TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Iš amžių glūdumos atklydusios skulptūros

2008 01 09 0:00
Čia eksponuojama tik 60 terakotinių kareivėlių, o pabandykime įsivaizduoti 8 tūkstančius jų.
Ritos Pilipavičiūtės nuotrauka

Jau kurį laiką po Lenkiją keliauja paroda, eksponuojanti kopijas tų archeologinių radinių, kurie yra laikomi vienais reikšmingiausių, aptiktų XX amžiuje. Terakotinės kinų armijos skulptūros, dabar įtrauktos į UNESCO saugomų paminklų sąrašą, sulaukė tokio milžiniško žmonių susidomėjimo, kaip kažkada atrasta faraono Tutanchamono kapvietė.

Šio stebuklo užburti į Suvalkų krašto muziejų, kur eksponuojama 60 terakotinių karių kopijų, plūste plūsta ir mūsų tautiečiai. Mus pasitikusios muziejaus darbuotojos juokavo, kad įvykdys keleto metų bilietų pardavimo planus. Į nedidukes muziejaus sales žmonės veržiasi nenutrūkstamu srautu: nauja ekskursija įleidžiama kas pusvalandį, tad nepavyksta išvengti ir grūsčių. Tai šiek tiek kliudė fotografuoti, tačiau lankyti parodą - vienas malonumas: per ekskursiją leidžiama ne tik eksponatus apžiūrėti iš arti, bet ir juos paliesti. Kai viešėjome mes, iš Lietuvos čia buvo atvykę keletas autobusų lankytojų.

Aštuntas pasaulio stebuklas

Sianio, senovinės Kinijos sostinės, apylinkėse kinų žemdirbiai nuo seno aptikdavo keistų molio duženų. Jie bijodavo jas liesti manydami, kad tai - senoviniai magiški amuletai, galintys juos palietusiems žmonėms užtraukti įvairiausių nelaimių. Viskas išaiškėjo 1974-aisiais, kai vienas valstietis kasdamas savo žemėje šulinį penkių metrų gylyje aptiko senovinę molinę kario skulptūrą. Buvo pakviesti archeologai. Jie šioje vietoje pradėjo kasinėjimus ir aptiko daugybę figūrų, panašių į tą, kurią surado valstietis. Vėliau istorikai nustatė, kad moliniai kareiviai žemėje išgulėjo daugiau kaip 2 tūkst. metų, o šios molio armijos sukūrimo iniciatorius buvo vienas garsiausių Kinijos istorijoje imperatorių - Qin Shi Huangdi.

Šiandien trys dideli paviljonai nuo nepalankių orų ir vandalų siautėjimo saugo molinę pirmojo kinų imperatoriaus armiją. Kasinėjimai tęsiasi jau tris dešimtmečius, o jų pabaigos vis dar nematyti. Šulinį kasęs valstietis aptiko pirmąją ir, ko gero, pagrindinę karių armiją - apie 6 tūkst. figūrų. 1980-aisiais mokslininkai iškasė antrąją koloną - apie 2 tūkst. statulų. 1994 metais buvo rastas požeminis generalinis štabas - aukštųjų karo vadų sambūris. Menotyrininkų nuomone, šiai armijai sukurti prireikė daugiau kaip 30 metų. 700 tūkst. meistrų triūsė gamindami statulas, kurias šiandien kai kas mėgina prilyginti aštuntam pasaulio stebuklui.

Ką dar gali slėpti toji žemė?

Ir kam prireikė sukurti šitokią grandiozinę kompoziciją? Norint atsakyti į šiuos klausimus reikėtų atsigręžti į tuos laikus, kai valdė pirmasis kinų imperatorius.

Ilga kruvina septynių kariaujančių žemių epocha baigėsi visiška ir besąlygine valdovo Qin Shi Huangdi pergale. Jaunas ambicingas nugalėtojas visas žemes perėmė savo žinion, o jų buvusias sostines sulygino su žeme. Pirmąsyk istorijoje Kinija tapo vieninga šalimi. Qin Shi Huangdi pasiskelbė imperatoriumi ir nedelsdamas ėmėsi stiprinti savo valdžią bei reformuoti valstybę. Tą jis darė su visiems tironams būdingu užmoju ir išradingumu, mat norėjo su šaknimis išrauti galimybę kada nors kilti naujam šalies susiskaidymui. Imperija buvo suskirstyta į 36 sritis, kurių kiekvieną valdė du imperatoriaus skirti vietininkai: kariškis ir civilis. Qin Shi Huangdi įvedė griežtus standartus viskam: pinigams, ilgio ir svorio vienetams, rašmenims, statybai. Netgi vežėčių ašių plotis privalėjo būti atitinkamas, kad būtų galima nesunkiai nuvykti iš vieno galingos imperijos galo į kitą. Standartų pavyzdžiais, žinoma, tapo tie, kurie galiojo paties užkariautojo valdytoje žemėje. Visa iki tol buvusi šalies istorija paskelbta neaktualia, o visų nugalėtų žemių rankraščiai ir knygos buvo sudegintos. Nužudyta per 460 mokslo vyrų, įtartų pasižymint nelojalumu naujajam režimui.

