TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Į Kuršių neriją sugrįžta medkirčiai

2015 08 29 6:00
Šiemet planuojama pradėti Birštvyno rago prie Pervalkos miškotvarkos darbus. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Unikalioji Kuršių nerija toliau po truputį keis savo veidą: nuo rugsėjo iki pat pavasario bus vykdomas miško kirtimas. Pirmąkart tai darys Kretingos miškų urėdija, kuri pusiasalio miškų priežiūrą iš Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcijos perėmė šių metų balandį.

Miškininkai tikina, kad įvairaus pobūdžio kirtimas šiemet vyks visoje nerijoje, bet lankytojams įdomiausia būtų pamatyti, kaip neatpažįstamai pasikeis Birštvyno ragas prie Pervalkos.

Daug dėmesio bus skiriama ir parako statine tapusiems kalnapušynams: per dešimtmetį planuojama jų iškirsti apie 470 hektarų.

Atvers erdves

KNNP gamtotvarkos ir miškotvarkos planas patvirtintas 2013-aisiais ir bus vykdomas iki pat 2022 metų. Vietoj iškirstų kalnapušių apie 300 hektarų plote bus įveistos paprastosios pušys ir beržai, 170 hektarų plote – atsodintos kalninės pušys.

Miškas nebus atkuriamas pamario ir kopų palvėse, kur per dešimtmetį ketinama iškirsti 163 hektarus miško, siekiant grąžinti ir palaikyti pirmykštį Kuršių nerijos atvirų erdvių kraštovaizdį. Čia bus atkurtos pievos su medžių intarpais. Po gamtotvarkinio kirtimo miško neplanuojama atsodinti ir 230 hektarų plote Naglių rezervate.

Pasak Kretingos miškų urėdijos miškų urėdo pavaduotojo Kuršių nerijai Lino Žarnausko, laukia įvairaus pobūdžio kirtimas, susijęs ir su gamtosaugos tikslais, ir su kraštovaizdžio formavimu, rekreacinių erdvių atgaivinimu.

„Neringoje kirsti mišką yra ne tas pats, kaip javų lauką išpjauti. Tai sudėtingas kirtimas. Jau nuo rugsėjo tęsime darbus, kuriuos pradėjo KNNP direkcijos miškininkai, ir pradėsime naujus. Toliau bus vykdomas kirtimas Smiltynėje, laukia darbai į pietus nuo Hageno kopos, aplink Juodkrantę, Nidą ir kitas vietovės“, – LŽ pasakojo jis.

Rekreacinėse vietose šalia gyvenviečių toliau bus vykdomi kraštovaizdžiui formuoti skirti darbai. Ten turėtų rastis šviesus, parką primenantis miškas. Toks kirtimas per dešimtmetį apims 826 hektarų plotą.

KNNP direktorė Aušra Feser LŽ informavo, kad jau šį rudenį numatomi nemenkas kirtimas šalia Žirgų rago esančiame Birštvyno rage prie Pervalkos.

„Dabar ten yra peraugusių kalnapušynų, netvarkingo miško masyvai. Siekiame atverti Kuršių nerijos pusiasalio ragus. Pernai ir šiemet vyko kirtimas Bulvikio rage, dabar atėjo eilė Birštvynui. Kirtimas vyks apie 100 hektarų plote. Norima ne tik atverti vaizdus, bet ir suformuoti patrauklesnį estetinį vaizdą. Pavyzdžiui, ketinama atkurti ir išvalyti ragų pievas, kurias saugojo dar vokiečiai, pirmieji nerijos miškotvarkos planų kūrėjai. Taip pat planuojama retinti šio rago mišką, paliekant medžių saleles“, – sakė ji.

Po miškotvarkos darbų Birštvyno rage turėtų įsikurti avių banda, statomi bičių aviliai.

Plynai neiškirs

Anot miškininkų, planuojamas kalnapušių kirtimas nereiškia, kad siekiama jas visiškai pašalinti iš Kuršių nerijos. Kaip vienas kultūrinio kraštovaizdžio elementų jos toliau dengs didžiąsias kopas.

Vis dėlto kartu pripažįstama, jog kadaise sodintos kalnapušės ne tik paseno, bet ir kelia didžiulę grėsmę nerijai dėl gaisrų rizikos. Vasarą, užėjus sausrai, būtent kalnapušynai tampa sausomis parako statinėmis, ten pirmiausia įsiplieskia didžiuliai gaisrai.

Kalninės pušys nerijoje masiškai pradėtos sodinti 1880 metais, ir tai truko apie du dešimtmečius – iki 1904-ųjų. Šie darbai padėjo sustabdyti marių link tada slinkusį smėlį.

Dabar, siekiant užkirsti kelią gaisrams kalnapušynuose, juose iškertamos priešgaisrinės proskynos, barjerai, o arčiau gyvenviečių, lankomiausiose vietose kalnapušės kertamos ir vietoj jų sodinamos paprastosios pušys ar mišrieji medynai.

Pokyčiai neišvengiami ir kopų papėdėse – tiek pajūrio, tiek pamario palvėse. Prieš keletą dešimtmečių čia buvo atviros vietovės, kuriose ganėsi gyvuliai. Bėgant laikui jos užžėlė ir kraštovaizdis pakito. Medynais baigia užželti pilkosios kopos – čia taip pat numatytas kirtimas, tai atvers „prarastas“ teritorijas.

Istorinis teisingumas

2013-aisiais pradėtas masiškas medynų kirtimas Kuršių nerijoje suteikė pradžią naujam šio pusiasalio istorijos etapui, mat prieš tai dešimtmečiais nebuvo vykdomi jokie strateginiai, su kraštovaizdžio formavimu susiję darbai.

Istorikai pabrėžia, kad unikalaus pusiasalio miškų priežiūros tradicija buvo nutraukta po Antrojo pasaulinio karo, mat iki jo vokiečių specialistai vykdė ilgalaikius planus.

Po karo senųjų miškininkų nebeliko, mūšiai Kuršių nerijoje paliko baisius pėdsakus: išdegė miškų masyvai, kai kur jie buvo išsprogdinti. Sovietmečiu Neringa tapo uždara, o to laikotarpio miškininkai nežinojo apie savo pirmtakų planus. Jie nebemokėjo ir vokiškai, nebegalėjo prieiti prie senųjų miškotvarkos planų, dokumentų.

Tuomet Neringos miškininkai tiesiog perėmė patirtį, taikytą apželdinant pajūrį tarp Palangos ir Šventosios. Nerijoje tiesiog masiškai imta sodinti pušis nieko nekertant. Tai truko dešimtmečius, nes manyta, kad pagrindinis miškininkų darbas – tvirtinti kopas jas apželdinant.

Dabartinis 2013–2022 metų miškotvarkos planas turėtų grąžinti nerijai bent dalį to veido, kurį kūrė prieškario specialistai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"