Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Įamžinti signataro Jono Basanavičiaus Vilniuje lengvai nepavyks: VPT suabejojo konkursu

 
2017 08 04 14:10
Sauliaus Žiūros nuotrauka

Bronzinį paminklą signatarui Jonui Basanavičiui Vilniuje už beveik 100 tūkst. eurų ėmėsi gaminti įmonė, iki šiol nuliejusi tik vieną skulptūrą. Vilniaus savivaldybės rengto konkurso sąlygomis suabejojo Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), o savivaldybės vadovai neatmeta, kad jau sudaryta sutartis gali būti nutraukta.

Vienintelė J.Basanavičiaus skulptūros gamybos konkurse dalyvavusi įmonė „Savitai“ preliminarią sutartį su savivaldybe pasirašė prieš dvi savaites.

Bendrovės savininkė ir vadovė Danutė Šmitienė BNS sako, kad parengiamieji darbai jau atliekami. Ji taip pat patvirtino, kad jos vyras yra skulptorius Rolandas Šmitas, kuris gerai pažįsta Gediminą Piekurą – šis žinomas menininkas su kolegomis architektais dar šį vasarį laimėjo J.Basanavičiaus įamžinimo idėjos konkursą. Vilniaus savivaldybė pasirinko G.Piekuro ir dviejų architektų darbą, kuris, kaip numatyta, vėliausiai iki kitų metų lapkričio jau turėtų būti pastatytas senamiestyje, aikštelėje priešais Nacionalinę filharmoniją.

Pagal sutartį, „Savitai“ skulptūrą gamins už 98 tūkst. eurų, iš šios sumos 52 tūkst. eurų, neatskaičius mokesčių, turėtų atitekti pačiam menininkui G.Piekurui. Beje, įmonė Registrų centrui nurodo užsiimanti dizaino, spaudos darbais, prekyba valymo ir higienos priemonėmis.

D.Šmitienė pripažįsta, kad įmonė yra beveik prieš dvejus metus prisidėjusi prie vienintelės skulptūros liejimo – to paties G.Piekuro sukurto biusto pirmajam Lietuvos banko valdytojui Vladui Jurgučiui. Ji sako, kad darbas buvo padarytas gerai, todėl G.Piekuras panoro ir toliau bendradarbiauti su įmone.

Vienintelė nulieta skulptūra neatitinka sąlygų

Skulptūra lito „tėvu“ vadinamam V.Jurgučiui 2015-aisiais buvo išlieta iš žalvario, nors J.Basanavičiaus įamžinimo konkurso sąlygos numatė, kad įmonė per trejus metus turėtų būti pagaminusi bent vieną bronzinę skulptūrą. V.Šmitienė negalėjo paaiškinti, kodėl sąlygų neatitikusi įmonė konkursą laimėjo.

„Tiksliai nepasakysiu. Metalų sudėtis skiriasi, bet sudedamos dalys yra tos pačios. Na, žinote, iš tikrųjų aš net neturiu ką jums pasakyti... iš to metalo, iš ko buvo liejamas Jurgutis, pagal gaminimo procesą, jis nepalyginamai sudėtingesnis ir nuodingesnis. Aš suprantu – jei jūs matote čia skirtumą, nes metalas yra metalas (...), formaliai jūs galite žiūrėti, kaip jau jums išeina“, – aiškino ji.

Ji kartu stebėjosi, kodėl konkurse nedalyvavo kitos liejyklos – anot jos, tuo užsiima dar bent 3–4 tokios įmonės, tarp jų – Kaune ir Vilniuje.

„Aš niekaip nesuprantu – tos įmonės tikrai yra padariusios daugiau skulptūrų, nei mano įmonė, kuri dirba šešerius metus. Mes labai didžiuojamės, kad padarėme vieną darbą, yra perspektyva padaryti antrą, trečią, ketvirtą. Bet tai aš niekaip nesuprantu, kodėl tada nedalyvavo kitos?“, – reiškė nuostabą „Savitai“ savininkė ir vadovė.

Vis dėlto moteris pripažino, kad jos vyrą su G.Piekuru sieja sena pažintis.

