TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Į pagalbą upių tvenkėjams skuba politikai

2014 04 01 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Dėl galimybės Siesarties upėje statyti užtvankas kovojantiems Ukmergės rajono verslininkams pagalbos ranką tiesia Seimo nariai Arūnas Dudėnas ir Kazys Grybauskas. Nuo jų parengtų pataisų kraupsta ne tik aplinkosaugininkai, bet ir kolegos parlamentarai.

Lietuvoje šiuo metu negalima statyti užtvankų Nemune ir kitose ekologiniu bei kultūriniu požiūriu vertingose upėse. Vietovėse, kurios yra paskelbtos gamtiniais ir kompleksiniais draustiniais, yra draudžiama tvenkti ir reguliuoti natūralias upes, keisti jų vagas ir natūralų ežerų vandens lygį. Atstatyti buvusias užtvankas leidžiama tik tais atvejais, kai tai reikalinga draustinyje esantiems kultūros paveldo objektams atkurti bei tvarkyti ir vykdant prevencijos priemones, kuriomis siekiama išvengti stichinių nelaimių.

Parlamentarai A.Dudėnas ir K.Grybauskas siūlo ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingose upėse ar jų ruožuose leisti atstatyti užtvankas, kai siekiama atkurti pažeistas gamtines ir kultūros paveldo vertybes, atkurti ir restauruoti buvusias arba statyti naujas vandens jėgaines, užtikrinti tinkamą kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugą. Pakeitus Vandens įstatymą, siūloma koreguoti ir Saugomų teritorijų įstatymą.

Tenori padėti

Pataisų autoriai tikina, kad jos sudarytų sąlygas efektyviau panaudoti gamtinius vandens išteklius ir atkurti pažeistas gamtines ir kultūros paveldo vertybes. „Lietuvoje būtų palankesnės sąlygos hidroelektrinių plėtrai. Galėtume pasigaminti daugiau „žaliosios“ energijos iš vietinių šaltinių“, - LŽ aiškino A.Dudėnas.

Politikas neneigė, kad kartu su K.Grybausku parengti pataisas paskatino jau daugiau kaip dešimtmetį vis neįgyvendinamas dviejų Ukmergės rajono verslininkų - Algirdo Augūno ir Albino Strelčiūno - siekis atstatyti kadaise buvusias užtvankas lašišinių žuvų nerštavietėmis garsios Siesarties upės Siesarties kraštovaizdžio draustinio teritorijoje, sutvarkyti pakrantes. „Šie verslininkai mums ir išsakė šią problemą. Mudu su K.Grybausku esame ukmergiškiai, todėl ryžomės padėti. Be to, ir Ukmergės rajono savivaldybė nori išspręsti šį klausimą, ji net pateikė mums raštišką kreipimąsi“, - sakė A.Dudėnas.

Plėtoja savo verslą

LŽ kalbintas Ukmergės rajono meras Vydas Paknys šia tema nebuvo linkęs atvirauti, tik pripažino, kad užtvankų projektus iš tiesų bando įgyvendinti verslininkai A.Augūnas ir A.Strelčiūnas.

Jų noras savo verslo poreikiams panaudoti Siesarties upę šio krašto aplinkosaugininkams žinomas jau daug metų. A.Augūnas iš teismo jau yra „užsitarnavęs“ 10 tūkst. litų baudą, o aplinkai padaryta žala siekia 287 tūkst. litų. 2009-ųjų vasarą A.Augūnas savavališkai, neturėdamas reikalingų leidimų, draustinyje organizavo žemės kasybos darbus ir Siesartį tvenkė akmenimis. Dėl to pakilo upės vandens lygis, vanduo ėmė tekėti A.Augūno žemės sklype iškastu kanalu.

A.Strelčiūnas taip pat pateko į aplinkosaugininkų akiratį. Už tai, kad prie savo namų Siesartį padalijo į dvi dalis, jam buvo skirta 500 litų bauda ir pareikalauta atlyginti gamtai padarytą 12 tūkst. litų žalą. Šis verslininkas norėtų draustinyje pastatyti Siesarties užtvanką prie buvusio malūno. Siesarties upė yra įtraukta į draudžiamų tvenkti upių sąrašą, tačiau priėmus dviejų parlamentarų pateiktas pataisas atsirastų galimybė jį koreguoti.

Abejotina nauda

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė nustebo iš LŽ išgirdusi apie Seimo narių teikiamas Vandens įstatymo pataisas, mat jos gali prieštarauti Saugomų teritorijų įstatymui. „Jei jos būtų priimtos, tai būtų didelė klaida“, - pažymėjo ji. Anot R.Baškytės, tvenkiant upes jau ir dabar Lietuvoje yra padaryta daug žalos gamtai. „Ikikarinėje Lietuvoje užtvankos būdavo visai kitokios. Upės nebūdavo aklinai užtvenkiamos. Kai dabar užtvenkiama, upės tam tikrose vietose virsta balomis“, - teigė ji.

Aplinkos ministro Valentino Mazuronio tikinimu, jo vadovaujama ministerija vargu ar palaikys A.Dudėno ir K.Grybausko siūlymus. Jis pabrėžė, kad plėtojant mažųjų hidroelektrinių tinklą pirmenybė turėtų būti teikiama aplinkosaugai ir gamtosaugai. „Tokios elektrinės didesnio elektros energijos kiekio tikrai nepagamins, o žala valstybei ir gamtai gali būti didelė“, - sakė V.Mazuronis.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas pareiškė, kad jis bus pirmas, kuris komitete pasisakys prieš dviejų parlamentarų siūlomas pataisas. Anot jo, bandymų pakeisti įstatymus, kad būtų galima saugomose vietose užtvenkti upes ir statyti naujas hidroelektrines, būta ir anksčiau. Tačiau visuomet jie baigdavosi nesėkme.

Anot A.Salamakino, po poros savaičių Aplinkos apsaugos komitete bus rengiamas pasitarimas dėl mažųjų hidroelektrinių keliamų problemų, nes jos nėra tokios naudingos, kaip atrodo savininkams, o dažnai tik daro žalą gamtai. „Tai nėra tokia jau nekalta atsinaujinanti energetika, kaip jos iniciatoriai teigia. Nemanau, kad naujų hidroelektrinių statyba padarytų perversmą mūsų energetikoje. Galima statyti saulės, vėjo jėgaines, bet ne hidroelektrines“, - įsitikinęs jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"