TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Į Kuršių neriją grįš avių bandos

2012 11 06 6:00
Parke jau bandyta ganyti senovinių lietuviškų veislių avis./Erlando Paplauskio (PRP) nuotrauka 

Kuršių nerijos nacionaliniame parke (KNNP) aplinkosaugininkai užsimojo apgyvendinti avių bandas, nors prieš kelis dešimtmečius raguočiai iš Kuršių nerijos buvo išguiti. 

Vietos politikai kol kas gamtininkų planų nekomentuoja, tačiau jau dabar akivaizdu, kad gyvulių ūkio atsiradimas gamtos perlu vadinamoje kurortinėje teritorijoje ir vėl gali sulaukti itin neigiamos poilsiautojų ir Neringos gyventojų reakcijos.

Kitose saugomose teritorijose avių bandos atlieka savo vaidmenį: nugraužia krūmų ir medžių ūglius ir taip išsaugo unikalų kraštovaizdį. Tik kurortinėje Neringoje galvijai nebeganomi jau kelis dešimtmečius, anksčiau dėl raguočių buvo kilę net aštrių konfliktų. Prieš dešimtmetį po ilgų ginčų ir skandalų paskutinės karvės buvo priversta atsisakyti viena Preilos gyventoja. Jos karvė tiesiog vaikštinėdavo, kur nori, ir teršdavo aplinką. Tuo ypač pasipiktinę buvo paplūdimių lankytojai.

Beje, planuojamas avių bandų ganymas yra ir nemenkai kainuojanti unikalaus kraštovaizdžio išsaugojimo priemonė. Štai kaimynystėje esančiame Pajūrio regioniniame parke (PRP) už tris mėnesius ganiavos ūkininkui tekdavo mokėti net 22 tūkst. litų.

Papuoš degvietę

Šiuo metu KNNP yra įgyvendinamas gamtotvarkos plano projektas, o viena iš jo dalių - natūralių, atvirų kraštovaizdžio teritorijų išsaugojimas ir palaikymas. Taip siekiama atgaivinti pajūrio ir pamario palves (smėlio lygumas prie kopų). KNNP direktorius Tomas Tukačiauskas LŽ pasakojo, kad artimiausiais metais planuojama iškirsti medžius ir atverti keturių teritorijų lygumas: Birštvyno, Pervalkos, Preilos ir Bulvikio ragus.

"Anksčiau Kuršių nerijos žvejai ganydavo gyvulius, laikė ožkas, karves, avis. Gyvuliai laisvai vaikščiodavo ir nugrauždavo medžių bei krūmų ūglius, ėsdavo žolę. Tačiau jau dešimtmečius ganiava čia nebevyksta, todėl unikalios palvės apaugo krūmais, medžiais. Mūsų tikslas - atkurti autentišką kraštovaizdį ir jį išsaugoti. Vien kirtimų ir žmogaus įsikišimo tam nepakaks, todėl į pagalbą bus pasitelkiamos avys ir ožkos", - sakė T.Tukačiauskas.

Iš pradžių ketinama ganyti avių bandas netoli Pervalkos ir degvietėje Alksnynėje. "Alksnynės degvietėje agresyviai plinta baltosios akacijos. Avys, nuolat grauždamos jų ir kitų medžių bei krūmų ūglius, neleis jiems plėstis", - pasakojo KNNP direktorius. Tokių pat planų turima ir palvėse, pilkosiose kopose, kur taip pat želia krūmai bei medžiai.

Kol kas ketinama ganyti avis siekiant pažiūrėti, koks tokios iniciatyvos modelis būtų tinkamiausias. "Pavadinkime ganiavą bandomąja, nes dar reikės aptarti daug ūkinių reikalų. Parko direkcija pirktų ganiavos paslaugą iš ūkininkų, kurie pavasario ir vasaros sezonui atsivežtų savo avis. Tereikėtų sumokėti pinigus ūkininkui, o šis galėtų samdyti piemenis. Neatmestina ir galimybė įrengti mobilų, paskui avių bandą "keliaujantį" vadinamąjį elektrinį piemenį", - svarstė KNNP vadovas.

Anot jo, bandą nuo padriko ganymosi sustabdanti tvorelė, kuria teka silpna, iki 12 voltų, elektros srovė, būtų ryškiai pažymėta ir matoma. "Poilsiautojai tikrai nenukentėtų, nes viela būtų raudona, įrengtume ir įspėjamuosius ženklus. Dabar ieškosime susidomėjusių pasiūlymu ūkininkų, derinsime reikalus su Neringos merija, o pirmosios bandos į Neringą galėtų būti atvežtos jau pavasarį", - pasakojo T.Tukačiauskas. Anot jo, jei idėja pasitvirtintų, būtų siekiama gauti Europos Sąjungos (ES) finansavimą iš 2014-2020 metų finansinio laikotarpio.

Brangi paslauga

Tačiau Neringos politikai kol kas labai atsargiai kalba apie aplinkosaugininkų iniciatyvą vykdyti avių ir ožkų ganiavą Kuršių nerijoje. "Nieko konkretaus apie tai nežinome, į mus niekas nesikreipė, mūsų neinformavo", - LŽ sakė Neringos meras Antanas Vinkus.

Geri norai gali atsimušti ne tik į politikų atsargumą, bet ir į lėšų stygiaus problemą. Mat už avių ganiavą savo teritorijoje šiais metais jau atsisakė mokėti PRP. Prieš penketą metų ekologinis klubas "Žvejonė" už ES lėšas nupirko 20 archajiškų, retų lietuviškų juodgalvių ir šiurkščiavilnių veislių avių bandą. Gyvuliai buvo atiduoti ūkininkui su sąlyga, kad šis juos ganys pavasarį ir vasarą PRP nurodytose teritorijose. "Pirmus metus avys buvo ganomos dykai, vėliau pirkome paslaugą", - LŽ pasakojo PRP ekologas Erlandas Paplauskis. Pernai tik už tris ganiavos mėnesius 88 ha plote teko pakloti 22 tūkst. litų. Šiais metais pinigų jau nebeskirta.

"Avys ganydavosi Plocio gamtiniame rezervate ir Nemirsetos kraštovaizdžio draustinyje, palvėse. Banda išaugo iki 50 gyvūnų, kurių 10 papjovė sulaukėję šunys. Tad piemuo būtinas, o jam reikia mokėti algą. Nors aplinkosauginė priemonė ir pasitvirtino, tai labai brangu", - teigė E.Paplauskis. O ir rasti ūkininką, kuris ryžtųsi ganyti avis PRP ir jas prižiūrėti, esą buvo labai sudėtinga. "Tas avis ūkininkui reikėjo atsivežti iš savo ūkio Šventojoje, ginti nuo sulaukėjusių šunų. Be to, poilsiautojai jas vaikė, ypač su keturračiais motociklais", - pasakojo ekologas ir pridūrė, kad rasti ūkininką, kuris imtųsi tokios veiklos Kuršių nerijoje, bus nelengva.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"