„Jūs tiesiog mane stulbinate. Ar jūs esate pažįstamas su žurnalistais? Visi menininkai, tos pačios kartos, yra pažįstami. O kame čia problema? Žmonės sudaro komandą – tai yra normalu“, – teigė ji.

VPT konkursas kelia abejonių, vicemeras neatmeta nutraukti sutartį

Tuo metu VPT Projektų administravimo ir ekspertinio vertinimo skyriaus vedėja Jovita Petkuvienė, preliminariai įvertinusi informaciją, įžvelgia galimų pažeidimų.

„Jeigu pasiūlymų vertinimo metu šis kvalifikacijos reikalavimas „viena bronzinio paminklo ir/ar bronzinės skulptūros pagaminimo sutartis“ buvos grindžiamas sutartimi, kurios metu buvo išlietas žalvarinis paminklas ir perkančioji organizacija įvertino, kad kvalifikacija tinkama, tokiu atveju būtų pažeidimas, nes perkančioji organizacija pasiūlymų vertinimo metu pakeitė pirkimo sąlygas“, – teigė tarnybos atstovė.

J.Basanavičiaus skulptūros reikalus prižiūrėjęs sostinės vicemeras Gintautas Paluckas neatmeta, kad gavus oficialias nepalankias VPT išvadas, sutartis bus nutraukta.

„Nėra jokių išimčių: jei Viešųjų pirkimų tarnyba sako, kad neatitinka, tai neatitinka. Niekas VPT išvados dar nematė, bet jei jie sako, kad tiekėjas neatitinka sąlygų, vadinasi, bus skelbiamas naujas konkursas. Tą turėtų komentuoti viešųjų pirkimų specialistas, bet jei sutartis pripažįstama neteisėta, ar yra pažeidimų, ir bus tokia išvada, sutartis gali būti nutraukiama ir konkursas gali būti iš naujo skelbiamas“, – BNS teigė vicemeras.

J.Petkuvienė sako, kad kyla ir daugiau abejonių, pavyzdžiui, dėl reikalavimo, jog maketas pagal G.Piekuro darbą būtų pagamintas per mėnesį.

„Skulptūros autoriui nereikia ruoštis, nes pagal jo maketą ir bus gaminama skulptūra. Bet kuriam kitam tiekėjui reikėtų rengti maketą ir tuomet kyla klausimas, ar 1 mėnesio laikotarpis būtų pakankamas“, – sako J.Petkuvienė.

Pasak jos, pagal techninės specifikacijos reikalavimus tiek maketui, tiek modeliui dar reikėtų savivaldybės sudarytos ekspertų komisijos pritarimo ir tik tuomet galima pereiti į kitą etapą.

„Praktikoje dažnai tiekėjai net nedalyvauja pirkime, jeigu numano, kad pirkimo sąlygos pritaikytos konkrečiam tiekėjui, nes laimėjimo atveju (jeigu laimi ne tas, kuris turėjo), derinant tarpinius rezultatus, tiekėjai dažnai susiduria su nuolatiniu tarpinių rezultatų atmetimu, sprendinių nederinimu ir rizikuoja, kad bus nutraukta sutartis dėl tariamo netinkamo sutarties vykdymo“, – apie galimas priežastis, kodėl dalyvavo vienas tiekėjas svarstė VPT atstovė.

Skulptūrą lietų sutuoktinio dirbtuvėse

D.Šmitienė pabrėžia, kad G.Piekuras gaus ne 52 tūkst. eurų, o atskaičius PVM – beveik 42 tūkst. eurų. Jis bus atsakingas už skulptūros maketo pagaminimą, suderinimą su architektais jos įkomponavimą erdvėje bei didesnio maketo, kuris bus naudojamas lieti formoms, padarymą. Tuo metu „Savitai“ lies pačią skulptūrą. Direktorė taip pat patvirtina, kad pati įmonė priemonių šiems darbams neturi, o tą greičiausiai darys jos vyro R.Šmito dirbtuvėse.

