Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Iš savivaldybių atimtų, verslui duotų

 
2017 05 18 11:20
Asociatyvi nuotrauka. Savivaldybės jau yra numačiusios, kaip išleisti miestams tvarkyti gaunamas lėšas./Romo Jurgaičio nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka. Savivaldybės jau yra numačiusios, kaip išleisti miestams tvarkyti gaunamas lėšas./Romo Jurgaičio nuotrauka

Valdžia brandina sumanymą beveik perpus sumažinti finansavimą miestų kompleksinei plėtrai iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų ir dalį tam numatytų lėšų panaudoti verslui skatinti bei naujoms darbo vietoms kurti. Tokie planai sukėlė sąmyšį šalies merijose.

Savivaldybių nerimas suprantamas – jos ne tik jau parengusios atitinkamus projektus, bet kai kurie jų net patvirtinti, paskelbti viešieji pirkimai, pasirašytos sutartys su rangovais.

Bijo prarasti dalį pinigų

Priemonei „Miestų kompleksinė plėtra“ finansuoti iš viso skirta 107 mln. eurų, iš jų apie 99 mln. eurų – ES fondų lėšos. Projektus pagal šią priemonę vykdo 23 vidutinio dydžio Lietuvos miestai. Centrinės projektų valdymo agentūros viešai skelbiamais duomenimis, šiuo metu jau pasirašyta 21 sutartis už 21,59 mln. eurų.

Finansų ministerija Vyriausybei pasiūlė perskirstyti miestų kompleksinei plėtrai numatytą finansavimą ir dalį lėšų – apie 50 mln. eurų – skirti kitoms reikmėms. Didžiausia pinigų dalis atitektų naujoms investicinėms priemonėms.

Pati Finansų ministerija tokio sumanymo „Lietuvos žinioms“ komentuoti nepanoro. Neoficialiai teigiama, jog sumažinti savivaldybėms skirtas lėšas norima baiminantis, kad merijos nespės laiku parengti ir įgyvendinti projektų. Esą tuomet dalis europinių pinigų liks nepanaudota. Jei iki 2018 metų pabaigos – ES finansinio periodo vidurio – Lietuva panaudotų visas skirtas lėšas ir įgyvendintų visus numatytus projektus, ji galėtų pretenduoti į papildomą 6 proc. finansavimą.

Audrius Klišonis: „Jei tokiam sumanymui būtų pritarta, miestų patrauklumas sumažėtų.“

„Lietuvos žinių“ duomenimis, sprendimą dėl lėšų miestų kompleksinei plėtrai perskirstymo Vyriausybė ketina priimti dar šį mėnesį.

Nesupranta motyvų

Akmenės rajono meras, Šiaulių regiono plėtros tarybos pirmininkas Vitalijus Mitrofanovas „Lietuvos žinioms“ teigė nelabai suprantantis dabartinės valdžios užuominų, kad nereikia miestuose tvarkyti viešųjų erdvių, esą taip pinigai investuojami netinkamai, o turėtų duoti grąžą. „Jei vertinsime pagal grąžos kriterijų, tai šiandien stadionas, sutvarkyta gatvė, daugiafunkciai centrai mažuose miesteliuose tikrai neduoda grąžos. Bet jei tik per materialinę prizmę vertinsime investicijas, tai nueisime nežinia iki ko“, – kalbėjo jis.

Anot V. Mitrofanovo, savivaldybių biudžetai nėra tokie, kad iš jų lėšų būtų galima kurti miestų materialinę bazę. Tad ES pinigai 0 vienas šaltinių, kaip miestus padaryti patrauklius.

Plungės rajono meras Audrius Klišonis pritarė, kad jei Finansų ministerijos sumanymui būtų pritarta, miestų patrauklumas sumažėtų. Šios savivaldybės administracija yra parengusi keletą projektų, todėl finansavimo sumažinimas išbalansuotų veiklą bei siekius.

„Esame parengę priemonių planą ir žinome, ką darysime šiemet, ką – kitais ar vėlesniais metais. Žinome, kaip keisis mūsų miestas, kokias erdves kursime, kiek atsiras galimybių kurtis naujiems verslams, naujoms darbo vietoms. Matome, kad ten, kur sukuriamos naujos viešosios erdvės, aplink atsiranda ir mažesnis ar didesnis versliukas, leidžiantis įleisti šaknis jauniems žmonės, čia kurti šeimas, auginti vaikus, juos leisti į darželius, mokyklas“, – tvirtino A. Klišonis.

