskritai mūsų krašte vanduo užteršiamas daug greičiau, nes molingas teršalus sulaikantis dirvožemis yra tik 10-20 centimetrų storio, o giliau - gipsas, dolomitas, kuris yra labai pralaidus. Tad daug kas priklauso nuo pačių gyventojų sąžiningumo."

Gėlas vanduo - agresyvesnis

„Smegduobės atsiranda dėl paviršinio ir požeminio vandens veiklos. Požeminį vandenį iš paviršiaus papildydamas gėlas vanduo prateka pro karstėjantį sluoksnį, jį tirpdo ir formuoja tuštumas. Viršuje likęs grunto ir uolienų skliautas neišlaiko, žemė įgriūva, - aiškino geologas, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Inžinerinės geologijos skyriaus specialistas Vidas Mikulėnas. - Lietaus vanduo yra labai gėlas, savo prigimtimi agresyvesnis, todėl intensyviau nei požeminis tirpdo uolienas - gipsą. Tai tokia paprasta paslaptis.“ Pasak jo, pastebėta, kad daugiau įgriuvų atsiranda pavasarį ir rudenį, bet pernai naujų įgriuvų atsirado ir žiemos pradžioje, žemei įdubti nebūdingu metų laiku.

Gipso šiame krašte yra daug, jo sluoksnis įvairaus storio, įvairiame gylyje. Pavojingiausia, kai sukarstėjęs gipso sluoksnis yra arti žemės paviršiaus, tada didesnė tikimybė, kad žemė įdubs. "Tačiau net geologiniai tyrimai negali garantuoti, kad už kelių metrų neatsiras įgriuva. Na, tarkime, išgręžė gręžinį, patikrino, ertmės nėra, tačiau už 100 metrų jau gali būti kitaip. Negalime visko nuskenuoti, gręžiniai irgi brangiai kainuoja", - sakė jis.

Ši Geologų smegduobė atsivėrė 2003 metais per Geologų dieną, balandžio 22-ąją, todėl ir gavo tokį vardą.

Biržų krašte draudžiama statyti užtvankas, hidroelektrines, nes vienoje vietoje susikaupęs didelis kiekis vandens gali paveikti požeminius sluoksnius, ištirpdyti gipsą ir atverti naujų smegduobių.

Regionas plinta

Geologas V. Mikulėnas patvirtino, kad pastaraisiais metais intensyviau registruojamos ir tiriamos smegduobės. "Pernai kartu su Biržų regioninio parko darbuotojais parko teritorijoje užfiksavome 30 naujų smegduobių, o visame karstiniame rajone, kuris apima ne tik Biržų, bet ir Pasvalio, dalį Panevėžio rajonų, - 48 įgriuvas, - teigė V. Mikulėnas. - Įdomu tai, kad pernai Panevėžio rajone radome kelias smegduobes už žinomo, oficialiai patvirtinto karstinio regiono ribos, tad artimiausiu metu ribas teks tikslinti. Dabartiniais duomenimis, karstinis regionas užima apie tūkstantį kvadratinių kilometrų."

Pasak geologo, tokių karstinių reiškinių daug kur pasaulyje pasitaiko. "Tik mūsų "karstas" - devono periodo dolomito storymė, kurioje yra lengvai vandenyje tirpstančio gipso sluoksnių - sunkiau nuspėjamas, nes ne visur vienodai pridengtas ledynmečio nuogulomis, - pasakojo V. Mikulėnas. - Kitose šalyse, pavyzdžiui, Ispanijoje, Slovakijoje, geologinės sąlygos šiek tiek kitokios: uolienos karstėja nuo žemės paviršiaus, jos yra matomos. Lietuvoje šis sluoksnis pridengtas, todėl ir įgriūva, o gyventojams sukelia netikėtumų, nepatogumų ir net pavojų."

Pasak geologo, karstiniame regione namus statyti rizikinga, tad geologiniai tyrimai čia privalomi - galioja atskiras statybos reglamentas. Šių metų pradžioje Biržų savivaldybė bandė ieškoti galimybių gyventojams nors iš dalies kompensuoti geologinius tyrimus. Tačiau aukščiausios valdžios institucijos, deja, lėšų tam nerado.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"