TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Ignalina svajoja turėti savo sanatoriją

2013 10 25 6:00
Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Ignalinos rajono meras Bronis Ropė pabrėžia, kad jo vadovaujama savivaldybė įrodžiusi, jog turi mineralinio vandens ir gydomojo purvo, gavo kurortinės vietovės statusą. Neslepiama ambicijų tapti ir kurortu.

- Ignalinos rajonas garsėja dideliu nedarbu. Teigiama, kad darbo neturi daugiau kaip 17 proc. gyventojų. Kaip paaiškintumėte tokią situaciją - ar žmonės neturi kur, ar nelabai nori dirbti?

- Nedarbo mažinimas - ne savivaldybių funkcija. Tuo rūpinasi valstybė ir verslininkai, savivaldybės tik sudaro sąlygas steigti įmones. Žvelgiant į statistiką tampa akivaizdu, kad miestuose darbo neturi 9 proc. gyventojų, kaimuose - 19 procentų. Esame kaimiškoji savivaldybė, tad rajone yra daugiau neturinčiųjų darbo. Taip yra ir todėl, kad kaimuose gyvena daugiau menkesnį išsilavinimą turinčių žmonių nei miestuose, nemažai jų puoselėja savo ūkelius ir tenkinasi bedarbių pašalpomis. Aukštos kvalifikacijos specialistų Ignalinos rajone stokojama, jų reikėtų ir medicinos, ir švietimo įstaigose, ir net statybose.

- Jūsų vadovaujamas rajonas - neabejotinai turizmo kraštas. Ar pasinaudota visomis galimybėmis teikti paslaugas turistams, poilsiautojams?

- Palyginti su kitais rajonais, mūsų rajone yra daugiausia kaimo turizmo sodybų. Turime savo SPA, boulingą, teniso kortus, treniruoklius, žiemos sporto bazę. Rajone statomas aerodromas, projektuojamas parašiutininkų rengimo centras. Turime ledo arenos projektą ir viliamės kada nors ją pasistatyti. Noriu pabrėžti, kad jeigu Rusijos piliečiams, norintiems poilsiauti Ignalinoje, nereikėtų vizų, jie plūstų į mūsų kraštą ir atvežtų nemažai pinigų. Dabar tenkiname vien tautiečių poreikius, tad akivaizdu, kad visomis galimybėmis nepasinaudojame.

- Ignalinoje aptikta mineralinio vandens. Ar ši vertybė praverčia?

- 2007-aisiais įrodę Vyriausybei, kad turime mineralinio vandens ir gydomojo purvo, gavome kurortinės vietovės statusą. Jei įrodysime, kad mokame juos panaudoti, galime tikėtis tapti kurortu. Iš mūsiškio 460 metrų gylio mineralinio vandens gręžinio išgaunamas toks vanduo, kuris yra kone identiškas išgaunamam Druskininkuose „Sūručio“ vandeniui, vadinamam grožio šaltiniu. Šiuo metu didžiajame baseine yra sūkurinės vonios, kuriose - gerokai atskiestas mūsų mineralinis vanduo. Ignalinos ligoninėje turėtų atsirasti galimybė gydytis mineraliniu vandeniu ir mineralų turinčiomis durpėmis arba ežero dumblu. Dar tolesnėje ateityje svajojame turėti ir savo sanatoriją.

- Pernai - muziejų metais - Ignalinos rajono savivaldybė buvo užsimojusi pasistatyti kraštotyros muziejų. Ar jau turite jį?

- Taip, muziejus veikia jau metus. Jis kiek skiriasi nuo daugumos Lietuvos muziejų, kurie savo salėse eksponuoja turimus eksponatus. Į mūsų muziejų eksponatai atkeliauja iš kitų miestų, buvo įsimintinų parodų iš Valdovų rūmų lobyno, matėme Molėtų krašto tautinių drabužių kolekciją, savo kūrinius demonstravo Ignalinos krašto menininkai. Siekiame, kad muziejus būtų gyvas.

- Savivaldybėje vykdoma vadinamoji enervizijos programa, skirta gyvenimo kokybei gerinti. Ar ją parengęs Ignalinos rajonas išsiskyrė iš kitų šalies savivaldybių?

- Enervizijos programa - tai daugiabučių renovavimo programa, pradėta vykdyti 2012-ųjų pradžioje. Žmonių norą dalyvauti šioje programoje paskatino tai, kad renovuotuose daugiabučiuose už dviejų kambarių buvo šildymą mokama nuo 150 iki 250 litų per mėnesį, o nerenovuotų namų gyventojai moka dvigubai brangiau. Programa vykdoma taip sparčiai, jog tikimės, kad netrukus Ignalinoje nebeliks nerenovuotų namų.

- Vykdote itin daug ir kitų investicinių projektų. Pagal jų gausą, ko gero, esate tarp pirmaujančiųjų Lietuvoje. Kas turėjo įtakos, kad šių projektų lėšos ateitų į Ignalinos rajoną? Ar jūs pats, kaip meras, galite daryti įtaką rajono gerovei?

- Manau, jog mano atveju lemia tai, kad esu Ignalinos krašto vaikas, man tikrai rūpi jo bėdos. Todėl man buvo svarbu, kad rajone atsirastų biokuro katilinė, kokią buvau matęs Švedijoje, ir taptume nebepriklausomi nuo importuojamo kuro. Už projektines lėšas renovavome visuomeninius pastatus, atnaujinome šilumos trasas, išasfaltavome gatves ir nutiesėme šaligatvius. Jeigu dar pavyks įgyvendinti idėją, kad tarp Vilniaus ir Ignalinos kursuotų greitaeigis traukinys, neabejoju, kad žmonėms būsime padarę išties daug.

- Ignalinos rajone yra Didžiasalis, tapęs kone bendriniu žodžiu, apibūdinančiu itin varganą, skurdžių apgyventą vietovę. Kaip dabar ten gyvena žmonės?

- Toks Didžiasalis, kokį žmonės vis dar prisimena iš žiniasklaidos, yra praeities dalykas. Tai realus pavyzdys gyvenvietės, likusios po vienintelės buvusios įmonės bankroto. Valstybė jai ne itin padėjo, tad gydyti atsivėrusias žaizdas teko savivaldybei. Savo iniciatyva renovavome Didžiasalio mokyklą, kultūros namus ir įkūrėme vaikų globos namus. Tad dabar ten gyvenimas yra toks pat, kaip ir visame rajone. Skirtumas nebent tas, kad nebelikus darbo ir išsivažinėjus žmonėms liko tuščių daugiabučių, priklausančių Turto fondui, tačiau tinkamai neprižiūrimų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"