TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Įamžins kandidatės į prezidentus atminimą

2014 05 10 6:00
Prie F.Bortkevičienės kapo Troškūnuose (pirma iš kairės – V.Raubienė). Daivos Baronienės nuotrauka

Konferencijos, skirtos 1926-aisiais į Lietuvos prezidento postą kandidatavusiai Felicijai Bortkevičienei (1873-1945), rengėjai prašo deramai įamžinti vienos garsiausių XX amžiaus Lietuvos moters atminimą.

Panevėžio ir Ukmergės rajonų vadovai netrukus gaus prašymus įamžinti F.Bortkevičienės atminimą. Tai padaryti nutarta šios visuomenininkės, politikės, "Lietuvos žinių" leidėjos ir atsakingosios redaktorės, pasaulio teisuolės, mecenatės, humanistės, kandidatės į ministrus ir šalies prezidentus prisiminimui surengtoje konferencijoje. Jos dalyvių manymu, prie Lietuvos valstybingumo puoselėjimo itin daug prisidėjusios F.Bortkevičienės atminimas Lietuvoje ne tik nepelnytai užmirštas, bet ir baigiamas ištrinti iš tautos atminties.

Bijojo net mirusios

F.Bortkevičienė – amžina opozicionierė, moteris, nepalanki visoms tuometinėms valdžioms. Jos tiesos troškimas ir kova už tiesą lėmė ir tai, kad šią moterį net bijota deramai palaidoti - Lietuvą užėmusiems sovietams F.Bortkevičienė pavojinga atrodė net mirusi, todėl jos laidotuvės buvo slaptos. Tai buvo pabrėžiama lankant šios garbios moters kapą Anykščių rajone, Troškūnuose. Kapo lankymu užvakar prasidėjo ir šiai iškiliai asmenybei skirta konferencija „Ar jau viskas pasakyta apie Feliciją Bortkevičienę ir jos darbus?“

Konferenciją surengusi Lietuvos kolegijų bibliotekų asociacijos vadovė Vilija Raubienė prie F.Bortkevičienės kapo perskaitė jos laidotuvėms parašytą, bet taip ir nepasakytą tarpukario advokato Zigmo Toliušio kalbą. Joje priminta, kad 1945-aisiais mirusi F.Bortkevičienė XX amžiaus pirmoje pusėje buvo garsiausia spaudos darbuotoja, didingiausia to meto moteris. Tik jai iš XX a. moterų buvo pavykę pelnyti vyrų pasitikėjimą ir tapti knygneše, vieno populiariausių Lietuvoje leidinio „Lietuvos žinių“ ir kitų laikraščių leidėja ir redaktore. Už tiesų spausdintą žodį ši moteris daugybę kartų kalinta, buvo susprogdinta jos vadovaujama spaustuvė. Tačiau tai F.Bortkevičienės ne tik nepalaužė, priešingai - tik sustiprino kovai už tiesų ir laisvą žodį.

F.Bortkevičienė vadinama savo laiką pralenkusia moterimi./Nuotrauka iš „Lietuvos albumo“

Potenciali prezidentė

F.Bortkevičienės asmenybę tyrinėjęs ir knygą apie ją išleidęs istorikas Liudas Subačius priminė, kad bene labiausiai šią moterį išgarsino tai, kad 1926-aisiais Seimui renkant šalies prezidentą, ji drauge su Gabriele Petkevičaite-Bite, Antanu Smetona ir Kaziu Griniumi buvo pasiūlyti kandidatais. Prezidentu buvo išrinktas K.Grinius, o F.Bortkevičienė į istoriją įėjo kaip potenciali šalies prezidentė. Anot L.Subačiaus, vyrų valdomoje tarpukario Lietuvoje moteriai būti renkamai prezidente buvo sunkiai įtikimas dalykas. Tačiau taip buvo.

L.Subačius pasakojo, kad būsimoji kandidatė į prezidentes gimė Panevėžio apskrities Linkaučių dvare, bajorų šeimoje. Netrukus po jos gimimo šeima persikėlė į Antakalnio dvarą šalia Ukmergės. Mergina buvo lavinama namie, studijavo Kaune ir Varšuvoje. Jos šeima kalbėjo lenkiškai, o prabilti lietuviškai šią moterį paskatino vedybos su lietuvybę puoselėjančiu inžinieriumi Jonu Bortkevičiumi. Vyro paskatinta ir remiama, dar tuomet, kai Lietuvoje buvo rusų caro valdžia, F.Bortkevičienė ėmė rūpintis lietuviškų knygų platinimu. Ji tapo knygneše, o Lietuvai atgavus lietuvišką spaudą – lietuviškų leidinių leidėja ir redaktore. Be visų kitų didelių nuopelnų, F.Bortkevičienės nuopelnas yra ir tai, kad ji organizavo spaudos kioskų atsiradimą mūsų šalyje, kad lietuviška spauda kaip įmanoma geriau ir greičiau pasiektų skaitytojus.

Kol bus gyvas atminimas

V.Raubienė pasakojo, kad neseniai lankėsi F.Bortkevičienės gimtajame Linkaučių dvare Panevėžio rajone. Deja, iš dvaro rūmų belikę vien griuvenos, apgailėtinai atrodo ir buvusio tarnų namo bei svirno liekanos. Ir tame krašte F.Bortkevičienė, deja, užmiršta.

Šios garbios moters atminimą šiuo metu puoselėja tik Lietuvių kalbos draugija, nuo 2004-ųjų teikianti „Felicijos“ premijas. Šią premiją gavusi panevėžietė bibliotekininkė Albina Saladūnaitė pabrėžė, kad ją įteikiant išgirdusi, jog tai – kalbos premija, o pačiai F.Bortkevičienei nebuvo teikiama ypatingos reikšmės. Troškūnų parapijos, kur ir palaidota F.Bortkevičienė, klebonas Saulius Filipavičius priminė, kad F.Bortkevičienė rūpinosi lietuvių tauta ir lietuvybe, tapo to meto spaudos magnate. Jos rūpesčiu kaimas buvo šviečiamas leidžiant „Lietuvos ūkininką“, o miesto žmonės skaitė jos leidžiamas „Lietuvos žinias“.

Anot konferencijos dalyvių, kol bus gyvas tokių žmonių kaip F.Borktevičienė atminimas, Lietuva išliks stipri, tad nutarta kreiptis į Panevėžio ir Ukmergės rajonų, kur gimė ir augo ši moteris, valdžios atstovus dėl jos atminimo įamžinimo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"