TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Į Baltarusiją keliausime ir laivais

2013 10 12 6:00
Nemuną ties Druskininkais rengiamasi pritaikyti laivybai. Lauros Pačtauskaitės (ELTA) nuotrauka

Susisiekimo ministerija inicijuoja Lietuvos ir Baltarusijos valstybės sienos teisinio režimo pakeitimą, atversiantį galimybę tarp Druskininkų ir Gardino kursuoti keleiviniams laivams.

Tarpvalstybinės sutarties su Baltarusija pataisos jau palaimintos keturių ministerijų ir kitų atsakingų institucijų. Ties Druskininkais planuojama statyti naują prieplauką bei įrengti reikiamą infrastruktūrą, o baltarusiai siūlo pamąstyti ir apie laivininkystės ruožo išplėtimą iki Kauno bei galimybę Nemunu plukdyti ir krovinius.

Suabejojo tik VSAT

Lietuvos ir Baltarusijos valstybės sienos teisinį režimą nustatančiose sutarties pataisose, inicijuotose Susisiekimo ministerijos, numatoma, kad laivams Nemunu bus leidžiama plaukioti navigacijos sezono šviesiu paros metu. Norintys švartuoti prie kitos prieplaukos Švendubrėje (Lietuvoje) ar Privalkoje (Baltarusijoje) laivų įgulos valstybės sienos perėjimo punkte, esančiame vidaus uoste, privalės deklaruoti sienos kirtimo faktą. Dabar sutartyje numatyta, kad valstybės sienos linija eina upės viduriu ir abiejų šalių laivai gali plaukti tik iki šios linijos. Tamsiuoju paros metu laivai turės būti prieplaukose arba švartuotis savo valstybės pasienio vandenyse.

Pateikusios kai kurias redakcinio pobūdžio pastabas, tarpvalstybinės sutarties su Baltarusija pataisoms jau pritarė Finansų, Aplinkos, Teisingumo ir Vidaus reikalų ministerijos bei kitos institucijos. Tiesa, pritardama tokiems užmojams, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) pareiškė abejonių dėl galimos grėsmės valstybės sienos su Baltarusija apsaugai ir kontrolei. Tad Lietuvos valstybės sienos apsaugos ir kontrolės užtikrinimas gali pareikalauti papildomų finansinių ir žmogiškųjų išteklių. Susisiekimo ministerijos parengtoms sutarties pataisoms dar turės pritarti ir Seimas.

Kelią jau išbandė laivas iš Gardino

Druskininkų savivaldybės mero pavaduotojo Lino Urmanavičiaus teigimu, imtis iniciatyvos laivybai pritaikyti Nemuno ruožą tarp Gardino ir Druskininkų įvairias institucijas savivaldybė ragino dar prieš keletą metų. Mat 2006 metais buvo pasirašytas Lietuvos ir Baltarusijos susitarimas dėl upių valstybės sienos perėjimo punkto Švendubrė-Privalka įkūrimo. Tačiau ilgą laiką tai tebuvo vien norai. „Tik šįmet bandomuoju plaukimu iš Gardino į Druskininkus atplaukęs garlaivis įrodė, kad keleiviniai laivai gali plaukioti Nemunu, tereikia kiek pagilinti bei išvalyti upės vagą“, - LŽ sakė L.Urmanavičius.

Anot jo, atvėrus šį vandens kelią Druskininkams atsivertų ir naujos galimybės pritraukti turistų, nes palanki Druskininkų padėtis laivybai kol kas neišnaudojama. Toks vandens maršrutas duotų naudos tiek Lietuvai, tiek Baltarusijai. Lietuvos turistai laivais galėtų nuvykti į Gardiną, o baltarusiai – į Druskininkus, kuriuose gausu traukos objektų – sanatorijų, SPA centrų, vandens parkas, slidinėjimo trasos. Be to, turint galvoje, kad iki Gardino atiteka ir Augustavo kanalas, ateityje atsivertų dar didesnės galimybės plėtoti vandens keliones Nemunu, pritraukti ir kaimynus lenkus. „Norėtume, kad valstybes sujungtų ne tik vandens kelias, bet ir dviračių takai. Tačiau kol kas apie tai galime tik pasvajoti“, - tvirtino Druskininkų vicemeras.

Jau projektuoja

L.Urmanavičiaus teigimu, norint Nemuną ties Druskininkais pritaikyti laivybai, reikia išvalyti jo laivakelį bei jį pažymėti, taip pat įrengti upių pasienio kontrolės punktą. Druskininkų vicemero teigimu, šie darbai kainuos milijonus litų ir tai esą jau ne savivaldybės jėgoms.

Pasienio punktų statyba bei eksploatacija užsiimančios Pasienio kontrolės punktų direkcijos direktorius Arnoldas Tvaronavičius patvirtino, kad jau vyksta parengiamieji Švendubrės upių pasienio kontrolės punkto įkūrimo darbai. Tačiau susiduriama su problemomis - valstybė ten neturi nuosavos žemės, toje vietoje ji visa privati ir ją reikės išpirkti iš savininkų. „Upių pasienio kontrolės punkto, kuris jau projektuojamas, įrengimas kainuos apie 12,5 mln. litų. Iš jų apie 2 mln. VSAT panaudos prieplaukos statybai, o kitus 10,5 mln. litų išleisime žemei išpirkti bei punkto infrastruktūrai įrengti. Vis dėlto darbus pradėsime jau pavasarį, o vėlų rudenį jie bus užbaigti“, - LŽ patikino A.Tvaronavičius. Pasak jo, projektas finansuojamas iš Europos Sąjungos bendradarbiavimo per sieną programos. Jį numatyta užbaigti iki 2015 metų.

Siūlo neapsiriboti vien Druskininkais

Siekiams Nemuno upės ruožą tarp Gardino ir Druskininkų paversti tinkamu laivybai, pritaria ir Baltarusija. „Gardino srityje registruota 400 mažųjų laivų, iš jų apie 10 proc. – jachtos, galinčios plaukioti Nemunu“, - tvirtino Baltarusijos Transporto ir komunikacijų viceministras Aleksandras Šiško. Pasak jo, Baltarusijos valstybinės vandens kelių įmonės filialas Gardine pasirengęs plukdyti keleivius iš Gardino į Druskininkus ir net toliau – iki pat Kauno. Ir ne tik keleivius, bet net ir krovinius. Žinoma, jei laivybai bus pritaikytas visas Lietuvos pusėje esantis Nemuno upės ruožas, kurio ilgis – apie 260 kilometrų.

Susisiekimo ministerijos Komunikacijos ir protokolo skyriaus vyriausioji specialistė Audronė Filimanavičienė LŽ informavo, kad išties jau dirba Lietuvos bei Baltarusijos bendra komisija. Ji svarsto galimybes sudaryti sąlygas plaukioti pramoginiams laivams, plėtoti vandens turizmą minėtame Nemuno ruože, taip pat keleiviams ir krovininiams laivams plaukioti tarp Gardino ir Druskininkų, o galbūt ir iki Kauno ar dar toliau – per Baltarusijoje esančią kanalų sistemą į Lenkiją bei Vokietiją.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"