TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Idealisto dovana padės skleisti jo šviesą

2015 04 08 6:00
Šiuo metu Romualdo Ozolo biblioteka saugoma Bazilionų mokykloje-daugiafunkciame centre. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotraukos

Likus mėnesiui iki mirties Nepriklausomybės Akto signataras, filosofas Romualdas Ozolas Šiaulių rajono Bazilionų miesteliui padovanojo daugiau kaip 12 hektarų nuosavo miško. Iš lėšų, kurios bus gautos jį pardavus aukcione, žadama puoselėti ir gausinti šios neeilinės asmenybės biblioteką.

Iš pradžių R. Ozolas puoselėjo viltį, kad pinigai, gauti pardavus šį mišką, atiteks Bazilionų vaikų darželio ir jo paties šiame miestelyje įkurto Mažojo lituanistikos centro statybai. Tačiau galiausiai mecenatas nusprendė, jog iš tų lėšų turėtų būti gausinama Bazilionams kiek anksčiau padovanota jo asmeninė biblioteka.

Romualdas Ozolas

Ypač gerbiamas

Bazilionai - nedidelis Šiaulių rajono miestelis, kuriame R. Ozolo vardas tariamas su ypatinga pagarba. „Tikrai neperdėsiu sakydamas, kad mums R. Ozolas - šviesulys, patriotizmo žadintojas ir puoselėtojas, jo atvykstančio labai nekantriai laukdavome“, - LŽ pasakojo Bazilionų mokyklos-daugiafunkcio centro direktorius Rimantas Gorys. Jis pabrėžė, jog signataras puoselėjo viltį į Bazilionus atvykti per šiųmetes Velykas, tikėjosi čia praleisti vasarą, manė tvarkysiantis miesteliui padovanotą biblioteką, kurioje - daugiau nei 6 tūkst. knygų, 126 jo paties rašytų rankraščių tomai. Deja, garbaus žmogaus sumanymams išsipildyti nebuvo lemta.

Prieš keturis mėnesius LŽ kalbintas R. Ozolas pasakojo, kad Bazilionai jam - tėvų ir senelių žemė. R. Ozolas gimė Pasvalio rajone, Joniškėlyje, kur jo tėvas dirbo veterinarijos gydytoju. Į Bazilionus tėvai sūnų parsivežė, kai šiam tebuvo pusantrų metų. Būsimo signataro tėčiui sovietų valdžia buvo leidusi dirbti tris hektarus žemės toje vietoje, kur jo tėvas iki nacionalizacijos valdė 70 hektarų žemės su mišku. Atkūrus nepriklausomybę R. Ozolas atgavo senelių turtą, o palikimą pasidalijęs su giminaičiais savąją dalį miško nutarė padovanoti.

Prasminga akcija

“Jaučiuosi įvertintas, nes teisę disponuoti dovanotu mišku R. Ozolas suteikė man“, - sakė R. Gorys. Jis nori, kad miško pardavimas nebūtų vien prekybinis sandoris, todėl puoselėja sumanymą surengti aukcioną, kuris galėtų peraugti į savotišką akciją. Joje dalyvautų ne medienos perpardavinėtojai, o tie, kuriems rūpi ir Lietuva, ir signataro R. Ozolo vardo įamžinimas. R. Gorys viliasi, kad atsiras žmonių, kurie aukcione įsigydami R. Ozolo padovanotą mišką negailės pinigų, reikalingų šios asmenybės idėjoms puoselėti.

„Kadangi Bazilionai neturi tinkamo vaikų darželio, R. Ozolas iš pradžių buvo iškėlęs mintį, kad už pinigus, gautus pardavus jo dovanotą mišką, būtų pastatytas šios paskirties statinys. Taip pat signataras svarstė, kad drauge su vaikų darželiu atsirastų patalpos ir jo padovanotai asmeninei bibliotekai, kurią pavadinome Mažuoju lituanistikos centru, įkurdinti“, - pasakojo R. Gorys.

Tačiau gerai apsvarstęs šį sumanymą R. Ozolas, pasak R. Gorio, galiausiai pranešė savąjį mišką skiriantis tam, kas turi didesnę išliekamąją vertę, - jo dovanotos bibliotekos fondams, iš kurių po Lietuvą turėtų sklisti tikroji šviesa bei dora, gausinti.

Siekė dvasinės naudos

“Iš to, kiek teko pažinti R. Ozolą, turiu pabrėžti, kad jis buvo tikrų tikriausias idealistas, kuriam labai mažai rūpėjo materialūs dalykai. Tad ir iš senelių bei tėvų paveldėtas miškas jam buvo svarbus tiek, kiek iš jo visai Lietuvai būtų galima turėti dvasinės naudos“, - sakė R. Gorys.

Jis prisiminė, jog Bazilionams padovanojęs mišką R. Ozolas prasitarė neabejojantis, kad šiuo jo žingsniu tikrai džiaugtųsi ir jo tėvai, ir seneliai. Taip pat R. Ozolas, anot R. Gorio, jam yra prisipažinęs, kad didžiausias turtas, kurį sukaupė per gyvenimą, - biblioteka. Šio turto mecenatas taip pat nepasiliko sau. Bazilionų mokyklos-daugiafunkcio centro direktorius vylėsi, kad pastatą, kuriame bus saugomos R. Ozolo knygos, pastatys valstybė arba juo pasirūpins Šiaulių rajono savivaldybė. Iki tol vertingos knygos bus saugomos mokykloje.

R. Goriui didžiulį įspūdį paliko R. Ozolo dienoraščiai, kuriuos jis pradėjo rašyti būdamas penkiolikmetis ir rašė, kol turėjo jėgų. Dienoraščiuose, be kitų svarbių įvykių, pateikta Sąjūdžio kronika, nepriklausomybės atkūrimo dokumentai, 1994-1995 metų Čečėnijos įvykiai. Dienoraščiuose R. Ozolas pasakoja apie tai, kaip vyko į Čečėniją ir ką joje nuveikė drauge su bendraminčiu ir bendražygiu, Nepriklausomybės Akto signataru Algirdu Patacku. Jųdviejų išėjimą Anapilin skiria vos pora dienų.

Bazilionų žmonės Romualdą Ozolą prisimins kaip tikrų tikriausią idealistą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"