TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Išgyvenimo istorijas papasakojo gelbėtojai

2016 07 12 6:00
Apžiūrėti vasarnamio, kuriame nuo nacių slėpėsi Bela Gurvičiūtė, jos atžalas pakvietė profesorius Vytautas Landsbergis. Kristinos Kučinskaitės nuotraukos

Pirmą kartą Lietuvoje viešėję šeimos iš Izraelio atstovai susigraudino išvydę vietą, kurioje nuo mirties slėpėsi jų motina.

Seserims Pninai Yekel ir Nurit Tannenbaum bei broliui Zvi Veredui – tai pirma kelionė į Lietuvą. Šeima iš Izraelio turi tikslą – aplankyti vietas, kur kadaise gyveno ir nuo holokausto vykdytojų slėpėsi jų mama, močiutė ir teta. Viena iš vietų, kurią jau aplankė svečios šalies atstovai, yra Kauno rajone, Kačerginėje. Tai – Landsbergių šeimos vasarvietė.

Pasirengė susitikimui

Politikas ir visuomenės veikėjas profesorius Vytautas Landsbergis, jo žmona Gražina bei dukra Birutė atvykstančių svečių Kačerginėje laukė nuo ankstyvo ryto. „Apie Belą, kuri pas mus slėpėsi nuo persekiotojų, žinau tikrai ne viską, todėl klausimų jos artimiesiems tikrai turėsiu“, – patikino V. Landsbergis.

Laukdamas Belos Gurvičiūtės atžalų, profesorius archyve surado ne vieną atvykusiuosius galinčią sudominti knygą, vaizdo juostą ir net meno kūrinį. „Tai – Raudonkepuraitė ir vilkas. Šį keramikos darbą Bela sukūrė mokydamasi gimnazijoje ir jį padovanojo mano mamai Onai Landsbergienei, dirbusiai akių ligų gydytoja Kaune“, – pasakojo V. Landsbergis.

Žinoma, kad 1941-aisiais Kauną okupavus hitlerininkams laikinosios sostinės gyventojai žydai buvo suvaryti į getą. „Iš to laiko mama mums nieko nepasakojo. Ji šiek tiek atsivėrė tik tuomet, kai paaugo anūkai“, – sakė P. Yekel. Šiai moteriai, kaip ir jos broliui bei seseriai, susitikimas su Landsbergių šeima – ypatingas, nes tik profesorius ir jo artimieji B. Gurvičiūtės atžaloms gali daug papasakoti apie jų mamos išgyvenimus Lietuvoje.

Gavo Barbutės vardą

Žiniasklaidoje ir anksčiau viešinta, kaip vaikų gydytoja Fruma Gurvičienė nusprendė gelbėti dukteris Belą ir Etą nuo mirties. Išsilavinusi moteris, su šeima apgyvendinta Kauno gete, vieną kartą nugirdo, kad artėja „vaikų diena“. Taip buvo vadinamas laikas, kai mažuosius išsivesdavo, ir jų daugiau niekas nebematydavo.

Mamos sukurtą statulėlę apžiūrinėja Zvi Veredas.

F. Gurvičienė ryžosi prašyti pagalbos, ji užsuko į privatų O. Landsbergienės kabinetą. Viešniai pasakyta laukti koridoriuje, prisidengus akis tvarsčiu – vaidinti pacientę. Kai kiti lankytojai išsiskirstė, Fruma kolegei papasakojo apie savo nerimą ir prašė priglausti paauglę dukrą Belą. „Gerai, tegul ateina“, – tokie buvo O. Landsbergienės žodžiai.

Ji kartu su mergaite garlaiviu nuplaukė iki Kulautuvos. Belai buvo prisakyta po skarele paslėpti tankius juodus plaukus. Apsimetusi tarnaite, ji gavo Barbutės vardą. Tuo metu vasarnamyje buvo apsistojęs iš Vilniaus ištremtas V. Landsbergio tėvas architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, dažnai užsukdavo ir kiti šeimos nariai. Kulautuvoje Bela gyveno kelis mėnesius, o vėliau dėl saugumo jai teko kraustytis į kitos gydytojos sodybą.

Beje, Landsbergiai su Bela Gurvičiūte buvo susitikę pasibaigus karui, o vėliau su jaunuolių grupe mergina per Lenkiją pabėgo į Izraelį. 1945-aisiais prasidėjusi kelionė į istorinę tėvynę, pasak B. Gurvičiūtės artimųjų, truko ketverius metus.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, profesorius V. Landsbergis lankėsi Izraelyje, susitiko ir su Bela. Ji jau buvo ištekėjusi, augino tris vaikus. Beje, į Izraelį gyventi buvo išvykusi ir Belos mama bei sesuo. Jos buvo vienos iš nedaugelio gete sugebėjusių išgyventi žmonių.

Ne viena istorija

Padėti persekiojamiems žmonėms buvo Landsbergių, Petkevičių ir Jablonskių šeimų tradicija. V. Landsbergio mama O. Jablonskytė-Landsbergienė turėjo tris brolius ir seserį Juliją. Ši, po santuokos pasirinkusi Petkevičienės pavardę, žinoma kaip septynmetės žydaitės Avivit Kisin gelbėtoja.

Jono Jablonskio jaunesniojo žmona Jadvyga savo namuose taip pat glaudė persekiojamuosius. Sprukti nuo inkvizitorių padėdavo ir Konstantinas Jablonskis. Vyrui dingus be žinios, J. Jablonskienė pagalbos ranką ištiesė Dalytei Vilenčikaitei. Žydaitę moteris augino nuo mažens. Dabar Norvegijoje įsikūrusi Dalytė V. Landsbergiui pasakojo itin skaudžiai išgyvenusi, kai buvo suimta ryšių su pogrindžiu turėjusi įmotė. Ji prisipažino tuomet antrą kartą išgyvenusi motinos netekties siaubą.

V. Landsbergis „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad jo tėvas Kaune, K. Donelaičio gatvės rūsyje, buvo įrengęs slėptuvę, kuri pravertė ir slepiant žydus nuo nacių, ir vėliau, jau sovietų okupacijos metais. Nors slėpti persekiojamuosius buvo didžiulė rizika, anot profesoriaus, šeimoje apie tai niekas nediskutuodavo.

„Pabuvoti tose vietose, kur mūsų artimieji tiek išgyveno, iš tiesų yra ypatinga patirtis. Mama mus norėjo apsaugoti nuo pasakojimų apie tragiškus įvykius, todėl tikrąją jos gyvenimo istoriją išgirstame iš ją gelbėjusių žmonių“, – sakė P. Yekel.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"