Pirmasis kinų imperatorius nė kiek neabejojo, kad jo dinastija valdys amžinai, taigi pasistengė sukurti amžinybei tinkančių atributų. Vienu jų tapo Didžioji kinų siena. Ji iki šiol lieka pačiu grandioziškiausiu fortifikaciniu įrenginiu pasaulyje. Tuo pačiu metu tūkstančiai darbininkų pradėjo įrengti ir dieviškojo imperatoriaus amžinojo poilsio vietą. Šiandien kurgano aukštis siekia 47 metrus, o tada, daugiau kaip prieš 2 tūkst. metų, laidojimo piramidė buvo iškilusi net 120 metrų. Aplink buvo įkurtas visas mirusiųjų miestas, kurio dydį šiandien sunkiai galima įsivaizduoti. Kad ir kaip ten būtų, kasinėti imperatoriaus Qin Shi Huangdi kapvietės dar iki šiol nesiimta.

Molinės statulos - vietoj gyvų žmonių

Terakotinė armija, atrasta 1974 metais, yra tik maža šio grandiozinio komplekso dalis. Pagal seną kinų tradiciją imperatorius rengėsi pasilaidoti drauge su 4 tūkst. jaunų karių, tačiau patarėjams pavyko įtikinti valdovą šito nedaryti. Mat toks barbariškas žingsnis neišvengiamai būtų sukėlęs maištą. Štai tada ir sumanyta vietoj gyvų žmonių palaidoti molines skulptūras. Tiesa, kad būtų patikimiau, svitą nuspręsta padidinti du kartus, iki 8 tūkst. karių. Visos statulos buvo įkurdintos veidu į rytus. Juk kaip tik ten buvo žemės, kurias užkariavo didysis tironas. Statulos pagamintos juvelyriškai tiksliai. Neįmanoma rasti dviejų vienodo veido karių. Tai, beje, atspindi ir imperijos daugianacionalumą. Tarp kariškių aptinkame ne tik kinų, bet ir mongolų, ungurų, tibetiečių ir daugelio kitų tautybių atstovų. Visos drabužių detalės ir šukuosenos atskleidžia to meto madą. Avalynė, ginklai atkurti stebėtinai kruopščiai. Vienintelis nukrypimas nuo realybės - skulptūrų ūgis, siekiantis nuo 1,78 iki 1,97 centimetro. Tokie aukšti imperatoriaus kareiviai, suprantama, nebuvo. Gatavi lipdiniai būdavo meistrų išdeginami milžiniškose krosnyse, kuriose temperatūra siekdavo iki 1000 laipsnių. Vėliau geriausi dailininkai išdažydavo juos natūraliomis spalvomis. Lengvai išblukusius dažus galima ir šiandien išvysti per kasinėjimus. Gaila, tačiau po kelių minučių buvimo gryname ore dažai pranyksta be pėdsakų.

Terakotinės armijos pralaimėjimas

Vienuolika pagrindinių kasinėjimų vietos praėjimų skiria storos sienos. Iš viršaus senovės meistrai buvo uždėję medžio rąstų, pintų demblių, vėliau - 30 centimetrų cemento ir 3 metrus žemės. Visa tai privalėjo patikimai apsaugoti mirusį imperatorių. Deja, apsauga nepasiteisino. Jau po keleto metų ši galinga armija patyrė triuškinamą pralaimėjimą. Po Qin Shi Huangdi mirties sostą užėmė jo sūnus - silpnavalis ir neryžtingas. Jo nesumanus valdymas sukėlė didžiulį masių nepasitenkinimą. Valstiečių maištas, kurio taip bijojo imperatoriaus patarėjai, vis dėlto įsiplieskė, o nuslopinti jo geležine ranka jau nebuvo kam. Pirmąjį pralaimėjimą patyrė kaip tik terakotinė armija. Pasipiktinusios minios apiplėšė ir sudegino nejudrią kariuomenę. Reikia pažymėti, kad tai buvo ne tiesiog beprasmio vandalizmo aktas: griovimas turėjo grynai praktinės reikšmės. Mat sukilėliai neturėjo ginklų, visus atliekamus ginklus imperatorius Qin Shi Huangdi buvo perlydęs arba sunaikinęs, kad išvengtų panašių incidentų. O čia, po žeme, buvo užkasta 8 tūkst. komplektų tikrų lankų ir strėlių, skydų, kalavijų, iečių. Jie ir tapo pagrindiniu sukilėlių tikslu. Gana simboliška, kad sukilėliai užgrobė ginklus iš didžiojo imperatoriaus molinės armijos. Valstybinė kariuomenė buvo sumušta. Nevykėlis didžiojo valdovo sūnus buvo nužudytas pačių dvariškių.

Net plytos aukso vertės

Daugelį amžių plėšikai bandė rasti lobių imperatoriškoje kapvietėje. Keista, bet moliniai kareiviai kaip galėdami saugojo savo valdovą. Pasakojama, kad tarp iškastų statulų buvo aptiktas ir ne vienas žmogaus skeletas. Bet štai paradoksas: šiandien netgi molis, iš kurio padarytos sienos, tapo auksiniu. Viena Qin Shi Huangdi epochos molio plyta kainuoja dešimtis tūkstančių dolerių. Viso labo vienos tokios plytos savininkas gali iškeisti ją, tarkim, į padorų namelį Pekino apylinkėse. Beje, visa tai smulkmenos. Senoviniai rankraščiai slepia informaciją apie tai, kad drauge su dieviškuoju imperatoriumi buvo palaidoti neįkainojami turtai, kurių iki šiol nerasta, tarp jų ir pirmojo imperatoriaus auksinis sostas. Qin Shi Huangdi mokėjo užminti mįslių. Pasak vienos iš versijų, iš tiesų jis palaidotas visai kitoje vietoje, o čia - viso labo tik dekoracija. Ką gi, jeigu iš tiesų yra taip, apie tikrojo palaidojimo mastus galima tiktai spėlioti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"