Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
GIMTASIS KRAŠTAS

Į Vilniaus oro uostą atskrido pirmasis po rekonstrukcijos lėktuvas

 
2017 08 17 14:30
Asociatyvi nuotrauka /  Linos Juškauskaitės (LŽ) nuotrauka

Po 35 dienas trukusios kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos atidarytas tarptautinis Vilniaus oro uostas – pirmasis keleivinis Latvijos oro linijų bendrovės „Air Baltic“ lėktuvas iš Rygos ant naujai išasfaltuoto tako nusileis iškart po vidurnakčio.

Rekonstrukcijos metu buvo pakeista senoji danga ir sutvirtinta skrydžių juosta, įrengtos naujos lietaus surinkimo ir drenažo sistemos, rekonstruota žiburių sistema. Darbus atliko latvių „A.C.B.“ ir lietuvių „Autokaustos“ įmonių konsorciumas, darbų vertė – daugiau kaip 18 mln. eurų.

„Dar vienas sudėtingas ir sėkmingas projektas Lietuvoje pabaigtas. Tai tampa mūsų vizitine kortele, kad pastaruoju metu visi sudėtingi ir sėkmingi projektai yra daromi Lietuvoje. Pagrindinis darbas buvo pakeisti susidėvėjusį kilimo-tūpimo taką“, – po oro uosto atidarymo žurnalistams kalbėjo susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Anot jo, artimiausiu metu bus pradėta detaliai svarstyti, kaip rekonstruoti Vilniaus oro uosto terminalą, tačiau ilguoju laikotarpiu bus sprendžiama, kaip plėsti šalies oro uostų sistemą.

„Ilgajame laikotarpyje mes spręsime su įmonės vadovybe, nes turime eilę pasirinkimų. Kaip minimum turėtume atlikti išsamią analizę, kokie turėtų būti plėtros scenarijai, kad visi norintys galėtų keliauti. Vilniaus oro uostas jau išauga savo rūbą. Yra galimybės plėsti Vilniaus oro uosto terminalus. Galbūt apsvarstyti ir panaudoti tą patį Kauno oro uostą kaip pagrindinį oro uostą, o galbūt net statyti naują orą uostą“, – kalbėjo R.Masiulis.

Jis pridūrė, kad plėtros planai priklausys nuo oro uostų koncesijos. Šiuo metu ministerija svarsto, ar oro uostų koncesija neturėtų būti ilgesnė nei 25 metai. R.Masiulis teigė, kad sprendimai dėl koncesijos bus priimti kitais metais.

Tris šalies oro uostus valdančios valstybės įmonės Lietuvos oro uostai vadovas Gediminas Almantas žurnalistams kalbėjo, kad naujai pakloto tako viršutinė danga tarnaus 10–12 metų, o vėliau reikės atlikti jos rekonstrukciją.

„Takas yra 2,5 kilometrų ilgio, bet elektros tinklų čia yra išvedžiota 167 kilometrai. Drenažo sistemų ir lietaus surinkimo sistemų yra iš viso apie 13 kilometrų. Asfalto yra 180 tūkst. kvadratinių metrų – tai yra 115 tūkst. tonų. Takas buvo rekonstruojamas iš pagrindų. Tako viršutinio sluoksnio tarnavimo laikas yra apie 10–12 metų. Taigi po 10–12 metų reikės rekonstruoti tik viršutinį sluoksnį“, – tvirtino G.Almantas.

Antradienį Vilniaus oro uoste buvo sėkmingai baigti rekonstruoto orlaivių kilimo ir tūpimo tako bandymai. Taką kelias dienas testavo specialus britų įmonės „Flight Calibration Services“ lėktuvas.

Oro uosto vadovybės teigimu, paskutinį kartą prieš du dešimtmečius rekonstruotas takas buvo smarkiai nusidėvėjęs ir artėjo prie avarinės būklės.

Dėl tako rekonstrukcijos nuo liepos 14-osios į Kauno oro uostą iš Vilniaus 35 dienoms perkelta didelė dalis skrydžių. Per šį laiką Kaune bus aptarnauta apie 370 tūkst. keleivių ir apie 3,5 tūkst. skrydžių. Iš esmės visos oro bendrovės žadėjo sugrąžinti visus savo skrydžius į Vilnių, kai bus baigta rekonstrukcija.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"