„Darysime nuomojamose dirbtuvėse. Dirbtuvės bus nuomojamos liejimo procesui. Iki liejimo proceso yra 7 mėnesiai. Jūs norėtumėte, kad aš 7 mėnesius nuomočiau patalpas liejimui? Pačios skulptūros formos bus nuiminėjamos dirbtuvėse, kurios yra privataus skulptoriaus. Kol kas sprendžiama – ar tai bus Piekuro, ar kito žmogaus (...). Bet mes turime savo dirbtuves, paklausykite: mano vyras yra Rolandas Šmitas, skulptorius, kuris yra įmonės darbuotojas. Kai bus procesas lieti skulptūrą, tada bus išnuomojamos patalpos tam darbui“, – paaiškino ji.

Ji pripažįsta, kad G.Piekuras skulptūros gamybos konkurse galėjo dalyvauti ir vienas, bet kodėl to nepadarė, pasakyti negalėjo.

„Na tai todėl (dalyvavo su „Savitai“ – BNS), kad tai didelis darbas ir jį daro komanda“, – tikino D.Šmitienė.

Įmonė Registrų centrui nurodo pernai turėjusi 17,2 tūkst., 2015-aisiais – 21,4 tūkst. eurų pajamų, tačiau pernai dirbo nuostolingai – nuostoliai sudarė 3,3 tūkst. eurų, 2015-aisiais įmonė nurodo turėjusi 3,1 tūkst. pelno – būtent tais metais ir buvo pagaminta G.Piekuro skulptūra, išlieta išlydžius 75 tūkst. vienetų 50 lito centų monetų.

D.Šmitienė vis dėlto nepaaiškino, iš ko be skulptūros liejimo įmonė gauna pajamas. Ji sako, kad pernai nuostoliai susidarė įmonei nusipirkus kompiuterį, kitą įrangą.

Skulptorius tyli

Dešimtis žinomų darbų, tarp jų – iš žalvario ir bronzos sukūręs skulptorius komentuoti, kodėl konkurse nedalyvavo pats, nenori.

„Aš jums nesuteiksiu jokios informacijos – kodėl aš ją jums turiu suteikti. Jūs negaiškite laiko dėl kažkokių klausimų, aš tikrai jums nieko nepasakysiu“, – BNS dėstė G.Piekuras.

Kiti du projektą savivaldybei pristatę asmenys – architektai Gediminas Antanas Sakalis bei Algirdas Rasimavičius.

G.A.Sakalis BNS sako, kad jis ir A.Rasimavičius bus atsakingi už aikštės architektūrinės dalies sutvarkymo pasiūlymus – anot jo, tiek skulptūros gamyba, tiek aikštės sutvarkymo parengiamieji darbai „vyksta vienu metu“.

„Vienaip ar kitaip mes dalyvausime procese, o dėl visų peripetijų – klauskite savivaldybės“, – sakė jis.

Savivaldybės vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis BNS patvirtino, kad aikštės architektūrinius sprendimus šiuo metu tvarko savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“, atsižvelgdamas į minėtų architektų pasiūlymus.

Dėl J. Basanavičiaus atminimo įamžinimo Vilniuje aktyviai diskutuojama nuo 2014-ųjų pabaigos.

J. Basanavičius yra vienas iš ryškiausių XIX amžiaus pabaigos tautinio atgimimo pradininkų. Jo vadovaujama Lietuvos Taryba 1918 metų vasario 16 dieną paskelbė Lietuvos nepriklausomybę.

Savo atsirinktą skulptūrą pagal tarpukario menininko Rapolo Jakimavičiaus maketą Vilniuje siekė pastatyti ir koncernas „MG Baltic“. Koncernas siekė, kad skulptoriaus Antano Boso darbas būtų pastatytas sostinės senamiesčio K.Sirvydo skvere, tačiau savivaldybei apsisprendus paminklą statyti prie Filharmonijos, šių planų koncernas atsisakė.

Peripetijos dėl J. Basanavičiaus paminklo, kaip skelbta žiniasklaidoje, gali sietis ir su teisėsaugos atliekamu politinės korupcijos tyrimu, kuriame, be kita ko, įtarimai dėl kyšininkavimo pateikti „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui ir buvusiam Liberalų sąjūdžio pirmininkui Eligijui Masiuliui. Tyrime teisėsaugos apklausti politikai patvirtina, kad buvo klausinėjami ir apie šią skulptūrą.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"