TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Į Klaipėdos pliažus grįš Mėlynoji vėliava

2015 04 02 6:00
Smiltynė Mėlynosios vėliavos neturi nuo 2009-ųjų, bet kitąmet gali ją susigrąžinti. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Uostamiesčio merija nutarė vėl dalyvauti vadinamojoje Mėlynosios vėliavos programoje ir siekti sugrąžinti ją į Klaipėdos paplūdimius.

Mėlynosios vėliavos statuso Smiltynės ir Melnragės pliažai neturi nuo 2009-ųjų. Dabar planuojama, kad kitais metais šiuo tarptautiniu kokybės ženklu turėtų puoštis jau net trys Klaipėdos paplūdimiai: Smiltynės, Melnragės ir Girulių.

Dalyvavimas tokioje programoje miesto biudžetui gali kainuoti keliasdešimt tūkstančių eurų per metus, todėl skeptikai mano, kad Mėlynosios vėliavos statusas - tai tik į balą išmesti pinigai.

Laukia inspektorių

Neringos ir Palangos savivaldybės Mėlynosios vėliavos programoje dalyvauja jau daugiau kaip dešimtmetį. Šiemet vėl laukiama inspektorių. Jie turėtų paskelbti, ar paplūdimių ruožai Nidoje, Juodkrantėje ir Palangoje prie Birutės parko atitinka aukščiausius pliažams keliamus reikalavimus, kuriuos nustato Aplinkosauginio švietimo fondas (Foundation for Environmental Education - FEE). Prievaizdų funkciją Lietuvoje FEE yra suteikęs Lietuvos žaliųjų judėjimui.

Pasak Neringos savivaldybės atstovės spaudai Sandros Vaišvilaitės, šiemet merijos biudžete Mėlynosios vėliavos programai numatyta apie 8,7 tūkst. eurų. „Kol kas oficialaus patvirtinimo dėl Mėlynosios vėliavos statuso negavome, laukiame inspektorių. Jie iki sezono turėtų atvykti ir įvertinti mūsų paplūdimius. Kalbame apie 800 metrų paplūdimio ruožą Nidoje ir 500 metrų pliažo dalį Juodkrantėje“, - LŽ sakė ji.

Kad šiais metais Mėlynoji vėliava vėl turėtų plevėsuoti ir Palangoje, patvirtino šio kurorto skęstančiųjų gelbėtojų vadovas Jonas Pirožnikas. Miesto savivaldybei už 500 metrų ilgio pliažo ruožo kokybės ženklą tenka sumokėti apie 6 tūkst. eurų per metus.

Paplūdimiai pasikeitė

Po ilgų svarstymų Mėlynosios vėliavos programoje nuo 2016-ųjų nutarė dalyvauti ir Klaipėda. Uostamiesčio pliažai jau yra turėję šį kokybės ženklą, tačiau 2009-aisiais į Smiltynę atvykęs FEE vadovas pasibaisėjo tuo, ką išvydo. Jis rado užrakintą viešąjį tualetą, smėlyje - nuorūkų, šiukšlių, taip pat pasigedo dušų. Iš švariausio Klaipėdoje Smiltynės paplūdimio atėmus Mėlynąją vėliavą, uostamiesčio valdžia nutarė nebedalyvauti šioje programoje, tad iš "mėlynojo sąrašo" buvo pašalinti ir Melnragės paplūdimiai.

Tačiau šiemet Klaipėdos politikai nusprendė vėl siekti Mėlynosios vėliavos statuso Smiltynės, Melnragės ir Girulių paplūdimiuose. „Yra toks politinis sprendimas. Šiais metais vyks parengiamieji darbai, bus tvarkomi dokumentai. Iki 2016-ųjų vasaros sezono turime pasiekti, kad trys paplūdimiai atitiktų visus tarptautinius reikalavimus. Iš biudžeto vėl teks mokėti ir metinį mokestį. Prieš šešerius metus jis siekė apie 11,6 tūkst. eurų“, - LŽ dėstė Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas.

Jo teigimu, iki uragano Feliksas beveik visi uostamiesčio pliažai atitiko Mėlynosios vėliavos programos reikalavimus. „Per tuos metus į pliažų infrastruktūrą, ypač Smiltynėje ir Melnragėje, buvo nemažai investuota. Daug kas pasikeitė: atsirado konteinerinių, neįgaliesiems pritaikytų tualetų, naujų takų, dušų, geriamojo vandens kolonėlių. Keliama apie 40 reikalavimų, tad kai ką dar reikės atlikti. Pavyzdžiui, pastatyti informacinius stendus. Bet, manau, viską įgyvendinsime ir nuo 2016-ųjų virš Klaipėdos pliažų vėl plevėsuos kokybės ženklą demonstruojančios vėliavos“, - tikino vicemeras.

Griaus stulpus

Paaiškėjo, kad uostamiesčio merija užsimojo kardinaliai pakeisti vaizdą paplūdimiuose. „Tiek Smiltynėje, tiek Melnragėje ir Giruliuose nuo 2016-ųjų nebeliks išilgai pliažų stovinčių radiofikacinių stulpų. Mažai kas žino, kad tie sovietiniai reliktai įrengti vien paplūdimių garsiakalbiams“, - LŽ informavo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda. Jis minėjo, kad jau šiemet prie persirengimo kabinų kai kuriose vietose bus išbandomi laikini stulpai su bevieliais garsiakalbiais.

„Laikini stulpai bus statomi kasmet, o pasibaigus vasaros sezonui demontuojami. Šiemet po uragano teks sutvarkyti suniokotus pliažus. Daugiausia dėmesio bus skiriama tiems ruožams, kurie 2016-aisiais pretenduos į Mėlynosios vėliavos statusą“, - aiškino jis.

Turistams – ne rodiklis

Vis dėlto Mėlynosios vėliavos programa Lietuvoje vertinama nevienareikšmiškai. „Jokios naudos iš tos vėliavos. Tai - tik Lietuvos žaliųjų rėmimas. Žmonės kaip plūdo į Smiltynės paplūdimį, taip ir plūsta, o už tuos 30 tūkst. litų takus sutvarkome, kopas apsaugome“, – 2013-aisiais kalbėjo Klaipėdos merijos Miesto ūkio departamento vadovas L. Dūda. Dabar valdininkas tvirtina, kad sprendimą vėl dalyvauti Mėlynosios vėliavos programoje priėmė uostamiesčio politikai, todėl negalįs jo kvestionuoti.

Klaipėdos turizmo informacijos centro direktorė Romena Savickienė LŽ sakė, kad turistai apie Mėlynąją vėliavą nesiteirauja: „Kokybę, pliažų būklę jie vertina vietoje. Tas statusas gal mums patiems svarbesnis, nes galime viešinti, jog turime šį kokybės ženklą atitinkančių paplūdimių.“ Turizmo specialistė yra pripažinusi, kad pinigus naudingiau investuoti į paplūdimių infrastruktūrą, o ne už vardą mokėti žaliesiems.

„Kaip juokauju, tas žaliųjų administravimas būdavo toks: administruodavo į tą pusę, į kurią Mėlynoji vėliava plevėsuoja“, - anksčiau yra kalbėjęs ir buvęs Klaipėdos meras, dabar - tarybos narys Rimantas Taraškevičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"