Pasak jo, ne tik savivaldybės kaltos, kad iki šiol nespėjo įsibėgėti su miestų tvarkymo projektais, nes labai ilgai truko projektų aprašų rengimas. Tai darė ne merijos, o Vidaus reikalų ministerija (VRM). Ji ir administruoja priemonę „Miestų kompleksinė plėtra“.

Plungės rajono meras Audrius Klišonis
Plungės rajono meras Audrius Klišonis

Problemų yra

Vidaus reikalų viceministras Giedrius Surplys „Lietuvos žinioms“ aiškino, kad teikdama minėtus pasiūlymus Finansų ministerija galbūt neturėjo naujausių duomenų apie savivaldybių pasirengimą dalyvauti programoje. „Taip, dar ne visos sutartys pasirašytos, ne visi darbai pradėti. Tačiau pinigai jau numatyti, ir savivaldybės rengia investicinius projektus, pirkimus ir, pagal mūsų prognozes, 99 proc. pinigų iki 2018 metų pabaigos bus panaudoti tinkamai“, – tvirtino jis. G. Surplys pažymėjo, jog VRM rizikos, kad bus vėluojama panaudoti ES lėšas, mato kur kas mažiau nei Finansų ministerija.

Anot viceministro, tikimasi, kad savivaldybės netrukus pradės labiau naudoti ES lėšas miestų kompleksinei plėtrai. Be to, G. Surplio teigimu, 50 mln. eurų, kuriais ketinama sumažinti tam numatytą finansavimą, yra skirstomi per regioninės plėtros tarybas bei skirti integraliems projektams. Todėl atšaukus kurį nors vieną projektą, gali subyrėti visa regione vykdomų projektų mozaika.

„Manau, kad Finansų ministerijos pasiūlymas, net jei pinigai nebus perskirstyti, turėtų tapti paskata savivaldybėms susiimti ir kuo skubiau rengti projektus bei juos įgyvendinti iki 2018 metų pabaigos“, – kalbėjo G. Surplys.

Abejoja būtinumu

Seimo Ekonomikos komiteto narys Jurgis Razma teigė suprantantis Vyriausybės norą daugiau lėšų sutelkti privačiam verslui skatinti, tačiau, jo nuomone, pinigų tam reikėtų ieškoti kitur, o ne mažinti finansavimą miestams tvarkyti. „Šie, daugiausia rajonų centrams tvarkyti numatyti pinigai yra svarbūs didinant miestų patrauklumą ir pritraukiant investuotojus. Jei miestai bus nuskurdę ir nepatrauklūs, investuotojai į tokius miestus nežiūrės“, – sakė jis.

J. Razmos manymu, minėtas žingsnis būtų sunkiai suvokiamas ir dėl to, kad savivaldybės jau yra numačiusios, kaip išleisti miestams tvarkyti gaunamas lėšas. „Tai būtų dar vienas nekokybiškos vadybos Vyriausybėje pavyzdys, kai pirmiausia paskelbiama iki galo neapgalvota idėja, o tik paskui pradedama svarstyti, kaip ją įgyvendinti ir koks bus poveikis“, – pažymėjo konservatorius.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Povilas Urbšys taip pat neslėpė abejonių, ar tikrai reikėtų mažinti miestams tvarkyti skirtą finansavimą. „Gal ir reikia šį tą peržiūrėti, bet tai turi būti suderinta su savivaldybėmis, o ne primesta Vyriausybės“, – sakė jis. Anot P. Urbšio, savivaldybės jau yra skyrusios nemenkų žmogiškųjų išteklių projektams parengti. Be to, kiltų labai rimtų klausimų – kokiu principu lėšos perskirstomos, kodėl pasikeitė prioritetai.

Per rinkimų kampaniją Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai akcentavo, kad regionų vystymasis jiems – prioritetinė sritis. Mat rajonų centrų ES lėšos miestams tvarkyti nepasiekdavo. Todėl šįkart buvo suteikta viltis, kad dabar ir šie miestai galės pagerinti savo infrastruktūrą, rekreacines zonas.

„Šiuo metu rengiamos regioninės politikos formavimo gairės, todėl bet kokie finansavimo pakeitimai turėtų būti daromi tik šios politikos kontekste. Kitaip gali būti neišvengta klaidų“, – pabrėžė P. Urbšys.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"