TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Į Marijampolę atkeliaus pasaulio lietuvių šedevrai

2013 12 11 6:00
Dovanojamai meno kolekcijai eksponuoti parinktas buvusios žydų sinagogos pastatas. Kazio Kazakevičius nuotrauka

Marijampolės valdininkams teko skubiai ieškoti patalpų naujai menų galerijai, kai daugiau kaip 2 mln. litų įvertintą kolekciją miestui panoro dovanoti šiuo metu Lietuvoje gyvenanti žinoma išeivijos kultūros veikėja, mecenatė Beatričė Kleizaitė-Vasaris.

B.Kleizaitės-Vasaris dovanojamai meno kolekcijai eksponuoti parinktas buvusios žydų sinagogos pastatas, kuriame šiuo metu yra įsikūręs Meilės Lukšienės švietimo centras. Anot Marijampolės vicemero Sigito Valančiaus, kitų savivaldybei priklausančių ir tokiam tikslui tinkamų namų beveik nėra. Kurti dar vieną menų galeriją Kultūros rūmuose nenorėta, nes ten jau veikia kitos mecenatės Magdalenos Birutės Stankūnienės vardu pavadinta galerija.

Duris atvers pavasarį

„Galerijai skirsime patalpas, kuriomis Švietimo centras naudojasi retai, - buvusios sinagogos rūsį ir didžiąją salę. Joje bus įrengtos ekspozicijos, o dalyje rūsio - saugyklos“, - LŽ aiškino S.Valančius. Pasak vicemero, saugyklų reikia, nes vienu metu galės būti rodoma tik apie 70-80 darbų. Saugykloms įrengti ir ekspozicijoms pritaikyti patalpas gali prireikti maždaug 100 tūkst. litų. Lėšų bus numatyta kitų metų biudžete, tam pritaria dauguma savivaldybės tarybos narių.

Tikimasi, kad šią savaitę Marijampolės meras Vidmantas Brazys ir B.Kleizaitė-Vasaris pasirašys ketinimų protokolą. Naujoji menų galerija turėtų atverti duris jau kitų metų pavasarį.

Prižiūrėti įkurtą galeriją bus patikėta M.Lukšienės švietimo centrui. Jo direktorė Meilutė Apanavičienė LŽ tikino, kad centro veiklos sąlygų tai nepablogins - rūsys buvo nenaudojamas, o salėje ir toliau galės vykti renginiai. Seminarams yra skirtos kitos patalpos. Be to, daugiau lankytojų pritraukiančios konferencijos rengiamos merijos salėje.

Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Kaupė dešimtmečius

B.Kleizaitė-Vasaris Marijampolei dovanoja daugiau kaip 300 tapybos, grafikos ir skulptūros darbų, kuriuos kūrė per 30 autorių. „Kaip tik dabar sudarinėju darbų ir autorių sąrašus. Juose bus žymiausių Lietuvos išeivijos menininkų Vytauto Kašubos, Adomo Galdiko, Vytauto Igno, Vytauto Kazimiero Jonyno, taip pat Lietuvoje kūrusių menininkų Aloyzo Stasiulevičiaus, Sofijos Veiverytės ir kitų pavardės“, - LŽ pasakojo mecenatė.

Tarp reikšmingiausių ir vertingiausių kolekcijos darbų - V.Kašubos skulptūros. Autorius jų niekam nepardavinėjo, tik dovanojo draugams ir pažįstamiesiems. B.Kleizaitė-Vasaris šią kolekciją kaupė gyvendama užsienyje, daugiausia - JAV. Vienus darbus moteris pirko, kitus menininkai patys jai dovanojo. Būdama išeivijos teatralė, B.Kleizaitė-Vasaris režisuodavo įvairius vaidinimus, programas vietos lietuviams. Šie už triūsą atsidėkodavo ne pinigais, o darbais.

Padėka Suvalkijai

„Išeivijos menininkų darbų jau esu dovanojusi įvairiems šalies muziejams, angelų kolekciją - Anykščiams, o dabar noriu atsidėkoti savo kraštui - Suvalkijai, iš kurios pati esu kilusi. Čia mano tėvų, mano vyro ir jo tėvų šaknys. Esu jau tokio amžiaus, kad laikas galvoti... Į kapus kolekcijos nenusinešiu, tad tegul ja žmonės džiaugiasi“, - kalbėjo B.Kleizaitė-Vasaris. Ji tikino, jog Marijampolei dovanojamą kolekciją nenorėjo perduoti saugoti muziejams, nes tuomet dauguma kūrinių būtų nukeliavę į muziejų saugyklas. B.Kleizaitė-Vasaris pageidavo, kad su garsių lietuvių menininkų darbais būtų galima susipažinti nuolat - eksponuojant juos.

Mecenatė jau buvo atvykusi į Marijampolę, apžiūrėjo galerijai siūlomą buvusios žydų sinagogos pastatą ir teigė, jog tai tinkamiausia vieta meno darbų ekspozicijai.

B.Kleizaitė-Vasaris gimė 1925-aisiais Kaune. 1941-1944 metais ji studijavo Kauno valstybės teatro Dramos studijoje. Antrojo pasaulinio karo metais emigravo iš Lietuvos. 1945-1948 metais Italijoje tęsė menų studijas ir dirbo Lietuvos pasiuntinybėje. 1948-aisiais išvyko į Argentiną, 1958-aisiais - į Kanadą, vėliau - į JAV. Dirbo bibliotekose ir pedagoginį darbą. Aktyviai reiškėsi lietuvių visuomeninėje, kultūrinėje veikloje. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę grįžo į tėvynę. Į Lietuvą ji parvežė išeivijos dailininkų darbų kolekcijas. Įsteigė Didžiojo kunigaikščio Gedimino paminklo šalpos fondą ir daug dirbo, kad paminklo idėja būtų įgyvendinta. Parašė ir išleido unikalias didelės išliekamosios vertės knygas „Lietuvių menininkų darbai Šiaurės Amerikos šventovėse“ (2004 metai), „Albinas Elskus. Grožio ir vizijos dailininkas“ (2009 metai), „Angelai“ (2011 metai).

Už nuopelnus Lietuvai ir Vilniui mecenatė apdovanota Barboros Radvilaitės medaliu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"