Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Į rekonstruotą Neries krantinę leistis pavojinga

 
2017 06 03 12:00
Neries krantinę Vilniuje sutvarkyti planuojama iki 2020 metų.
Neries krantinę Vilniuje sutvarkyti planuojama iki 2020 metų. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Vilniaus savivaldybė pernai baigė Neries dešiniojo kranto krantinės rekonstrukciją, tačiau nepasirūpino sutvarkyti nusileidimo takų. Kai kuriose vietose leistis į atnaujintą krantinę pavojinga. Iš senų ir aptrupėjusių betono plokščių kyšantys geležiniai strypai gali pradurti batus, dviračių padangas ar net pavojingai sužaloti.

Dviratininkai šiais keliais leidžiasi spausdami stabdžius ir ieškodami sveiko tarpelio tarp ištrupėjusių betono plokščių ir iš jų kyšančių geležinių strypų. Pėstiesiems tenka įdėmiai žiūrėti po kojomis, kad neužkliūtų ir nepargriūtų.

Pernai rekonstruotos Neries dešinės krantinės negrabus darbų atlikimas stebina. Krantinė naujomis plytelėmis apklota palikus kelių dešimtmečio senumo bortelius, jų kampai byra. Kai kur net šių bortelių nėra, naujai paklotos plytelės tiesiog remiasi į žemę ir jau išsiklaipė, nors nuo rekonstrukcijos pabaigos nepraėjo nė metai.

Krantinės ruože tarp Lietuvos edukologijos universiteto ir „Barclays“ dangoraižio net karščiausią dieną telkšo pelkė. Šioje vietoje per naujai paklotą krantinės dangą į Nerį nuolat bėga kanalizacijos vanduo.

ES lėšomis sutvarkys iki 2020 metų

Martynas Marozas, Neries upės krantinių atnaujinimo projekto grupės vadovas, „Lietuvos žinioms“ sakė, kad nusileidimo takai nebuvo rekonstruoti kartu su Neries krantine, nes tuo metu nebuvo baigtas rengti techninis projektas.

„Tad bet kokios investicijos į nusileidimo takų tvarkymą buvo netikslingos, nes visus atliktus darbus būtų reikėję atlikti iš naujo. Todėl buvo priimtas sprendimas pirmiausia rekonstruoti apatinę Neries krantinės dalį, o tik tuomet tvarkyti nusileidimo takus, juos pritaikant neįgaliems žmonėms. Be to, buvo pasirinkta palaukti, kol bus parengtas techninis projektas ir gauta ES lėšų, tik tuomet kapitališkai tvarkyti nusileidimo takus“, – laikraščiui aiškino M. Marozas.

Pasak savivaldybės atstovo, jau parengtas nusileidimo takų į rekonstruotą Neries krantinę techninis projektas. Darbus planuojama pradėti tik kitų metų pavasarį.

„Planuojama nusileidimo takus, nuo viršutinės iki apatinės terasos, tvarkyti iš struktūrinių ES fondų lėšų kartu su šlaitais, laisvalaikio zonoms, prieplaukomis ir dviračių takais. Projekto vertė daugiau kaip 10 mln. eurų, didžioji dalis lėšų – iš ES integruotų teritorijų vystymo programos“, – teigė M. Marozas.

Sutvarkyti Vilniuje Neries krantinę bei atnaujinti viešąsias erdves numatyta iki 2020 metų. Abiejose jos pusėse ketinama įrengti dviračių ir pėsčiųjų takus, terasas, šlaitus bei apšvietimą, vietas sezoninėms lauko kavinėms, lietaus nuotekų sistemas, sutvarkyti želdynus, demontuoti dalį betoninių plokščių, atnaujinti aktyvaus laisvalaikio zoną.

Ar sostinės savivaldybė numato pastatyti įspėjamuosius ženklus, kad kai kuriais takais leistis į Neries krantinę pavojinga? Savivaldybės atstovas tikino, kad Vilniaus miesto savivaldybė pasirūpino vilniečių saugumu ir įrengė Upės gatvėje įspėjamąjį kelio ženklą „Krantinė“, kuris įspėja vairuotoją apie pavojingą kelio ruožą. „Artimiausiu metu tokių įspėjamųjų ženklų Neries krantinėje atsiras ir daugiau. Be to, planuojama įrengti įspėjamuosius ženklus, skatinančius pėsčiųjų ir dviratininkų tarpusavio pagarbą“, – sakė M. Marozas.

