TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Iš posėdžių salės guja tuščiažodžiavimą

2015 08 11 6:00
Povilas Mačiulis (kairėje) pabrėžė, kad dėl beprasmio tuščiažodžiavimo tarybos posėdžiai anksčiau trukdavo visą dieną. Evaldo Virkečio nuotrauka

Kauno miesto savivaldybės valdančiosios daugumos sprendimas tarybos posėdžių metu klausimų ir kalbėjimo laiką trumpinti perpus sukėlė opozicijos pasipiktinimą.

Opozicijai atstovaujantys politikai įsitikinę, kad Kauno miesto savivaldybės taryboje nebeliko demokratijos, mat tarybos nariams nebeleidžiama išsamiai aptarti svarbių miestui klausimų. Tačiau sprendimo autoriai tvirtina tenorėję atsisakyti nereikalingo tuščiažodžiavimo tuo metu, kai reikia dirbti.

Negali pareikšti nuomonės

Įprasta, kad daugumoje Lietuvos savivaldybių per vykstančius tarybų posėdžius ne tik užduodami klausimai svarstomą temą pristatantiems asmenims, bet ir kiekvienu atveju norima išsakyti savo nuomonę. Pranešėjui pateikti klausimą leidžiama per minutę, o pareikšti pastabas ar komentarus – per dvi.

Tačiau Kauno miesto tarybos valdančioji dauguma nusprendė atsisakyti ilgametės kalbų trukmės praktikos ir sutrumpino ją perpus. „Dabar reikia tokiu greičiu pateikti klausimą, kad posėdį per televiziją stebintys kauniečiai neretai nespėja suvokti, apie ką apskritai kalbama“, – sakė Kauno tarybos narys laikinosios sostinės konservatorių lyderis Andrius Kupčinskas.

Jo kolegos Jono Koryznos teigimu, per 30 sekundžių ne tik neįmanoma iš pranešėjo išklausti rūpimų dalykų, bet nespėjama ir papasakoti temos priešistorės. „Juk formuluojant klausimą dažnai tenka plačiau papasakoti, kodėl jis kilo, nes ne visi politikai būna įsigilinę į analizuojamą situaciją“, – dėstė konservatorius. Tačiau, anot pašnekovo, pagal dabartinę Kauno miesto taryboje galiojančią tvarką tam laiko nebelieka.

Kauno miesto tarybos narių teigimu, laikinoji sostinė – vienintelis Lietuvos miestas, kuriame rinkėjų atstovai taip spaudžiami į kampą bei verčiami kuo mažiau kalbėti. Kaip pavyzdį jie pateikė Druskininkų savivaldybę, kurioje skiriama laiko kalbėti ne tik pavieniams tarybos nariams, bet ir frakcijoms. Frakcijų atstovai savo nuomonę dėstyti gali net penkias minutes.

Andriaus Kupčinsko teigimu, savivaldybių tarybų nariams atlyginimai nemokami, todėl žmonėms neaktualu, kad jie dirbtų kuo trumpiau./LŽ archyvo nuotrauka

Komfortiškai jaučiasi nedaugelis

„Tarybos narių kalbos – ne tušti tauškalai. Jų, kaip rinkėjų atstovų savivaldybėje, nuomonė turėtų būti svarbi. Valdančioji dauguma dabar džiaugiasi trumpa posėdžių trukme. Tačiau juk ne tai svarbiausia. Aktualesnė yra klausimo sprendimo kokybė“, – sakė A. Kupčinskas. Politiko teigimu, savivaldybių tarybų nariams atlyginimai nemokami, todėl žmonėms neaktualu, kad jie kuo trumpiau dirbtų.

Kauno politikai juokauja, kad vienintelis, galintis komfortiškai jaustis posėdžiuose, yra solistas Liudas Mikalauskas. Esą jei jis per pusę minutės nespėja paklausti, baigti sakinį gali pakeltu tonu – juk Lietuvos valstybinio muzikinio teatro atlikėjo bosą išgirsta net sėdintieji atokiausiuose salės kampuose.

A. Kupčinskas įsitikinęs, kad nereikėjo dirbtinai trumpinti posėdžių. Jo nuomone, jie ir taip baigtųsi anksčiau nei paprastai, nes taryboje dirba nebe devynios, o tik penkios frakcijos, tad ir politinių nuomonių yra mažiau nei anksčiau. Politikas pasakojo, kad pastabas dėl kalbėjimo trukmės mėginta ne kartą išsakyti valdančiajai daugumai, tačiau į tai nebuvo sureaguota. Būtent todėl imta ieškoti kitokių būdų pakalbėti rūpimais klausimais: pasitelkti socialiniai tinklai, imta dažniau rengti bendruomenių susitikimus.

Prieš tuščiažodžiavimą

Kauno vicemero, visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ nario Povilo Mačiulio teigimu, pagrindinė problema tarybos posėdžiuose anksčiau būdavo beprasmis tuščiažodžiavimas. Dėl jo tarybos posėdžiai trukdavo visą dieną, o kartais – iki pat vakaro. „Vilniaus ir kitų miestų pavyzdžiai parodė, kad tiek pat klausimų įmanoma išspręsti per kelias valandas. Ieškodami būdų, kaip taupyti žmonių laiką ir trumpinti tarybos posėdžius, suradome labai paprastą sprendimą. Pasiūlėme tarybos nariams kalbėti labai konkrečiai, tam skiriant mažiau laiko“, – sakė P. Mačiulis.

Taip, pasak jo, sugebėta sutrumpinti tarybos posėdžius iki 3 valandų. Jis įsitikinęs, kad visi tarybos nariai spėja ir užduoti jiems rūpimus klausimus, ir pareikšti nuomonę. „Žinoma, pagrindinės diskusijos, kai klausimai išnagrinėjami labai smulkiai, turi vykti. Jos ir vyksta dar iki tarybos posėdžių – komitetuose. O tarybos posėdžiai pastaruoju metu tapo labai dalykiški. Net ir skeptiškai tai anksčiau vertinę tarybos nariai dabar džiaugiasi, kad sprendimų priėmimas vyksta greitai“, – pabrėžė Kauno miesto vicemeras P. Mačiulis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"