Pasirinko paprastesnį variantą

2016 metais baigtas antras dešinės Neries krantinės Vilniuje rekonstrukcijos etapas, kurio metu naujas grindinys nutiestas nuo Žaliojo tilto iki Žvėryno. Būtent šiame ruože liko daugiausia nesutvarkytų ir pavojų keliančių nusileidimo kelių: ištrupėjusi betono danga, iš jos kyšo armatūros strypai, į krūvas sumesti geležies virbai ar rūdija laikinieji kelio ženklai.

2015 metais metais buvo sutvarkytas ruožas nuo „Krantinės arkos“ iki Mindaugo tilto. Taip pat paklota danga atkarpoje nuo Vileišio gatvės Antakalnyje iki Baltojo tilto. Kairysis upės krantas nuo Baltojo tilto iki biurų komplekso „Verslo trikampis“ kol kas laukia rekonstrukcijos.

Neries krantinių atgaivinimo idėja – ne šios Vilniaus valdžios sumanymas. Dar 2015 metų pradžioje ankstesnės kadencijos savivaldybės taryba pritarė miesto įmonės „Vilniaus planas“ nuo 2012-ųjų rengtam itin ambicingam krantinių atnaujinimo projektui, pagal kurį keturiais etapais siūlyta atnaujinti bei modernizuoti centrinę krantinių teritoriją abipus Karaliaus Mindaugo tilto iki Žaliojo tilto bei pertvarkyti dešinįjį Neries krantą nuo Žaliojo iki Liubarto tilto.

Tuo metu skaičiuota, kad pirmajam Neries krantinės atnaujinimo etapui prireiks 5,8 mln. eurų, kitiems trims – apie 22 mln. eurų. Po diskusijų su visuomene tuometiniai Vilniaus vadovai ketino teikti paraišką gauti europinį finansavimą, tačiau 2015 metų pavasarį savivaldybių rinkimų rezultatai šį klausimą nulėmė kitaip.

Kaip laikraščiui sakė įmonės „Vilniaus planas“ architektė, Neries krantinių modernizavimo projekto vadovė Lolita Vileikienė, atėjus naujajai sostinės valdžiai, specialistų grupės parengtas projektas buvo peržiūrėtas ir labai supaprastintas.

Darbus atliko savivaldybės įmonė

„Lietuvos žinios“ rašė, kad pirmieji Neries krantinių remonto darbai buvo atlikti negavus reikalingų leidimų, o statybinės medžiagos pirktos iš savivaldybės pasirinktos bendrovės be konkurso. Labai skubintą projektą įgyvendinti buvo pavesta miesto bendrovei „Grinda“, paprastai atliekančiai einamuosius miesto gatvių remonto darbus.

Laikraščio duomenimis, savivaldybės komisija, apklaususi kelias su „Grinda“ sutartis turinčias įmones, be konkurso atrinko medžiagų tiekėją. Jam patikėta pristatyti ne tik pirmajam 500 metrų ruožui reikalingas trinkeles, bet ir visai krantinei – per 2016 metus planuota sutvarkyti septynis kilometrus – atnaujinti skirtas medžiagas.

Rekonstrukcijai įgyvendinti reikiamų medžiagų tiekėjas, kuriam teko nemaža dalis iš projekto, vertinamo nuo 2 iki 10 mln. eurų, yra sostinėje registruota bendrovė „Vilniaus azuritas“, prekiaujanti klinkerio ir keramikos gaminiais. Ši įmonė pati trinkelių negamina: jas perka iš bendrovės „Perdanga“ Vilniaus filialo.

Abiem šioms įmonėms vadovaujantis Romualdas Šlajus laikraščiui teigė, kad su Vilniaus savivaldybe sutarta dėl didelės apimties užsakymo, o priimant sprendimus dalyvavo ne tik „Grindos“, bet ir savivaldybės atstovai – savivaldybės komisija, projekto vyriausiasis architektas. Esą būtent jie patvirtino, kokia turi būti trinkelių forma ir spalva. Paskui sutartis sudaryta dėl medžiagų tiekimo visai krantinei sutvarkyti.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"